Tomas Bakučionis. Šventa Konstitucija ar šventa Tautos valia?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. vasario 22 d. 2:10

9     

    

Tomas Bakučionis. Šventa Konstitucija ar šventa Tautos valia?

„Respublika“

Kad ir kokiais būdais (net ir nesąžiningais) valdžiai besispardant, neišvengiamai priartėjo hamletiškoji referendumo atomazga būti ar nebūti. VRK vis dėl to pasakė „būti“.

Į šiame kontekste vykstančias diskusijas konstituciniais klausimais viešojoje erdvėje vis dažniau įsijungia ir profesionalūs teisininkai. Ir tai yra gerai, nes referendumo organizatorių sėkmė byloja, kad nepaisant stekenančios emigracijos, Lietuvos visuomenė pribrendo atviroms, dalykiškoms ir maksimaliai profesionalioms diskusijoms apie mūsų valstybės tolesnę raidą ir, visų pirma, apie teisėsaugos ir teisinės sistemos būklę.

Šiose diskusijose jau išryškėjo esminis aspektas – dviejų fundamentalių teorinių požiūrių susidūrimas: kas viršesnė – Tautos valia ar Konstitucija? Greito ir trumpo atsakymo nėra. Jo reikėtų ieškoti tiek istorinėje Vakarų demokratijos tradicijoje, kurios šaltinis, ko gero, siektų antikinę Graikiją, tiek ir nūdienos Europos valstybių ir JAV konstitucijų tekstuose. Tačiau, visų pirma, atsakymo reikėtų ieškoti pačios Lietuvos Konstitucijos tekste, atskirų jos normų sisteminiuose ir loginiuose ryšiuose, tik atmetus sukurptas doktrinas bei išvarius visokias dvasias ir šmėklas.

Kas be ko, svarbiausias teisės normų konstrukcijų instrumentas yra kalba, tačiau kiekvienas teisinis dokumentas (įstatymas ar bet kuris kitas teisės aktas), taip pat ir mūsiškė Konstitucija, grindžiama tam tikra vertybių sistema, kuri atsiskleidžia per vidinės teisės akto struktūros ir atskirų normų konstrukcijų sisteminį ir loginį santykį.

Galima sakyti, kad jau Konstitucijos preambulėje yra įtvirtinti tam tikri vertybiniai postulatai – „prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę; jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis; šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę; išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, ....“, jų pagrindu toliau konstruojama visa Konstitucija, o jos I-ojo skirsnio normos yra tas teisinių vertybių sisteminis pamatas, kuriuo ir turėtų remtis visų toliau išdėstytų Konstitucijos normų aiškinimas.

Dar kartą prisiminkime Konstitucijos I-ą skirsnį:

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis), Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (2 straipsnis); Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką (3 straipsnis); Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 straipsnis); Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnis).

Deja, šios pamatinės nuostatos vis dažniau pamirštamos doktrinų, dvasių ir politinių interesų brūzgynuose.

Diskusijose viešojoje erdvėje iškilo klausimas dėl galimybės referendumu keisti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius. Štai teisės daktaras Petras Ragauskas straipsnyje „Keli su referendumu susiję teisiniai formalumai“ teigia, jog referendumu keisti Konstitucijos 47 str. nėra teisinės galimybės, nes, jo manymu, to neleidžia Konstitucijos XIV skirsnyje įtvirtinta Konstitucijos keitimo tvarka.

Priminsiu, kaip yra išdėstytas šio skirsnio 148 str.:

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Anot straipsnio autoriaus, kliūtis yra pacituota 3 dalies formuluotė. Iš tiesų – „kaltas“ yra vienas vienintelis žodelis „turi būti svarstomos…“. Kaip pirmiau minėjau, svarbiausias teisės normų konstravimo instrumentas yra kalba. Taigi, grynai lingvistinė minėtos Konstitucijos normos analizė leistų manyti Petrą Ragauską esant visiškai teisų, tačiau kur padėti labai aiškiai sukonstruotą vertybių sistemą ir tuo pačiu konstitucinių demokratijos saugiklių hierarchiją.

Priminsiu dar ir 9-ąjį straipsnį:

Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

Šioje vietoje reikėtų darsyk prisiminti ir 2 straipsnį: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Taigi, patys svarbiausi strateginiai (veikiau – valstybės likimo) klausimai pagal Konstituciją yra pavesti spręsti visai Tautai ir niekam kitam. Tad kaip galėjo nutikti, kad 148 str. 3 dalyje atsirado paminėta nuostata „turi būti svarstomos ....Seime…“, formaliai lingvistiškai atimanti dalį suvereniteto iš Tautos ir suteikianti to suvereniteto dalį Seimui? Juk tai gana akivaizdus loginis prieštaravimas pirmiau minėtų Konstitucijos I-ojo skirsnio normų atžvilgiu. Sunku būtų patikėti, kad tai buvo Konstitucijos kūrėjų apmaudi lapsus linguae?

Galimas ir kitas šios teisinės situacijos aiškinimas – sisteminis, turint omeny pirmiau paminėtas I-ojo skirsnio normas. Remiantis tokiu aiškinimu galima teigti, kad Tauta turi teisę referendumu spręsti absoliučiai visus teisėkūros klausimus, tarp jų – ir Konstitucijos pataisas, formaliai lingvistiškai pagal minėtą 148 str. priskirtas Seimo kompetencijai. Galima sakyti, kad taip susiduria du teisiniai požiūriai į Tautos ir Konstitucijos santykį – formalusis ir sisteminis-vertybinis.

Tačiau ar minėtos Petro Ragausko įžvalgos nebyloja, kad mūsų teisinio „elito“ sąmonėje vis dažniau vyrauja būtent formalusis požiūris? Todėl manau, kad prieš visuomenę neišvengiamai iškils konstitucinės reformos klausimai. Tokia reforma turėtų apimti bent kelias viešojo gyvenimo sritis, bet, visų pirma, nedviprasmišką Tautos suverenių galių įtvirtinimą be jokių ten lapsus linguae dalyvaujant valstybės valdyme, vietos savivaldos reformą, sugrąžinant suverenias galias vietos bendruomenei, teisėsaugos reformą, sustiprinant teisėsaugos struktūrų atskaitomybę visuomenei, o ne vienam, kad ir aukščiausiam pareigūnui.

Galimi įvairūs modeliai – dvipakopė savivaldos sistema, Seimo padalijimas į dvejus rūmus (vieni iš jų – bendruomenių atstovų rūmai), plebiscito instituto sustiprinimas ir išplėtimas, aukščiausių teisėsaugos pareigūnų tiesioginiai rinkimai. Šių reformų orbitoje turėtų atsidurti ir Konstitucinis teismas – perfrazuojant hamletiškąjį klausimą: „reikalingas ar nereikalingas“.

Visa tai turėtų būti ne vienkartinės diskusijos tema. Svarbiausia diskutuoti, o ne apsiriboti formaliais pamokymais ir pagraudenimais Tautai iš juodmedžio bokšto…

„Respublika“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

isnyk        2014-02-24 1:54

raudonasai… menesini,,,

menesis       2014-02-24 1:30

„Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė. Valstybės suvereniteto galias riboja tik tarptautinė teisė.“

O čia aiškina, kad dalis suvereniteto iš Tautos atiduota Seimui. Nesąmonė. Visų pirma, suverenitetas – tai santykis tarp valstybių. Valstybė turi suverenitetą, o ne tauta. Seimas yra tautos išrinkti jos atstovai, ir priešinti tautą su Seimu taip pat yra nelogiška. Jeigu tauta nori, ji gali viską pakeisti irgi yra netiesa. Padarykite apklausą ir paklauskite, ar žmonės nori mokėti mokesčius. Įstatymas gali patikti ar ne, tačiau jo privalu laikytis. Jeigu pakeisime Konstituciją nesilaikydami Konstitucijos ir įstatymų, pakeitimai negalios. Jeigu pakeisime taip, kad tai prieštarautų ES sutarčiai, tai vėlgi, teks keisti dar kartą.

Gintautas       2014-02-23 8:22

Ginsime vieningai savo teises. Butkevicius kalba kaip isdaviko.Isrinksime Vaisvila ir paleis jus,galesite birzoje stoveti iki smerties.Tepadeda mums Perkunas.

Regina       2014-02-22 18:05

Konstitucija iš tautos valios. Kam tas ar?

Teta Beta       2014-02-22 13:04

O kodėl autorius dirbtinai supriešina tautos valią ir Konstituciją? Juk Konstitucija ir įteisina tautą kaip suvereną, o jos valią kaip esminę.

Vitutis       2014-02-22 11:05

Pagal ,,Vilmorus” 2/3 Lietuvos gyventojų pasisako už žemės nepardavimą užseniečiams.Kaip ir viskas aišku…

Kažkada        2014-02-22 9:45

atėjo visiems laikams tik Leninas, bet ir jam atėjo galas. Tad padarykime taip, kad vagių ir melagių gaujai taip pat ateitų galas tik dabar.

Anikė       2014-02-22 8:39

Kai kas net Tautos nebemato,nes įprato,kad mes nuolankiai kentėjome visas
“kairės -dešinės” patyčias,mulkinimą,skurdinimą...320 000 pasirašiusių parodė,
kad ne visi virto zombiais. Per paskutinius porą mėnesių visi sukruto “dirbti”.
Tai tik parodo,kad Tautos valia daug ką gali pakeisti. Būkime vieningi kovoje
už teisingumą,už tai,kad valdininkai tarnautų Tautos interesams,o ne mes vergautume saujelei “sąrašinių” apsišaukėlių,atėjusių visiems laikams.

AKSIOMA       2014-02-22 2:24

tik šventa tautos valia.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apklausa: kada atsiranda gyvybė?

Verta prisiminti. 2019-ųjų Laisvės premijos nominantas Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Andrius Švarplys. Europos Sąjunga tapo Eurovizija

Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?

Jurga Lago. Susipažinkite – naujoji Europa

Vytautas Sinica. Kas imsis atstovauti žmonėms, besirūpinantiems aplinkos apsauga, tačiau atmetantiems leftistinę globalizmo darbotvarkę?

Valdas Vižinis. 8 pagrindiniai Lietuvos valdžios mitai, sukurti Klonio įvykiams ir brukami visuomenei

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

Remigijus Merkevičius apie N. Venckienę: jei būtų vadovaujamasi teisės aktais, ji turėtų būti laisva

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.