Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Tomas Bakučionis. Baimės Lietuva ir pomirtinė atjauta

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 31 d. 20:01

14     

    

Tomas Bakučionis. Baimės Lietuva ir pomirtinė atjauta

2019-ieji išsiskyrė politinių įvykių gausa (treji rinkimai, naujas Prezidentas, precedento neturinčios grumtynės dėl Seimo pirmininko kėdės ir t.t.), apie tai dabar mažiausiai keletą savaičių savo kūrybinę potenciją lies vieši komentuotojai – nuo užkalnių iki valatkų. Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijoje ir tuoj po rinkimų stipriai nuskambėjęs „gerovės valstybės“ obalsis bei ori ir savarankiška jo laikysena jau po jo inauguracijos sekusių politinių peripetijų fone teikė vilties, kad valstybės vairas yra patikimose rankose ir kad turime šansų valstybės laivą iš betikslio plaukiojimo ratais nukreipti reikiamu kursu.

Tačiau viltys greitai subliūkšta politinės realybės, o ypač Lietuvos politinės kultūros fone. Bent aš asmeniškai politinę kultūrą suvokiu gerokai plačiau nei mainstryminėje žiniasklaidoje aptariamų skandalėlių kontekstas ir viešumoje vadinamojo „politkorektiškumo“ kreivieji veidrodžiai. Politinė kultūra (arba jei norite – „raštingumas“) nėra tik Politikų elgesio kodekso reglamentuojama sritis ir samprata, tai taikytina visai visuomenei. Ši samprata apima ir paprasčiausią žmogišką atjautą, pilietinę drąsą (kad ir kaip nuvalkiotą), pagaliau elementarų sąžiningumą ir protingumą (kurie beje yra ir vieni iš kertinių teisės bei teisinės demokratinės valstybės principų). Kai šių dalykų nelieka viešojoje politikoje (kurią derėtų suvokti taip pat kur kas plačiau nei Seimo ir Ministerijų orbitoje), didžiąją visuomenės dalį užvaldo įvairios baimės – baimė išsakyti savo nuomonę darbdaviui, baimė išsišokti (t.y. nebūti tame politkorektiškame mainstryme), baimė apginti tiesą ir net baimė prieš stipresniojo melą.

Rudenį visuomenę šokiravusi jauno mediko iš Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės (RVUL) savižudybė atskleidė ne tik visuomenės atjautos, pilietiškumo stoką ir paprasčiausią bailumą, bet ir žymiai gilesnes žaizdas ir rimtesnes problemas mūsų valstybėje, susijusias su viešojo sektoriaus darbuotojų teisių apsauga, vėl pradėta kalbėti apie patyčias ir mobingą darbo vietoje. Viešojoje politikoje, deja, tapo įprasta, kad politikai, priimdami įstatymus, dažniausiai „kovoja“ su reiškinių pasekmėmis, bet ne su priežastimis. Vieni paskelbė karą alkoholiui, bet nepasivargino pasigilinti, kodėl dalis tautos tiek suvartoja, kiti sau politinius dividendus bandė užsidirbti iš Matuko tragedijos, dar treti susirūpinusiais veidais eteryje postringauja apie patyčių žalą ir savižudybių prevenciją, tačiau tiek vieni, tiek kiti entuziastingai balsavo už naująjį „liberalųjį“ darbo kodeksą, o darbuotojams ir jų atstovams – profsąjungoms daugiau derybinių galių ir teisinių įrankių, kurie padėtų realiai ir efektyviai ginti darbuotojų teises, – nedavė.

Tęsiant temą apie patyčias, arba, kaip jau tapo įprasta tai vadinti, mobingą (angl. – mobbing) visų pirma atkreipčiau dėmesį į specialią mobingo rūšį – bosingą (angl. – bossing), kuomet darbuotojas patiria savo vadovo įmonėje patyčias ar arogantišką elgesį. Apie tai viešai iki šiol nebuvo daug kalbama – mieliau kalbėta apie priekabiavimą bei patyčias su seksualine potekste (prisiminkime „me too“ judėjimą). Ir tai suprantama, nes kalbėti apie bosingą darbovietėje darbuotojai vengia, bijodami patekti į konfliktą su vadovybe, ir paprasčiausiai su tuo susitaiko. Žiniasklaidai ši tema anaiptol ne tokia pikantiška ir ne tokia rentabili, kaip „sekso“ skandalėliai – na, ką čia išpeši, jei ten koks mokyklos „dirikas“ kokią nors nabagę mokytoją lauk pavarė, ar ligoninės vadovas kokį daktarėlį užspaudė – kam jie rūpi? Parūps tik tada, jei ta mokytoja ar tas daktarėlis ims ir užsivynios kilpą ant kaklo nebematydami prasmės gyventi. Tuomet jau visi staiga pataps „jautriais“, „empatiškais“ ir, kaip dori piliečiai, „pilietiškai“ pastovės su žvakelėmis apie kokią nors ŠMSM ar SAM kontorą.

Jau daugiau kaip pusmetį stebime, kaip vieno Seimo opozicijos veikėjo (rūpintojėlio savižudžiais ir patyčiomis) kitas kolega partietis viešojoje erdvėje tiesiog terorizuoja vieną meno kūrėjų asociaciją ir atvirai tyčiojasi iš jos vadovės. To rezultatas – krūva patikrų ir auditų, valstybės institucijos Seimo nario įtaka ir valia „įveiklinamos“ į patikrinimų maratoną, sumenkinama menininkų dalykinė reputacija ir, žinoma, – apkarpomas meno kūrėjų projektų finansavimas. Tačiau patikrinimų metu nustatoma, kad meno kūrėjų asociacijos veikla nuo A iki Ž yra skaidri ir teisėta. Tačiau Seimo nariui to nepakanka ir prasideda institucijų išvadų „kūrybinės interpretacijos“ (nes juk mūsų Seime – kūrybingi žmonės), į tą interpretacijų lauką įtraukiama net viena kultūros viceministrė, kuri prisiskyrė sau teisėjo vaidmenį ir net netirdama faktų beveik ir nuteisė menininkų asociaciją. Seimo nario melas į eterį liejasi laisvai, palaikomas dar ir Seimo kanceliarijos. Ir ką gi? Ogi – nieko. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai šiuo aspektu – „vsio zakonno“: negi saviškį skriausi, nepatogu? Daug patogiau bus anam Seimo rūpintojėliui kur nors rūškaną miną nutaisius su žvakele pastovėti ar kokioje „konferencijoje“ paskaityti pranešimą apie patyčių žalą.... Paklausite: o kur menininkų bendruomenė? O „bendruomenė“ tiesiog tyli – gal pavargo, o gal bijo, nes visi turi savų išskaičiavimų, nes juk anas Seimo narys ir gal pagaliau taps kokiu nors išgodotu kultūros (!) ministru?

Nepatikėsite, bet 2019-ųjų gegužės 30-ąją Lietuvos Seimas 2020-uosius paskelbė „Mokyklų bendruomenių metais“ ir dar pažadėjo, kad sieks pagerinti emocinį klimatą mokyklose. Nuostabu, ponai! Bet aš paklausiu paprasčiau ir šįkart tiesiai Premjero ir ŠMSM ministro: ar ir 2020-aisiais vienos iš pagrindinių jaunųjų menininkų kalvės mokytojai elektroninius dienynus pildys prie viso labo keturių prieštvaninių vos gyvų kompiuterių? Ar ir 2020-aisiais visas sistemines švietimo problemas karsite ant mokytojų pečių, užuot ŠMSM kiemą prasišlavę su visomis švietimo išteklius valgančiomis palydovinėmis kontoromis? Gal pradėkite nuo aukštesnių standartų sau taikymo, garbieji politikai ir valdininkai, užuot tuos reikalavimus į kosmines aukštumas kėlę mokyklų vadovams? Ar Jūs vis dar manote, kad ir 2020-ais mokyklų vadovai bei mokytojai tikės Jūsų pasakomis apie „Mokyklos bendruomenių metus“ ir vykdys Jūsų „kosminius“ standartus už tuos kelis jiems pažadėtus, bet taip ir nenumestus grašius?

Tad brangioji Bendruomene, nelinkėsiu 2020-iesiems Jums nieko, išskyrus tik viena – kad atjautos, solidarumo ir drąsos atsirastų „iki“, o ne „po“ (kai sužinosite apie naują negyvėlį)...

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

C-Fam       2020-01-2 20:22

https://c-fam.org/friday_fax/despite-increased-support-u-s-pro-life-diplomacy-bested-by-eu-opposition/
Nepaisant padidėjusio palaikymo, JAV opozicinė diplomatija gyva iki gyvos galvos
Stefano Gennarini JD | 2020 m. Sausio 2 d

Niujorkas, sausio 3 d. („C-Fam“) Nepaisant prezidento Trumpo pranešimo Generalinėje asamblėjoje rugsėjo mėn. Ir vis daugiau šalių, palaikančių JAV gyvybei palankią diplomatiją, prieš Kalėdas priimtos JT rezoliucijų JAV pataisos, susijusios su gyvybe, prieš Kalėdas žlugo plačiai.

„JAV negali priimti nuorodų į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ar kitas kalbas, kurios skatina abortą ar siūlo teisę į abortą“, - sakė JAV nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pavaduotojas. Trumpas JAV pozicijos paaiškinimas atsirado po to, kai dvi JAV pataisos nebuvo priimtos priimant rezoliuciją dėl humanitarinės pagalbos.

JAV Generalinės asamblėjos plenariniame posėdyje pasiūlė rezoliucijų dėl visuotinės sveikatos ir humanitarinės intervencijos pataisas, taip pat tris kitas rezoliucijas dėl mergaičių, vaikų ir jaunimo, kurios buvo priimtos prieš Kalėdas. Pakeitimais buvo siekiama išbraukti arba pakeisti terminą „lytinė ir reprodukcinė sveikata“.

Plenarinėje Generalinės asamblėjos sesijoje JAV sulaukė paramos iš penkiolikos šalių 2019 m., O tai reikšmingai padidėjo nuo tik vienos 2018 m. Netgi daugiau nei 100 kitų šalių kartu su europiečiais pasisakė prieš JAV gyvenimo pataisas. padidėjimas nuo maždaug aštuoniasdešimt praėjusiais metais.

Sąvoka „lytinė ir reprodukcinė sveikata“ plačiai suprantama kaip abortų eufemizmas, suteikiantis JT apsaugą abortų skatinimui. Praėjusių metų oficialiuose Generalinės asamblėjos posėdžiuose JAV diplomatai pirmą kartą pasiūlė pataisas, kurios prieštarautų tokioms abortų sąlygoms JT rezoliucijose.

Po trejų metų Trumpo administracijos dauguma JT rezoliucijų nesikeičia. JAV Generalinėje asamblėjoje dar nepateikė bendro JT pareiškimo dėl abortų, nors ji pateikė bendrus pareiškimus dėl gyvybės palaikymo kituose kontekstuose.

Padidėjęs priešinimasis JAV pataisoms yra tiesioginis ES abortų propagavimo rezultatas.

ES atsirado kaip didžiulis konkurentas JAV, kai kalbama apie gyvybės palaikymo priežastį. Turėdama dvidešimt aštuonias ES bloko šalis ir jų šalininkus, ES gali pasigirti diplomatų ir ministrų armija Niujorke ir visos Europos sostinėse. Blokas daro įtaką delegacijoms iš besivystančių šalių ir jų sostinių. Nors JAV gyvavimo diplomatija vis dar yra pradinėje stadijoje, ES abortų diplomatija yra sisteminga, nuolatinė ir paremta finansinėmis paskatomis besivystančioms šalims.

Delegatai penktadienio fakse sakė, kad JAV diplomatai turi daugiau dirbti dvišalėse ir sostinėse, kad gautų daugiau palaikymo ir atremtų Europos šalių spaudimą.

Likus kelioms savaitėms iki balsavimo JAV pro-life pataisos nebuvo plačiai aptariamos su kitais diplomatais. Jie nebuvo pateikti laiku ar laikantis JT diplomatinių protokolų. Kitos JAV pataisos kituose kontekstuose nepatyrė tokio paties likimo. Balsavimo dėl pakeitimų metu nebuvo manoma, kad JAV diplomatai investuoja į sėkmingą jų priėmimą, penktadienio faksu sakė delegatai.

Kai buvo priimti nauji rezoliucijos dėl visuotinės sveikatos pakeitimai, pakeitimų pagrindimas atrodė menkas ir nenuoseklus. Priimdami humanitarinę rezoliuciją, JAV diplomatai neprašė Generalinės asamblėjos pirmininko pasakyti, kokia delegacija pareikalavo balsuoti dėl JAV pataisų, kurios tikimasi, kai delegacija bus investuojama į pasiūlymą. Kai pakeitimai nepavyko, neatrodė, kad JAV delegacija imtų išlaidas. Užuot tai dariusios, JAV palaikė rezoliucijų, kurių jos nepakeitė, priėmimą.

stasys        2020-01-2 9:42

Panašu kad dideliu ovaciju autorius savo str. nesulauks .Kada Tiesa tapo atskiru menkaverčiu vaidų  ir nesutarimu turiniu.

"NEREIKIA KRŪPČIOT"        2020-01-1 18:09

ir ne tik autoriui ,bet ir komentatoriams….

Janina       2020-01-1 16:47

Jautrus straipsnis, atskleidžiantis šiuolaikinę mūsų Lietuvėlės politinę kultūrą. Dėl atsakingųjų kritikos bijant išvardyti juos pavardėmis, straipsnio kokybė daug nukenčia. Tas tiesa.

Al.       2020-01-1 16:04

Dėl Baimės Lietuvos teisinga, bet ir pats autorius galėtų jos atsikratyti: rašyti tiesiai, pavardėm - kokia asociacija, kokie seimūnai. Kiek galim kalbėti užuominom ?

ah1       2020-01-1 14:05

Valstybių gerovė  kuriama įstatymais o ne lozingais ir pirmiausia derėtų išsiaiškinti kam   G.Nausėda ketina kurti gerovę - daugumai ar mažumai, kam ketina kurti gerovę  aėjūnams, svetimiems ar saviems Lietuvos piliečiams.

Kis       2020-01-1 12:55

visa nelaime,kad per tuos Nepriklausomybes metus niekam toji “visuomene"nerupejo.Kas priejo iki lovio pasijuto Elbruso virsuneje esantis,o po to nieko ypatingo.Suokalbis tarp “bendrazygiu"pasivadine skirtingais vardais,nors tikslai buvo vieni,kuo daugiao aptureti “draugu” ir neuzmirsti pinigus.Rezultatai labai ryskus,buvo sokas,kad valstieciai teis,baus,atims vogta turta,bet kas vogs ir is ko nepasake.Ilgai vogus(30)atprasti reikesmin dvigubai.Sukiu,pazadu mes jau esame prisiklause visokio kalibro,laukem jaunu,bet tie beturciai ir gobsus,puole prekiauti,kas tik perkama.Geriausiai pasirode Gabrielius,per kadencija 18 milijonu euru,kas musu valiuta prilygsta beveik 70 milijonu,rezultatai fantastiski ir tik is “edukologijos”,kai tuo tarpu lietuviska edukulogija beveik merdi arba jau senai mirusi nuo Luksienes laiku,juk jaja pavadodavo net Stiopka du kart kaltintas vagystesmis ar kysiu emimais(man tas po)Arteja rinkimai,tai bus pats didziausias isbandymas rinkejams.Nespeliokime,nes paliks ubagais Alisauskiene su Petuchu,kuris net pameluoti gerai neismokes.

propagandonijos nereikėtų vadinti žiniasklaida.       2020-01-1 8:54

neįsigilinusiam į problemą skaitytojui šis rašinys yra niekinis, nesuprantamas. tik tiek, kad pats autorius, kaltinąs kitus bailumu, pats bailiai ir aptakiai rašo apie kažkokius “seimo” veikėjus….
Autoriui drąsesnių naujų metų.

grumstas       2019-12-31 23:20

Įsidėmėkime; jeigu tik opozicija išknisa kokią nors valdančiujų nuodėmę ar nusikaltimą vertą slieko žarnų, po kiek laiko išlenda yla iš maišo tokio dydžio ir aštrumo , kad jie būna priversti nutilti. Bet vis vien sarmatos nejaučia ir viešai neatsiprašo.
Su artėjančiais Naujaisais Metais. Norisi tikėtis, kad šie metai bus geri tikriesiems tautos mylėtojams, tikriems valstybės piliečiams , o ne jos nekentėjams ir bloga linkintiems.

LRT naujametinė       2019-12-31 23:19

programa siaubinga - grįžta Maskolija Lietuvon.

Boba       2019-12-31 22:25

Teisingai- junkis prie impotento-numirėlio ir “Tvrka bus!”. Gero savaitgalio.

Junkitės       2019-12-31 22:20

prie Juozaičio dūmų ir kuo greičiau veskite Maskolijon, o tai jau nebetveriame, kaip norime ten.

Coba       2019-12-31 21:39

Geras tekstas Tomai.
Bet vien žodžiai Lietuvos nepakeis.
Turėtum jungtis prie A. Juozai2io ir keisti Lietuvą.
Grąžinti jai dorą garbę tapatybę...

stebėtojas       2019-12-31 21:13

Išsamu ir teisinga.


Rekomenduojame

Mes nugalėjom. Prieš 30 metų Gorbačiovas vizito metu Lietuvoje išgirdo tai, ko nesitikėjo: lietuviai liepė atvežti nepriklausomybę – LRT

Kaip vysk. Pranciškus Ramanauskas Alfonsą Svarinską slapta lageryje įšventino į kunigus

Algimantas Rusteika. Kokie jie būtų dabar?

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Mitingo „Už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę“ vaizdo įrašas

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Renginių programa

Rasa Čepaitienė. Signalinės sistemos I. Pidžinas

LRT: pirmieji kandidatų į Vilniaus universiteto rektoriaus postą debatai

Ramūnas Karbauskis. Kleptokratija ir jos didvyriai

Vygantas Malinauskas. Mano trigrašis į diskusiją apie simbolius

Prokurorų žinia: Neringa Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja

Šiandien, šeštadienį, 14 val. kviečiame į pilietinį mitingą – už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.