Telefoninė baimė

Irena Vasinauskaitė   2013 m. sausio 19 d. 10:27

0     

    

Telefoninė baimė

Jauni žmonės, į klausimą, be ko negalėtų išsiversti negyvenamoje saloje, dažnai atsako, – „be telefono“. Vyresniosios kartos atstovai, suskambus aparatui, jau su baime taria ALIO, nes gali išgirsti ragelyje apsimetėlio policininko arba FNTT atstovo valdišką balsą, – abu neva „norintys tik gero –padėti“. Šios keturios magiškos raidės – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pavadinimas – tapo artimos kaip nuosava oda po pernykštės „NĖ prie KO“ istorijos, išreklamavusios valstybės vadovų neatsakingumą bei tapusios kovos su blogiu projektų veidu. Vadinamoji, vidurinioji karta atsiliepia atsargiai, daug klausinėja ir, tik pajutę, kad tai ne telefoninių sukčių skambutis, atsipalaiduoja ir žvalesniu balsu tęsia pokalbį. Nebepasitikima nei telefoninėmis apklausomis, nei kvietimais į pilietines akcijas. Kur tokio nepasitikėjimo arba nuolankaus paklusnumo šaknys?

Pamenate – buvo, liko ir dar ne greit išnyks TELEFONINĖ TEISĖ, kai pašnekėjus telefonu, sprendėsi žmonių likimai (teisti ar ne, įdarbinti ar pasiųsti darbo biržon, sulaikyti ar skirti kitą kardomąją priemonę...). Telefoninė teisė įaugo ne vienos kartos atmintin, gal todėl taip pasitikima telefoniniais sukčiais ir skubama atiduoti „išpirką“, t. y. elementarų kyšį apsišaukėliui pareigūnui, kad tik būtų išgelbėtas artimas žmogus. Nė karto neteko girdėti, kad sulaukusieji telefoninių aferistų skambučio bent pasakytų jiems į ragelį, kad nepapirkinės pareigūnų, nes tai draudžia įstatymai, o kreipsis į atitinkamas struktūras patys. Regis, tokia pažangi ir protinga moteris kaip Seimo narė Aušrinė Marija Povilonienė irgi užkibo ant apgavikų mesto kabliuko, sudiktavusi visus elektroninės bankininkystės kodus…telefonu. Nematydama nei FNTT pareigūnų prieš akis, nei jų tarnybinių pažymėjimų. Viršūnė telefaferiūgų veikloje – biudžetinės savivaldybės įstaigos apgavystė. Per trisdešimt metų Ukmergėje buhaltere dirbusi moteris visą ne tik asmeninę, bet ir darbinę bankinę informaciją sudiktavo telefonu profesionaliems vagims. Ir pabandykite įrodyti, kad tai ne telefoninės teisės atmaina, kai paskutinės smegenų lastelės apmiršta iš baimės, išgirdus sklandų, oficialų balsą ragelyje… Tradicijos visagalės. Ir ne vien Lietuvoje. Tarkime, žinojo Kembridžo hercogienės Keitės slaugytoja, kad negalima teikti informacijos apie ligonio sveikatą svetimiems asmenims, tačiau iš kur ji galėjo žinoti (ne skaipu juk bendravo su žurnalistais), kad skambina ne būsimosios karališkosios mamytės uošvis ir vyro močiutė...

Taigi, telefoninius sukčius „pagimdė“ telefoninė teisė, kai stipresnis palaužia psichologiškai silpnesnį... Sukčiavimo įpročiai, veltėdžių psichologinis pasiruošimas ir nūdienos situacijos panaudojimas modeliuoja dar vieną plėšikavimo galimybę. TV ekranuose skamba keista, vardinė, vienos sąskaitos reklama. Prie šito vardo jau buvome įpratinti, kai kažkurios prezidentinės rinkiminės kampanijos metu jis skambėjo reklaminiame klipe. O dabar įsivaizduokime, kad ateina pas žmones apsišaukėlės „socialinės darbuotojos“ ir žada nevaikštantiems arba mažai judantiems, bet girdėjusiems TV reklamą, „sutvarkyti“ VIENĄ SĄSKAITĄ. Atspėkite, kiek atsiras patiklių, kurių santaupas susisems aferistai?

Tai gal nors vieną gerą darbą galėtų atlikti telefoninės teisės virtuozai – valstybės tarnautojai, teisėsaugos bei teisėtvarkos pareigūnai ir t. t., ir pan. Galima juk tokį ar panašų reklaminį įrašą paleisti visiems, turintiems telefonus, abonentams: „Jums skambina gero norintis tarnautojas, neduokite mums kyšių, nes gauname neblogas algas, nepasitikėkite, kai telefonu ar namuose Jums paslaugas siūlys tarnybinių pažymėjimų neturintys žmonės…“ Gal panašų tekstą galima išspausdinti periodiniuose leidiniuose, leisti SOS vaizdo klipus per TV ir radijo stotis… Atėjo laikas baigti gąsdinti žmones, apiplėšinėti ir taip ne kartą gyveno nuskriaustus. O gal TELEFONINĖ TEISĖ įžengė į aukštesnę fazę – psichologinio spaudimo jau maža, apiplėšinėjimo negana… Kas leido skatinti piliečių nusivylimą Lietuva?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.