Geroji Naujiena

Tėvas Raniero Cantalamessa OFM Cap. Sugrįžk į save!

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 23 d. 23:06

4     

    

Tėvas Raniero Cantalamessa OFM Cap. Sugrįžk į save!

Vatikano radijas

Penktadienio ryte popiežius Pranciškus išklausė antrąją Popiežiaus namų pamokslininko t. Raniero Cantalamessa gavėnios meditaciją, kurioje šis kapucinas komentavo šv. Augustino žodžius: „Sugrįžk į save! Vidiniame žmoguje gyvena tiesa“. Žmogus atranda savo panašumą į Dievą širdyje, žmogaus viduje gyvena Kristus, kita proga priduria Augustinas.

Jei visuotine ir sakramentine prasme Dievą susitinkame Bažnyčioje, tai žmogaus vidus, žmogaus širdis ar, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „vidinis žmogus“, yra ta vieta, kurioje Dievas sutinkamas egzistenciškai ir asmeniškai. Esame linkę Kristaus ieškoti gatvėse ar minioje, tačiau Jį sutinkame savo širdies namuose.

Vidinio gyvenimo vertybė šiandien patiria krizę, konstatavo t. Cantalamessa. Netgi dvasingumo žodynai vidinį gyvenimą apibrėžia rezervuotai, perspėjama, kad jo biblinis pagrindimas yra menkas, kad tai platoniškos filosofijos įtaka, kad tai remia subjektyvizmą. Vidinio gyvenimo skonio ir vertinimo praradimą gerai iliustruoja tokios knygos kaip „Kristaus sekimas“, tikro vidinio gyvenimo vadovėlio, likimas: ši vienu metu labai paplitusi ir mylima knyga per keletą dešimtmečių buvo beveik pamiršta.

Kokios to priežastys? Viena yra susijusi su pačia mūsų prigimtimi ir polinkiu prie to, kas išoriška, regima ir įvairu. Tarsi visata po didžiojo sprogimo mes esame linkę „plėstis“ ir tolti nuo centro. Kita priežastis yra socialinio arba visuomeninio elemento dominavimas. Tai pozityvi vertybė, tačiau jei ji nėra subalansuota, gali skatinti projekciją vien į išorę ir nuasmeninimą. Dar viena priežastis yra tai, kad sekuliarizuotoje kultūroje krikščioniško vidinio gyvenimo vietą užėmė psichologija ir psichoanalizė, kurios apsiriboja subjektyvumu ir neranda ryšio su Dievu. Dar vienas pavojus yra aktyvizmas, kurio neišvengia vienuoliai ar dvasininkai, užimantys atsakingas pareigas: jie taip įsisuka į darbus, taip save išbarsto įvairioms veikloms ir dabartinės kultūros stimulams, jog nebelieka laiko tikram susikaupimui, kuomet siela rūpinasi vien santykiu su Dievu.

Kai tradicinė vertybė patenka į krizę, reikia sugrįžti prie jos ištakų, nuvalyti per amžius susikaupusius prielipus ir performuluoti naujai, kad vėl išryškėtų jos gyvybinė ir amžina šerdis. Tai galima palyginti su medžiu, kurio šakelės, užaugusios ankstesniais metais, pavasarį apgenimos, kad jis vėl naujai sužydėtų.

To siekė Izraelio pranašai: artintis prie Dievo ne vien žodžiais, lūpomis, ritualais ir apeigomis, bet ir širdimi. Tokio pokyčio siekė ir Jėzus: išvėdinti tikėjimą nuo ritualizmo ir į jo centrą sugrąžinti gyvą, veiksmingą santykį su Dievu. Tokia yra krikščioniško vidinio gyvenimo prasmė – susitikti su Dievu, išvengiant tiek subjektyvizmo, tiek panteizmo.

Atrasti vidinio gyvenimo skonį yra svarbu ir skubu, tačiau nelengva, nes dabartinė civilizacija kreipia į išorę. Realiu laiku žinome, kas dedasi kitame pasaulio krašte, tačiau nežinome, kas vyksta mūsų širdyje. Mūsų gyvenimas yra tarsi visu greičiu besisukanti centrifuga.

Dar daugiau: sąmoningai siekiama užsimiršti, išeiti iš savęs, „nebegalvoti“. Šiuo tikslu netgi sukurtos literatūros srovės ar pramogų industrija. Specialiai siekiame triukšmo ir bijome savo vidinio pasaulio, tarsi ten būtų vien tuštuma. Nors nesunku suprasti, kokias manipuliavimo galimybes įgyja šiuolaikiniai faraonai tokių žmonių, kurie nori vien „užsimiršti“ ir leidžiasi nukreipiami paviršutinių madų ir reklamų, atžvilgiu.

Reikia tvirtai pasakyti „ne“ tokiam savęs praradimui, tokiam pavergimui. Reikia išmokti atrasti tylą ir kontempliaciją, kad vėl atrastume save pačius ir Dievą savyje. Daugybė jaunuolių tai daro ir siekia, nors apie tai ir nekalbama.

„Tu buvai mano viduje, o aš buvau lauke“, – rašė šv. Augustinas apie savo gyvenimą iki atsivertimo. Dažnas gali šiuos žodžius pakartoti kaip savo, pripažinti, jog buvo išorės kalinys.

Galima paprieštarauti: juk Dievas yra „lauke“ – broliuose, vargšuose, teisingumo siekime, Eucharistijoje, Dievo Žodyje. Visa tai tiesa, tačiau nereikia to supriešinti su vidumi. Brolis ir vargšas iš tiesų sutinkamas ir priimamas ne išoriniu veiksmu, o širdyje. Eucharistinį Jėzų sutinkame tikėjime, esančiame mumyse. Klaidinga teigti, jog vidus trukdo aktyviai darbuotis dėl Dievo Karalystės ir teisingumo. Priešingai, vidus pagrindžia ir apsaugo darbą dėl Dievo.

Kaip šiandien mums purenti savo vidinę dirvą? T. Cantalamessa siūlo du būdus. Pirma, tai reguliariai atrasti laiko tylai, maldai koplyčioje, vienumoje. Tačiau tai ne visada įmanoma. Tuomet yra naudinga atsiminti įvairių šventųjų mokymą. Pranciškaus Asyžiečio žodžiais, pats kūnas yra tarsi atsiskyrėlio namelis, o siela – tarsi jame gyvenantis eremitas, atsidėjęs Dievui. Šv. Kotryna Sienietė rašė apie „vidinę celę“. Šv. Ambraziejus – apie „vidinį kambarį“. Kiekvieno iš mūsų dvasioje yra toks kambarys be sienų, kuriame galime atsidėti Dievui ir Jame ilsėtis. „Eikš, – sako man širdis, – jo veido ieškok! Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau!“ (Ps 27, 8).

RK / Vatican News

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nesitikėjau        2019-03-28 23:49

Sugrįžk į save ir saugok save,antraip šis godus pasaulis apgrauš ir numes kaip kaulą šunims suėsti

Ši t. Raniero Cantalamessa gavėnios meditacija       2019-03-24 17:16

yra ypatinga! Manau, ji turi galią kiekvienam atverti dvasios akis,
parodyti mūsų laikų didžiausią bėdą - TYLOS [hesychia (gr. ἡσυχία)] nuvertinimo, krikščioniško jos nepraktikavimo tragikumą, Transcendencijos, tikrosios būties paskandinimą plepaluose, socialiniuose projektuose,
koncertavimuose liturgijos metu ir pan.
Dievas tiesiogiai gali būti sutiktas tik “vidinio žmogaus”,
tik jo širdies kambarėlyje - maraus kūno celėje.
Nuostabu, kuomet tokie autoriai, įkvėpti tekstai atrandami
ir patalpinami čia - Tiesos.lt.
Tokią unikalią medžiagą atsišviečiu, kad nepasimestų,
kad dar ir dar ją įdėmiai perskaityčiau.

Tėvas Raniero Cantalamesa       2019-03-24 16:56

sako, kad Dievas randamas tik širdyje. Ši Dievo malonė yra duodama Juo sekantiems. Tikra tiesa, kad galimybių Dievą rasti savyje tiems, kurie kuo mažiau išmano apie Jį, bet absoliučiai Juo pasitikint. Tikėjimas yra matuojamas - pasitikėjimu.

"KRISTAUS SEKIMAS":       2019-03-24 13:11

- Kuklus savęs pažinimas yra tikresnis kelias į Dievą, negu gilūs moksliniai tyrinėjimai.
- Vertink tai, kas tau sakoma, bet nežiūrėk kas sako.
- Išdidus ir šykštuolis niekada neturi ramybės.
- Tik kovojant su aistromis, o ne joms pasiduodant, įgyjama tikra širdies ramybė.
- Laimingi paprastieji, nes jie turės didelę dvasios ramybę!
- Jei kiekvienais metais atsikratytume nors vienos ydos, greitai taptume tobuli.
- Žmogaus gyvenimas žemėje yra bandymas. (Jobo 7:1).


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos ketinimus kriminalizuoti lytinį mažamečių švietimą

Svarbi žinia: teismas įpareigojo Vyriausybės atstovą S. Buškevičiaus skundą dėl Kazio Škirpos gatvės pervardijimo nagrinėti iš naujo

Rasa Čepaitienė. Atviras laiškas Trakų rajono merei Editai Rudelienei

Liudvikas Jakimavičius. Balsavimo kortelė

Konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“ (vaizdo įrašas)

Gitanas Nausėda per Nacionalinius maldos pusryčius: „Susitelkime maldoje visi kartu prieš Dievo veidą, ir vėl pasijuskime esą broliai ir seserys“

Ramūnas Aušrotas kviečia į diskusiją apie naujausią Šarūno Barto filmą „Sutemos“

Aras Lukšas. Stalinizmo šaukliai: tarp prisitaikymo ir atgailos

2019-ųjų metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, žmogui-legendai Albinui Kentrai

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nacionalinė šeimų taryba – rūpestis šeimomis ar inkvizicijos kūrimas?

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

Andrius Švarplys. Kas nutrauks bankų vydomą valstybės šantažą?

Liudvikas Jakimavičius. Ką bendra turi šv. Kalėdos ir šachmatai?

Algimantas Rusteika. Ruoškitės pasirinkimams – ‘vsio bus zakonno’

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.