Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Pilietybė

Thomas D. Williams. Kodėl šv. Tomas Akvinietis nepritarė atvirų sienų politikai

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 21 d. 0:28

0     

    

Thomas D. Williams. Kodėl šv. Tomas Akvinietis nepritarė atvirų sienų politikai

Pro Patria

Dr. Thomas D. Williamsas komentuoja šv. Tomo Akviniečio Teologijos sumos skyrių apie valstybės teisę riboti imigraciją pagal atvykėlių kilmės šalį.

Didžiojo viduramžių tyrėjo šv. Tomo Akviniečio įsitikinimu, kiekviena tauta turi teisę nuspręsti, atsižvelgiant į atvykėlių kilmės šalį, kas gali migruoti į jos valstybę, ir vykdyti atitinkamą imigracinę politiką.

Netikėtai šiuolaikiškoje Teologijos sumos ištraukoje Akvinietis pastebi, kad žydų tauta Senojo testamento laikais svetimtaučius atvykėlius priimdavo nevienodai, kadangi jiems artimesni žmonės į bendrąją populiaciją integruodavosi daug greičiau nei svetimšaliai iš tolimesnių kraštų.

Kai kurios žydams priešiškos tautos apskritai nebūdavo priimamos Izraelyje.

Tomo Akviniečio teigimu, Įstatymas „diktavo, kad žydams artimų tautų žmonės“, tokie kaip egiptiečiai ir edomitai, „po trečios kartos būtų priimami į tautos gretas“.

Kitų tautų piliečiams, „su kuriais praeityje turėta priešiškų santykių“, pavyzdžiui, amonitams ir moabitams, „pilietybės nevalia suteikti niekada“.

„Amalekitai, kurie žydų tautai buvo dar labiau priešiški, ir su žydais neturėjo jokių bendruomeninių ar giminystės ryšių, buvo laikomi nuolatiniais ir amžinais priešais“, aiškina Akvinietis.

Jam atrodė protinga svetimšalius vertinti skirtingai, priklausomai nuo jų kultūrinio artumo Izraelio valstybei ir istorinių santykių su žydų tauta.

Dėstydamas savo stebėtinai detalią apžvalgą, Akvinietis išskyrė tris imigrantų tipus, su kuriais tvarkėsi Senojo Testamento laikų Izraelis.

Pirmieji buvo „užsieniečiai, kurie į žydų kraštą įžengdavo kaip keliautojai“, panašiai kaip mūsų laikų svečiai su kelioninėmis vizomis.

Antrieji buvo tie, „kurie į žydų žemes atsikeldavo kaip naujakuriai“, kažkuo primenantys svetimtaučius, galimai turinčius žalią kortą, kurie gyvena valstybės žemėje, tačiau neturi visų pilietybės teikiamų privilegijų.

Trečiasis imigrantų tipas apėmė tuos užsieniečius, kurie siekė „būti visokeriopai priimti į žydų tautą ir perimti jų garbinimo būdą“. Tačiau ir šiuo atveju, kaip pastebi Akvinietis, tvarkantis su pilnai integruotis trokštančiais svetimšaliais, Izraelio valstybė reikalavo tam tikros tvarkos. „Mat niekam pilietybė nebūdavo suteikiama iškart, nes to meto įstatymo reikalauta, kad ji būtų suteikiama tik trečiai ar ketvirtai svetimšalių kartai“.

„To priežastis buvo ta, kad užsieniečiams leidus kištis į tautos reikalus vos patekus į jos gretas“, samprotavo Akvinietis, „gali kilti daug įvairių pavojų, kadangi užsieniečiai savo širdyse vis dar stokotų bendruomeninio gėrio suvokimo, todėl galimai bandytų kaip nors nuskriausti juos priėmusios tautos žmones“.

Kitais žodžiais tariant, Akvinietis mus moko, kad pilnos pilietybės suteikimas reikalauja visiškos imigrantų integracijos – priimančios tautos gyvenimo būdo, kalbos, papročių ir kultūros (o Akviniečio nagrinėtu atveju – ir tikėjimo) perėmimo.

Akviniečio teigimu, prireikia nemažai laiko, kol atvykėlis įsisavina visas tautą liečiančias problemas ir pradeda suvokti jas kaip savo paties. Žmonės, išmanantys savo tautos istoriją ir pakankamai laiko pragyvenę jos apsuptyje, yra geriausiai tinkami dalyvauti sprendimų dėl jos ateities priėmime.

Pavojinga ir neteisinga patikėti valstybės ateitį naujai į ją atvykusių svetimšalių valiai, kadangi jie nepakankamai supranta juos priėmusios tautos poreikius ir rūpesčius.

Spręsdami nūdienos problemas, šiandieniniai politikos formuotojai gali dažnai šio bei to pasimokyti iš šventųjų ir mokslininkų, kurie su analogiškomis bėdomis tvarkėsi dar prieš daugelį amžių.

Akviniečio refleksijos atskleidžia, kad panašios problemos egzistavo jau gilioje praeityje – ištisą tūkstantmetį. Apgalvotas tautų ir kultūrų vertinimas savaime nesuponuoja išankstinių nusistatymų ar nesąžiningos diskriminacijos; kartais jis yra paprasčiausiai teisingas.

Versta iš Catholic Family News

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.