Ukraina, Rusija

Timofej Sergeicev. Ką Rusija turi padaryti Ukrainai

Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 24 d. 17:48

18     

    

Timofej Sergeicev. Ką Rusija turi padaryti Ukrainai

Skaitytojų dėmesiui pateikiame Rusijos naujienų agentūros ,,RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbto Timofejaus Sergeicevo straipsnio ,,Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Jame yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta Rusijos agresijos prieš Ukrainą ideologinė koncepcija.

Taip pat išsamiai, su konkrečiomis ,,techninėmis“ detalėmis, išdėstomi nukariautos šalies totalinio sunaikinimo, tai yra ukrainiečių tautos ir valstybės „denacifikavimo“, „deukrainizavimo“ ir „deeuropizavimo“ planai. Lietuvos žiniasklaidoje Rusijos propagandininkų konceptualūs, ilgalaikius geopolitinius V. Putino režimo siekius atskleidžiantys straipsniai ne tik nėra skelbiami ir giliau analizuojami, bet faktiškai nutylimi, trumpai ir paviršutiniškai juos paminint informaciniuose pranešimuose. Todėl skaitytojai neturi galimybės susidaryti išsamesnio ir tikslesnio vykstančio karo ideologinių motyvų vaizdo ir yra priversti tenkintis neretais paviršutiniškais ir supaprastintais aiškinimais. Tikimės, kad straipsnio vertimas ir Vytauto Radžvilo pateiktas jo komentaras padės nors iš dalies užpildyti šią spragą.

Timofej Sergeicev. Ką Rusija turi padaryti Ukrainai

Dar praėjusių metų balandį rašėme apie būtinybę denacifikuoti Ukrainą. Nacistinė, banderiška Ukraina, Rusijos priešas ir Vakarų įrankis Rusijai naikinti, mums nereikalinga. Šiandien denacifikacijos procesas perėjo į praktinę plotmę.

Denacifikacija būtina, kai žymi liaudies dalis, tikėtina, kad jos dauguma, nacistinio režimo yra įsisavinta ir įtraukta į jo politiką. Tai yra tada, kai nebeveikia hipotezė „liaudis gera – valdžia bloga“. To fakto pripažinimas yra denacifikacijos politikos, visų jos priemonių pagrindas, o pats faktas ir sudaro jos turinį.

Ukraina yra būtent tokioje situacijoje. Tai, kad Ukrainos rinkėjas balsavo už „Porošenkos taiką“ ir „Zelenskio taiką“, neturi klaidinti – ukrainiečius visiškai tenkino trumpiausias kelias į taiką per žaibišką karą, apie kurį ir skaidriai užsimindavo du paskutiniai Ukrainos prezidentai savo išrinkimo metu. Būtent toks vidinių antifašistų „nuraminimo“ metodas per totalinį terorą ir buvo naudojamas Odesoje, Charkove, Dnepropetrovske , Mariupolyje, kituose rusiškuose miestuose. Ir tai visiškai tenkino paprastą eilinį ukrainietį.


Denacifikacija – tai priemonių kompleksas, skirtas gyventojų masei

Denacifikacija – tai priemonių kompleksas, skirtas nacifikuotai gyventojų masei, kuri techniškai negali būti tiesiogiai baudžiama kaip karo nusikaltėliai.

Nacistai, paėmę į rankas ginklus, turi būti maksimaliai naikinami mūšio lauke. Nereikia ieškoti esminių skirtumų tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir vadinamųjų nacionalinių batalionų, taip pat prie šių dviejų prisijungusių karinių teritorinės gynybos dalinių. Jie visi tiek pat prisidėjo prie ribų neturinčio žiaurumo taikių gyventojų atžvilgiu, tiek pat kalti dėl rusų liaudies genocido, nesilaiko įstatymų ir karo papročių. Karo nusikaltėliai ir aktyvūs nacistai turi būti akivaizdžiai ir tinkamai nubausti. Turi būti įvykdyta totalinė liustracija. Likviduotos ir uždraustos bet kokios organizacijos, susisiejusios su nacizmo praktika.

Tačiau greta aukščiausių asmenų kalta ir žymi dalis liaudies masių, kurią sudaro pasyvūs nacistai, nacizmo bendrininkai. Jie palaikė nacistinę valdžią ir jai atsidavė. Teisinga bausmė šiai gyventojų daliai gali būti tik suteikti jiems neišvengiamus sunkumus teisingo karo prieš nacistinę sistemą, kariaujamo kiek įmanoma tausojant ir saugant civilius asmenis. Tolesnė tos gyventojų masės denacifikacija yra perauklėjimas, kurio pasiekiama ideologinėmis nacistinių nuostatų represijomis (slopinimu) ir griežta cenzūra: ne tik politinėje sferoje, bet būtinai ir kultūros bei švietimo sferose. Būtent per kultūrą ir švietimą buvo paruošta ir įgyvendinta gili, masinė gyventojų nacifikacija, užtvirtinta dividendų nuo nacistinio režimo pergalės prieš Rusiją ) pažadais, nacistine propaganda, vidine prievarta ir teroru, taip pat aštuonerių metų karu su sukilusia prieš ukrainietišką nacizmą Donbaso liaudimi.

Denacifikaciją įvykdyti gali tik nugalėtojas, kas numato:

(1) jo vykdomą visišką denacifikacijos proceso kontrolę ir

(2) valdžią, įgyvendinančią tokią kontrolę.

Šiuo požiūriu denacifikuojama šalis negali būti suvereni. Denacifikuojanti šalis – Rusija – negali denacifikacijos atžvilgiu remtis liberaliu požiūriu. Denacifikatoriaus ideologijos negali užginčyti kaltoji denacifikuojama šalis. Rusijos pripažinimas, kad Ukrainai būtina denacifikacija, reiškia pripažinimą, jog visoje Ukrainoje Krymo scenarijus neįmanomas. Beje, tas scenarijus buvo neįmanomas 2014 m. ir sukilusiame Donbase.


Denacifikaciją įvykdyti gali tik nugalėtojas

Tik aštuoneri pasipriešinimo nacistinei prievartai ir terorui metai atvedė prie vidinio susitelkimo ir sąmoningo, vienareikšmio, masinio atsisakymo nuo išsaugojimo bet kokios vienybės ir bet kokio ryšio su Ukraina, apsibrėžusia kaip nacistinė visuomenė.

Denacifikacijos trukmė niekaip negali būti trumpesnė nei viena karta, kuri turi gimti, užaugti ir subręsti denacifikacijos sąlygomis.

Ukrainos nacifikacija vyko virš 30 metų. Ji prasidėjo 1989 m., kai ukrainietiškas nacionalizmas įgijo teisines ir teisėtas politinės saviraiškos formas ir ėmėsi vadovauti judėjimui „už nepriklausomybę“, verždamasis į nacizmą. Dabartinės nacifikuotos Ukrainos ypatumas – amorfiškumas ir ambivalentiškumas, kurie maskuoja nacizmą „nepriklausomybės“, „europietiško“ (vakarietiško, proamerikietiško) vystymosi (o realiai – degradavimo) kelio siekiu ir leidžia tvirtinti, kad Ukrainoje nėra jokio nacizmo, tik vienetiniai, atskiri perlenkimai. Juk nėra nei pagrindinės nacistinės partijos, nei fiurerio, nei visaverčių rasinių įstatymų (tik apkarpytas jų variantas represijų prieš rusų kalbą pavidalu). Kaip pasekmė – jokios opozicijos ir pasipriešinimo režimui.

Tačiau viskas, kas išvardinta, nepaverčia ukrainietiško nacizmo XX amžiaus pirmosios pusės vokiškojo nacizmo „švelniąja versija“. Priešingai, kadangi ukrainietiškas nacizmas yra laisvas nuo panašių „žanro“ (iš esmės politinių technologijų) rėmų ir apribojimų, jis laisvai vystosi kaip fundamentalus bet kokio nacizmo esminis pagrindas – kaip europinis ir, labiausiai išvystyta forma, amerikietiškas rasizmas.

Todėl denacifikacija negali būti vykdoma kompromisiškai, pagal formulę „NATO – ne, ES – taip“. Kolektyviniai Vakarai yra ukrainietiško nacizmo projektuotojai, šaltiniai ir rėmėjai, o vakarietiškas banderiškas personalas ir jų „istorinė atmintis“ – tai tik vienas iš Ukrainos nacifikacijos instrumentų. Ukrainizmas savyje neša ne mažesnę, o didesnę grėsmę taikai Rusijoje nei Hitlerio versijos vokiškasis nacizmas.

Pavadinimas „Ukraina“ tikriausiai negali būti išsaugotas kaip jokio visiškai denacifikuoto valstybinio darinio, išlaisvinto iš nacistinio režimo, titulas. Vėl sukurtos laisvoje nuo nacizmo erdvėje liaudies respublikos turi augti ir augs iš ūkinės savivaldos ir socialinio aprūpinimo, gyventojų poreikiams užtikrinti skirtų sistemų atstatymo ir modernizavimo.

Jų politiniai siekiai iš tiesų negali būti neutralūs – kaltė prieš Rusiją už santykį su ja kaip su priešu gali būti atpirkta tik remiantis Rusija atsistatymo, atgimimo ir plėtros procesų metu. Negalima leisti jokių „Maršalo planų“ šiai teritorijai. Jokio neutralumo ideologine ir praktine prasme, suderinamo su denacifikacija, būti negali. Personalas ir organizacijos, esantys naujųjų denacifikuojamų respublikų denacifikacijos įrankiais, negali nesiremti tiesiogine Rusijos jėgos ir organizacine parama.

Denacifikacija būtinai turi būti ir deukrainizacija – atsisakymas nuo tarybinės valdžios pradėto didelės apimties dirbtinio istorinių Mažosios Rusijos ir Naujosios Rusijos gyventojų etninio savęs tapatinimo komponento išpūtimo. Būdamas komunistinės supervaldžios įrankiu, po jos griūties dirbtinis etnocentrizmas neliko be šeimininko. Su šia savo tarnybine kokybe jis perėjo į kitos supervaldžios (valdžios, esančios virš valstybių) įtaką – Vakarų supervaldžios. Jį būtina grąžinti į natūralias ribas ir panaikinti jo politinį funkcionalumą.

Skirtingai nei Gruzija ar Pabaltijo šalys, Ukraina, kaip parodė istorija, neįmanoma kaip nacionalinė valstybė, o bandymai tokią sukurti dėsningai veda prie nacizmo. Ukrainizmas – dirbtinė antirusiška konstrukcija, neturinti savo civilizacinio turinio, svetimai užsienio civilizacijai pavaldus elementas.

Debanderizacijos kaip tokios denacifikacijai nepakaks – banderiškas elementas yra tik vykdytojas, širma, maskuojanti europinį nacistinės Ukrainos projektą, todėl Ukrainos denacifikacija – tai jos neišvengiama deeuropizacija.

Banderiška valdžios viršūnė turi būti likviduota, jos perauklėti neįmanoma. Socialinė „pelkė“, aktyviai ir pasyviai ją palaikanti veiksmais ir neveikimu, turi patirti karo sunkumus ir įsisavinti pergyventą patirtį kaip istorinę pamoką ir savo kaltės išpirką. O tie, kurie nepalaikė nacistinio režimo, nukentėjo nuo jo ir jo sukelto karo Donbase, turi būti konsoliduoti ir organizuoti, turi tapti naujosios valdžios ramsčiu, jos vertikale ir horizontale.


Pasyviai valdžią palaikantys veiksmais ir neveikimu, turi patirti karo sunkumus…

Istorinė patirtis rodo, kad karo meto tragedijos ir dramos tampa naudingos tautoms, susigundžiusioms ir įsijautusioms į Rusijos priešų vaidmenį.

Denacifikacija kaip specialiosios karinės operacijos tikslas pačios operacijos rėmuose suprantama kaip karinė pergalė prieš Kijevo režimą, teritorijos išlaisvinimas nuo ginkluotų nacifikacijos šalininkų, nesukalbamų nacistų likvidavimas, karo nusikaltėlių paėmimas į nelaisvę, taip pat sisteminių sąlygų tolesnei taikaus meto denacifikacijai sudarymas.

Pastaroji savo ruožtu turėtų prasidėti nuo vietinių savivaldos organų, milicijos ir gynybos, išvalytų nuo nacistinių elementų, organizavimo. Remiantis tuo pagrindu turi būti išjudinti steigiamieji naujo respublikinio valstybingumo procesai, tas valstybingumas integruojamas į glaudžią sąveiką su Ukrainą denacifikuojančiomis Rusijos institucijomis (naujai sukurtomis ar pertvarkytomis, tarkime iš Rossotrudničestvo),

Rusija turi perimti respublikinės denacifikavimo normatyvinės bazės (įstatymų leidybos) kontrolę, turi būti apibrėžtos tiesioginio Rusijos teisės ir Rusijos jurisdikcijos taikymo ribos ir rėmai denacifikacijos sferoje, sukurtas tribunolas dėl nusikaltimaų prieš žmogiškumą buvusioje Ukrainoje. Šiuo požiūriu Rusija turi pasireikšti kaip Niurnbergo proceso tęsėja.

Tai, kas išvardinta, reiškia, kad denacifikacijos tikslams pasiekti yra būtinas gyventojų palaikymas, jų perėjimas į Rusijos pusę po išlaisvinimo nuo teroro, prievartos ir Kijevo režimo ideologinio spaudimo, po išvedimo iš informacinės izoliacijos. Žinoma, turi praeiti šiek tiek laiko, per kurį žmonės atsigaus nuo karo veiksmų sukelto šoko, įsitikins ilgalaikiais Rusijos ketinimais – tuo, kad „jie nebus palikti“. Neįmanoma iš anksto numatyti, kuriose būtent teritorijose tokia gyventojų masė sudarys kritiškai būtiną daugumą.

„Katalikiškoji provincija“ (Vakarų Ukraina, susidedanti iš penkių sričių) vargu ar įeis į prorusiškų teritorijų sudėtį. Tačiau susvetimėjimo linija bus atrasta bandymų keliu. Už jos liks priešiška Rusijai, bet priverstinai neutrali ir demilitarizuota Ukraina su pagal formalius požymius uždraustu nacizmu. Ten išvažiuos tie, kurie nekenčia Rusijos.

Tos likutinės Ukrainos išsaugojimo neutralia garantija turėtų būti neatidėliotino karinės operacijos tęsinio grėsmė išvardintų reikalavimų nesilaikymo atveju. Gali būti, kad tam reikės pastovaus rusų karinio buvimo jos teritorijoje. Už susvetimėjimo linijos ir iki Rusijos sienos bus teritorija, turinti potencialą integruotis į rusišką civilizaciją, kuri savo vidine esme yra antifašistinė.

Ukrainos denacifikavimo operacija, prasidėjusi nuo karinės fazės, bus tęsiama ir taikos metu pagal tą pačią etapų logiką kaip ir karinė operacija. Kiekviename jų reikės siekti negrįžtamų pokyčių, kurie ir taps atitinkamo etapo rezultatais. Tokiu atveju būtinus pradinius denacifikavimo žingsnius galima apibrėžti taip:

• Ginkluotų nacistinių formuočių likvidavimas (kuriomis laikomos bet kurios ginkluotos Ukrainos formuotės, įskaitant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas), taip pat jų aktyvumą užtikrinančios karinės, informacinės ir švietimo infrastruktūros likvidavimas;
• Formavimas išlaisvintose teritorijos liaudies savivaldos ir milicijos (gynybos ir teisinės tvarkos) organų, saugančių gyventojus nuo pogrindinių nacistinių grupių teroro;
• Rusijos informacinės erdvės instaliavimas;
• Mokomosios medžiagos, turinčios nacistines ideologines nuostatas, konfiskavimas ir uždraudimas bet kurio lygmens švietimo programose;
• Masiniai tyrimai siekiant nustatyti asmeninę atsakomybę už karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmogiškumą, nacistinės ideologijos platinimą ir nacistinio režimo palaikymą;
• Liustracija ir viešas nacistinio režimo bendrininkų paskelbimas, jų pajungimas priverstiniams darbams, skirtiems sugriautos infrastruktūros atstatymui, kaip bausmė už nacistinę veiklą (iš tų, kuriems nebus nubausti mirties bausme ar kurie nebus įkalinti);
• Kuruojant Rusijai vykdomas vietinio lygmens pirminių normatyvinių denacifikacijos „iš apačios“ aktų priėmimas, visų rūšių ir formų nacistinės ideologijos atgimimo uždraudimas;
• Memorialų, atminimo ženklų, paminklų ukrainietiško nacizmo aukoms pastatymas, su juo kovojusių didvyrių atminties įamžinimas.
• Antifašistinių ir denacifikacinių normų komplekso įtraukimas į naujųjų respublikų konstitucijas;
• Pastoviai veikiančių denacifikavimo organų sukūrimas 25 metų laikotarpiui.


Pradinius denacifikavimo žingsnius galima apibrėžti taip

Rusija neturės sąjungininkų Ukrainos denacifikacijai vykdyti. Kadangi tai grynai rusiškas reikalas. O taip pat, kadangi su šaknimis bus raunama ne tik banderiškoji nacistinės Ukrainos versija, bet taip pat ir Vakarų totalitarizmas, primestos civilizacijos degradavimo ir subyrėjimo programos, pajungimo Vakarų ir JAV supervaldžiai mechanizmai.

Kad įgyvendintų Ukrainos denacifikacijos planą, pačiai Rusijai teks galutinai atsisveikinti su proeuropietiškomis ir provakarietiškomis iliuzijomis, suvokti save kaip paskutinę apsaugos ir išsaugojimo instanciją tų istorinės Europos (Senojo pasaulio) vertybių, kurios to vertos ir kurių Vakarai galų gale atsisakė, pralaimėję kovą patys už save. Ta kova tęsėsi visą XX amžių ir pasireiškė pasauliniu karu ir rusų revoliucija, neatskiriamai susijusiais vienas su kitu.

Vakarų išgelbėjimui XX amžiuje Rusija padarė viską, kas įmanoma. Ji realizavo pagrindinį vakarietišką projektą, alternatyvą kapitalizmui, nugalėjusiam nacionalines valstybes – raudonąjį, socialistinį projektą. Ji sutraiškė vokiškąjį nacizmą – siaubingą vakarų civilizacijos krizės kūrinį. Paskutinis rusiškojo altruizmo aktas buvo Rusijos ištiesta draugystės ranka, už kurią Rusija gavo baisų smūgį devyniasdešimtaisiais.

Viskas, ką Rusija padarė Vakarams, ji padarė savo sąskaita, sudėjusi didžiausias aukas. Vakarai galų gale atmetė visas tas aukas, nuvertino Rusijos indėlį sprendžiant Vakarų krizę, nusprendė atkeršyti Rusijai už tą pagalbą, kurią ji nesavanaudiškai pasiūlė.

Toliau Rusija eis savo keliu, nesijaudindama dėl Vakarų likimo, besiremdama kita savo paveldo dalimi – lyderyste pasauliniame dekolonizacijos procese.

Šio proceso rėmuose Rusija turi didelį partnerystės ir sąjunginių santykių potencialą su šalimis, kurias Vakarai šimtmečiais engė ir kurios nesiruošia vėl užsidėti jų jungo. Be rusiško pasiaukojimo ir kovos šios šalys nebūtų išsilaisvinusios.

Ukrainos denacifikacija yra tuo pat metu ir jos dekolonizacija, ką teks suprasti Ukrainos gyventojams, kai jie ims atsipeikėti nuo vadinamojo europinio pasirinkimo svaigulio, pagundos ir priklausomybės.

Iš rusų kalbos išvertė Daiva Jakubonienė

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tabachas (ICTV)       2022-04-27 0:06
ruskeliai tai kaip ruskeliai       2022-04-26 11:36

vaikystėje tėvai sakydavo, jei blogai elgdavausi: tu kaip rusas.
——
tai blogiausia kad tų lietuvių daug, ypač valdžioje, teisėsaugoje - kaip rusai.

Nenuspėjami įvykiai Europoje       2022-04-25 20:53

Kitą mėnesį Suomija ir Švedija teiks paraiškas dėl narystės NATO.Ar Putinui atlaikys nervai.Kas provokuoja Putiną?Ar Putinas palaidos ES ir Europą?

Muša Zelenskio banditus kaip reikiant!…       2022-04-25 20:50

Российские войска высокоточным оружием большой дальности уничтожили шесть подстанций на украинских железных дорогах, через которые Запад поставлял Киеву оружие, заявил в понедельник официальный представитель Минобороны генерал-майор Игорь Конашенков.
“Высокоточным оружием большой дальности уничтожены шесть тяговых подстанций в районах железнодорожных станций Красное, Здолбунов, Жмеринка, Бердичев, Ковель и Коростень”, — сказал Конашенков.
Daugiau skaitykite - “ ВС России уничтожили шесть подстанций для поставок Киеву западного оружия”.

MYKOLAS       2022-04-25 14:58

Muša tuos Zelenskio nacius banditus be gailesčio. Šlovė rusų kariams !
Pagoglinkit traipsnį “Кадыров сообщил о полном освобождении города Рубежное в ЛНР”.

Stiklo valytuvas       2022-04-25 12:38

Prancūzija,    2022-04-25 11:50
Vokietija,Izraelis…
.
Ko vertos seimūno Kaščiūno sapalionės apie Suvalkų koridoriaus apsaugai skirtos karinės sistemos isigijimą iš Izraelio.
.
‘Trokė’.
Ir vėl, arba žydai, arba komunistai, arba žydkomuniai.
.
Ir vėl kalčiausias Stiklo valytuvas?
Kaip aš „pavydžiu“ gebėjimo nieko nematyti, nieko nemąstyti…

> 11:50       2022-04-25 12:22

Dar vienas nacis.

Prancūzija,       2022-04-25 11:50

Vokietija,Izraelis neskubėjo padėti Ukrainai ginklais,nes kaip skelbia LRytas,šios šalyspažeidinėjo susitarimus ir tiekė detales Rusijos ginklams slapta.Negi kitos ES šalys tylės,nepadarys pareiškimų dėl pasitikėjimo tomis šalimis?Bent išreikštų pasiūlymą ,kad anos papasakotų,kodėl taip darė.

Stiklo valytuvas       2022-04-25 11:34

Tęsinys
.
Taigi, žydai. Kad rusai keliasi aukščiau kitų tautų habilitui nepriimtina, bet kad žydai (religiniu pagrindu) save laiko pasaulio gojų valdytojais, tai nieko tokio, viskas savo vietoje… Žydai sukūrė žydišką komunizmą ir jį įgyvendino Rusijoje. Bet kai į žydkomunių partiją įstojo ir tautiniai patriotai (Juozaitis apie Marcinkevičiaus stojimą į partiją ir Zimano* „kandidatavimą“...), nuo tada ta kompartija pradėjo įgauti „žmogišką veidą“. Veliau, komunizmas su „žmogišku veidu“, tapo net oficialiu siekiu, bet jau buvo vėlu… Kiek pateikiau faktų ir samprotavimų, kad TSRS nesugriuvo o buvo performuota į mankurtišką globalizmą. Visiška tyla! Jokios reakcijos! Nes! Nes globalizmo, oi mankurtiško globalizmo (yra ir pozityvus globalizmas) stūmėjai yra vėl gojų valdytojai. Sorošas, Švabas ir tie kas už jų, kokios tautos atstovai, a?! Dzeikai, ne mes atradome Švabą, o Švabas atrado mus! Kokia tauta ES užsitikrino teisinę apsaugą* kitas istoriškai nuskriaustas tautas palikdama teisinėse paraštėse?! Ar kam Lietuvoje kliuvo žydai iki Izraelio ambasados atsidarymo… LRT ‘nei dienos’ be tos tautos, beje kitos TV irgi seka LRT pavyzdžiu… Sakysite sutapimas… Tragiškai naikinamai (nykstančiai) tautai ir tautiniam patriotizmui nulis, o gojų ponams ant Lietuvos žemės kaip ir prie žydiškų ‘sovietų’ privelegijos… ES direktyvos! Ar kas girdėjo konkrečių veikėjų po direktyvomis pavardes nekalbant apie jų tautybę ar politines pažiūras. Ar kas kada kalbėdamas apie tautas naikinančias direktyvas pamini konkrečius jų autorius? Kaip TSRS laikais, apie grietinėlę kalbėti tabu. Kam ta gausybė europarlamentarų jeigu jie nieko nesprendžia, o jei ką sprendžia, tai tikrai ne tautiniu-valstybiniu pagrindu. Gal tam kad gaudami „geras pinigas“ padėtų sparčiau įsigalėti mankurtiškam globaluzmui?!
Beje, apie globalizmą kitu kampu - Rusija, Le Pen, maršistai, Mikalauskas, Vaišvila, habilitas, Dzeikas ir t.t. niekada(!!!) nėra pasisakę analitiškai, kritiškai jau nekalbant apie negatyviojo globalizmo kritiką. Ar kas į tai atkreipė dėmesį, ar kam tai užkliuvo?! ANTIFA, BLM irgi tarp „neliečiamųjų“... Ir aišku, dėl visko kaltas Stiklo valytuvas. Kad Vokietijos nacių grietinėlė buvo žydų tautybės asmenys irgi kaltas Stiklo valytuvas. Kad tarybinis Rusijos elitas po 1917 m. buvo žydų tautybės, irgi kaltas Stiklo valytuvas. Dėl Rainių miškelio irgi, aišku kas kaltas. Ner ir tai kad lenkai sukūrė filmą „Katynė“, o lietuviai ‘nesugebėjo (hmmm) per 30+ metų sukurti „Rainių“ irgi kaltas tas pats prakeiktas, fašistas, nacis, uroda… pypt-pypt-pyyyyypt… Stiklo valytuvas. Už ką dar esu kaltas?
.
Stiklo valytuvas kalčiausias kad taip akivaizdžiai demaskuoja ir kitus verčia nelikti abejingais…

Stiklo valytuvas       2022-04-25 11:32

Ko čia taip piktinatės, juk aš (Stiko valytuvas) vistiek baisesnis.
Esu baisus, nes verčiu plačiau arsimerkti, ar kaip?
.
Štai habilitas išklojo puikų komentarą. Kažin ar galima bent kur prikibti. Kiek daug tarp mudviejų bendro. Bet jis vistiek manęs nemenčia. Kodėl? Kad ir šimtai tokių habilitų manęs nekęstų, man ‘dzin’. Suprantama, jeigu tie šimtai sudarytų ženklią visuomenės dalį, tada daugumos valia galiu būti ir represuotas. Bet ar dėl to turėčiau išsižadėti tiesos…
.
Čia, jeigu ne visi tai absiuti dauguma yra tvirtai įsitikinę ‘savo tiesos’ tiesa. O aš priešingai, nesu niekuom tikras iki galo, tad realityviame ir sąlyginiame pasaulyje vis siekiu priartėti arčiau Absoliučios Tiesos. Kad analitinis pažinimas absoliučiai daugumai yra „anapus horizonto“, tai nieko naujo, bet kai plačiau atsimerkti vengia ir apie tai tik pakalbėti (padiskutuoti) baiminasi (šalinasi) ir giliau mąstantys tai jau neramina.
Proto sutemos turi blogą tendenciją!
.
Svarstyklės.
Vienoje svarstyklių pusėje habilitas ir gausi jo tipo grupė, kitoje aš tik su vienu kitu (gal net atsitiktiniu) palaikytoju. (Tik nemanykite kad užsiimu saviguoda). Vis mąstau, kur čia šuo pakastas.
.
Aišku, žydai. Jeigu ne žydai, būčiau „superinis“.
Apie žydus tik gerai arba nieko.
Bet koks nekorektiškas* krustelėjimas ir tu (aš) jau esi balta varna. Panašiai kaip dabar Ukrainos tematika. Dar visai neseniai (prieš vasario 24 d.) bet koks Merkel kritikavimas ar net nepagarbi užuomena irgi prilygo „savižudybei“. Ne su vienu dėl merkelizmo smarkiai teko susipykti. Vakarykščiai manęs nekentėjai, dabar piktai tyli. Tarsi aš būčiau kaltas, dėl Merkelės niekšybių. Vis labiau prabylant apie merkelizmo žalą ES ir pasauliui, manęs nekentėjai vis labiau užsidaro su savo pykčiu…
O kur dar kiti faktai: Skandinavijos virtimas islamiška teritorija, kairiųjų kaltė dėl islamizmo išvešėjimo ES ir visoje Europoje, Europoje užgimusio* kominterno sustiprinimas ir sukultūrinimas* Rusijoje grįžtančiu bumerangu atgal į Europą ir į pasaulį, mankurtiškas globalizmas, ir pan.
.
Taigi, žydai.
Tęsinys >

Putinas       2022-04-25 9:34

Labas rytas, durniai.

habilitās       2022-04-25 7:14

„Ukrainizmas savyje neša ne mažesnę, o didesnę grėsmę taikai Rusijoje nei Hitlerio versijos vokiškasis nacizmas“.

Tai vilko „filosofija“, o ne žmogaus. Žvėries su žmogiškąją išvaizda instinktas. Kad rusas nėra žmogus, nieko nestebina, tai mongolų-totorių ordos palikuonis, galintis žudyti ir tik žudyti.
Juk „kaltė“ akivaizdi:
„Ukrainos nacifikacija vyko virš 30 metų. Ji prasidėjo 1989 m., kai ukrainietiškas nacionalizmas įgijo teisines ir teisėtas politinės saviraiškos formas ir ėmėsi vadovauti judėjimui „už nepriklausomybę“, verždamasis į nacizmą“.
Tiesa, čia reikėtų patikslinti, ukrainiečiai referendumą dėl nepriklausomybės ir prezidento rinkimus surengė tik 1991 metų gruodžio 1 d., į Belovežo girią, kur buvo pasirašyta TSRS dezintegracijos sutartis, L. Kravčiukas 1991 metų gruodį atvyko jau kaip Ukrainos prezidentas, B. Jelcinas buvo antras asmuo po M. Gorbačiovo, o Rusijos federacija nepriklausoma valstybe tapo tik 1991-12-26 (kartu su Kazachstanau), kai TSRS nustojo egzistuoti. Tai yra, Ukraina valstybe tapo anksčiau už Rusiją.
O kaip pasireiškia tas veržimasis į nacizmą, pagal mongolų-totorių ordos palikuonį-rusą? Labai aiškiai pasako, tiesiog, visapusiškai paaiškina šis mongolų-totorių ordos palikuonio paviešintas instinktas:
„Juk nėra nei pagrindinės nacistinės partijos, nei fiurerio, nei visaverčių rasinių įstatymų (tik apkarpytas jų variantas represijų prieš rusų kalbą pavidalu)“.
Kitaip tariant, ukrainiečių noras kalbėti savo gimtąja kalba, pagal mongolų-totorių ordos palikuonį-rusą, ir yra veržimasis į nacizmą, todėl ir kelia „didesnę grėsmę taikai Rusijoje nei Hitlerio versijos vokiškasis nacizmas“.
....
Nei pridėsi, nei atimsi. Kaip sakė A. Krilovas:
„Tu kaltas jau vien dėl to, kad norisi man ėsti“ (Ты виноват уж тем, что хочется мне кушать).
....
Ankstesnį komentarą prie šio veikėjo straipsnio baigiau:
Tik vargu ar tai turi ką nors bendro su tikrove!
Deja, tikrovė keičiasi ir į visą tai žiūrėti kaip į išsigimėlio kliedesius bei nekreipti dėmesio, būtų per daug lengvabūdiška, nes yra trys dalykai:
1. „Ukrainos denacifikacija yra tuo pat metu ir jos dekolonizacija“;
2. „Rusija eis savo keliu, nesijaudindama dėl Vakarų likimo, besiremdama kita savo paveldo dalimi – lyderyste pasauliniame dekolonizacijos procese“;
3. Karas Ukrainoje. Šešiasdešimt pirmoji diena (balandžio 25 d.).
Procesas prasidėjo. Kas sekantis?

pasibaisėjęs rusiška propaganda       2022-04-25 5:31

viešpatie koks bjaurus rusiškas š.....Kas jiems leido save statyti virš kitų tautų? Tokios nesamonės nederėtų platint ,fuuuu.

Citatos:       2022-04-24 23:46

(c) „Ukraina vis vien pralaimi, todėl turi būti priversta kapituliuoti“.
(c) “Nepaisant pranešimų apie Ukrainos kariuomenės sėkmę, ji yra žymiai prastesnė už Rusijos ir turi mažai šansų laimėti šį karą. Užsitęsusio karinio pasipriešinimo kaina, nepaisant rezultato, bus daugiau sunaikintų miestų ir daugiau žuvusių  Ukrainos gyventojų“.
(c) „Raginame Vokietijos vyriausybę, ES šalis ir NATO nustoti tiekti ginklus Ukrainos kariams ir paraginti Kijevo vyriausybę nutraukti karinį pasipriešinimą“.
Iš kur šitie paistalai? Šeštadienį 18 vokiečių - “intelektualų” laikraštyje “Berliner Zeitung” patalpino tokį kapituliantišką “Atvirą laišką”. Pasipiktinę ukrainiečiai skelbia laiško citatas…
Žinosite, “nesusipratėliai”, kaip socialistų (!) statytiniui, kancleriui Olafui Štolcui grasinti atstatydinimais! Taigi…
Na, tiesiog 1940 metų scenarijus siūlomas, kai maršalas Petenas “per šešias paras” baigė karą prieš Vermachtą.
Tiesa, tada buvęs populiariausias Prancūzijos žmogus vėliau, po karo, buvo nuteistas pakarti, bet gen. De Golis jo pasigailėjo - uždarė kalėjime “iki gyvos galvos”.

Putinas       2022-04-24 22:55

Sekančias Vėlykas švęsime jau tikrai laisvoje Lietuvoje. Garantuoju.

Kazys       2022-04-24 20:49

Na ir ką? Didžioji dalis teiginių vis dėl to teisingi. O pas mus argi ne panašiai vyksta? Juk dėl visko kas negerai pas mus kalta Rusija, jeigu prieštarauji valdžios nuomonei -tu vatnykas ir Putino gerbėjas. Apie Ukraina tik gerai arba nieko, turi keikti susiriesdamas Rusija, kas tai? ogi nacizmo diegimas.

Nogu svelo       2022-04-24 19:56

Ногу Свело! - Нам не нужна война! feat. Лавров (Lyric Video)
https://www.youtube.com/watch?v=0RIUZLG2ics&ab_channel=NoguSveló!

Kur       2022-04-24 18:52

Vytauto Radžvilo pateiktas komentaras?

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.