Teismas patvirtino Visuomeninės komisijos išvadą: 2012-ųjų gegužės 17-ąją policija, smurtaudama prieš piliečius, pažeidė įstatymus

Ramutė Bingelienė   2013 m. rugpjūčio 17 d. 21:37

5     

    

Teismas patvirtino Visuomeninės komisijos išvadą: 2012-ųjų gegužės 17-ąją policija, smurtaudama prieš piliečius, pažeidė įstatymus

Kaip Tiesos.lt jau skelbėme, Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, išnagrinėjęs Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą bylą nutraukti ir konstatavo, kad „nėra objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų“, jog administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas. Teismas taip pat pripažino, jog policininkai prieš kaltinamąją taikė jėgą be būtino pagrindo, nesilaikydami Policijos veiklos įstatyme ir tarnybinėse instrukcijos įtvirtintos nuostatos: jeigu žmogus nesipriešina, policijos pareigūnai neturi teisės prieš jį naudoti fizinio smurto.

Šios nutarties argumentacinėje dalyje pagaliau pripažįstama tai, ką Visuomeninė komisija 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti, sudaryta iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų Kazimiero Motiekos, Zitos Šličytės, Liudviko Narcizo Rasimo ir kitų žinomų Lietuvos teisininkų bei žmogaus teisių gynėjų Sauliaus Arlausko, Kęstučio Milkeraičio, Romualdo Povilaičio, Vytauto Budniko, tvirtino savo išvadose anksčiau (2012 m. birželio 27 d. ir 2013 m. balandžio 19 d.). Visuomeninės komisijos teigimu, toks Kėdainių teismo nutarties vykdymas Garliavoje buvo prievarta ir prieš vaiką, ir prieš taikius piliečius, paverstus „kliūtimis“. Tai buvo prievarta ir prieš savo pilietinę valią išreikšti tenorėjusią E.Paltanavičiūtę-Matjošaitienę. Valdžios nurodymus vykdžiusios teisėsaugos smurtas nutraukė piliečių ir valstybės moralinę sutartį. Pasak Visuomeninės komisijos, joks teismo sprendimo vykdymas negali būti aukščiau Konstitucijos ir žmogaus teisių: tokiais valstybės pareigūnų veiksmais buvo pasikėsta į konstitucinę valstybės santvarką, pažeista vienuolika Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir keturi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniai bei jų nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai. Kad šturmuojant Garliavą rūpėta ne teismo sprendimą įvykdyti, bet palaužti ir nuslopinti pilietinį žmonių pasipriešinimą, policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos lūpomis pirmą kartą valdžia pripažino 2013 m. balandžio 19 d.

Tačiau dalis Lietuvos teisėtvarkos ir toliau atsisako „matyti“ policijos smurtavimą Garliavoje. Tą liudija ir neseniai pasibaigęs Klaipėdos teismų maratonas, kuriame dalyvavę prokuroras Aidas Giniotis ir teisėjos Edita Lapinskienė bei Dalia Kursevičienė padarė viską, kad taip ir „nepamatytų“, kaip advokatas Gintaras Černiauskas tą rytą smurtavo prieš Garliavos mergaitę. Panašiai apsisprendė ir Kauno Apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, balandžio 23 d. priėmęs nutarimą, leidusį Kauno prokurorams, jei šie nenori, netirti valdžios smurtavimo prieš taikius Garliavoje budėjusius žmones.

Žinant, kaip ilgai ir absurdiškai policija persekiojo vaikus ir jų šeimas už Nemuno krantinėje rašytą žodį „Tie-SOS!“, daugiau negu tikėtina, kad ji dar spės apskųsti ir teisėjo A. Rauckio nutartį nutraukti E. Paltanavičiūtei-Matjošaitienei iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą – laikas, per kurį policija tai gali padaryti, dar nesibaigęs.

Tik kas nuo to pasikeis? Net jei Kauno apygardos teisme išties lengviau surasti teisėją, kuris „pamatys ar išgirs tai, ką reikia“, ar tokiam teisėjui pavyks byloje pamatyti, kad sulaikymo protokolas policijos buvo surašytas laiku ir tinkamai? Ar jis atras įrodymų, kad byloje pateikiami „įrodymai“ yra ne niekiniai, o tinkamai surinkti? Gal žiūrėdamas įrašą, kaip E. Paltanavičiūtė-Matjošaitienė melsdamasi klūpo, teisėjas įstengs įžvelgti jos veiksmuose grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai ir tai leis pateisinti kaukėtuosius smogikus, be jokio įspėjimo, kaip to reikalauja įstatymas, ją tiesiog sugriebusius ir išties brutaliu būdu išvilkusius iš kiemo?...

* * *

 

Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.11. – 4408-919/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03709-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.; 52.3.

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS

 

2013 m. rugpjūčio 2 d.
Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Ernestai Rakūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei, jos atstovei Kristinai Apanavičiūtei, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN atstovui Robertui Kumetai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, a. k. 4—————, gim. 19————, lietuvė, Lietuvos respublikos pilietė, gyv.——————————————-, Kaune, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.,

nustatė:

Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2012-05-17, apie 07.00 val., Klonio g. 5, Teleičių k., Garliavos sen., Kauno r., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo, stovėjo įsikibusi į laiptų konstrukcijas, todėl policijos pareigūnai turėjo panaudoti jėgą jos atžvilgiu ir suėmę rankomis atitraukti ją nuo laiptų, ir kadangi pati eiti atsisakė, iš kiemo buvo išnešta policijos pareigūnų, šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad šis protokolas yra surašytas tik remiantis prokuroro, kuris ją išteisino baudžiamojoje byloje net nedavus parodymų, argumentais. Mano, kad medžiaga, kuri yra surinkta šioje byloje, yra niekinė, nes nesurinkta jokios medžiagos, įrodančios, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą. Byloje yra keletas nuotraukų, kurios padarytos iš video medžiagos, tačiau jos neatspindi realios situacijos. Ji kreipėsi į policiją dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas. Policijos pareigūnai atėję į kiemą net nepranešė ir nereikalavo nei jos, nei kitų žmonių, jog jie atsitrauktų, jokių garsinių įrašų neįjungė, neinformavo. Informacija apie pasitraukimus buvo tik tada, kuomet buvo atliekami policijos pareigūnų veiksmai, o informacijos skleidimo kampas buvo maždaug 50–60 m. nuo tos vietos, kurioje buvo žmonės. Ji buvo po laiptais, kuomet pareigūnai atėjo ir pradėjo purkšti dujas, tada ji iš tos vietos norėjo atsitraukti, tačiau ji buvo gavusi dujų, jai pasidarė negera ir ji atsiklaupė. Po gautų cheminių medžiagų ji buvo palenkusi galvą ir sunėrusi rankas tarp laiptų konstrukcijų. Ji antstolei įeiti į namą netrukdė. Teigia, kad nei vienas žmogus nepanaudojo jokio fizinio veiksmo prieš policijos pareigūnus, todėl policijos pareigūnai neturėjo teisės naudoti fizinę jėgą. Policijos pareigūnai žmones pradėjo tampyti dar tuo metu, kai suolai dar nebuvo patraukti nuo žmonių, nebuvo sudaryta galimybė patiems išeiti. Garso įrašas buvo įjungtas per vėlai, garso priemonės nebuvo panaudotos. Vienus asmenis sulaikė, o kitus paliko kieme, nors jie visi elgėsi vienodai. Protokole nėra nurodyta, kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų ji nevykdė, pareigūnai nesurašė pranešimo, kokius reikalavimus jai išsakė ir kada.

Liudytojas Mindaugas Kabašinskas parodė, kad prieš operaciją jis buvo policijos instruktaže, tačiau plano nekūrė. Jo funkcijos buvo užtikrinti, kad antstolė patektų į namą ir namo kieme būtų užtikrinta vieša tvarka, pareigūnai teisėtų jo reikalavimų turėjo klausyti. Reikalavimus, kaip elgtis operacijos metu jam perduodavo radijo ryšiu, tiesiogiai bendravo su operacijos vadovu D.Žukausku, V. Pocevičiumi, nurodymus gavo kontaktuodamas su jais radijo ryšiu. Jam atėjus į kiemą, žmonės giedojo maldas, tuomet priėjo antstolė, kreipėsi į žmones, tačiau jie nesitraukė. Garso įraše buvo raginama nesipriešinti, raginama antstolei ir policijai leisti vykdyti teismo sprendimą. Jis laikė rankoje dujų balionėlį, o kai įvyko susistumdymas su žmonėmis, dujų balionėlis netyčia nusispaudė, dėl to nukentėjo ir jis pats, bėgo ašaros. Žmonėms buvo pasakyti aiškūs reikalavimai, kad netrukdytų vykdyti antstolei teismo sprendimo, kad pasitrauktų nuo namo. Kadangi žmonės nevykdė šių reikalavimų, bandė jėga nustumti pareigūnus, todėl jie buvo sulaikinėjami. Visi žmonės buvo vienoje vietoje, buvo aiškiai pasakyta, kad pasitrauktų, tačiau nei vienas jų nevykdė šio reikalavimo. Jis pats sakė, kad jei žmonės priešinsis, neklausys teisėtų reikalavimų, tai tuos, kurie priešinasi aktyviais veiksmais, reikia sulaikyti. Jis pats administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesulaikinėjo, o sulaikęs pareigūnas tarnybinį pranešimą pateikė iš karto pareigūnui, kuris atsakingas apie informacijos apibendrinimą. Žmogui teisėti pareigūnų reikalavimai turi būti išdėstyti aiškiai, jei didelė minia, tai nurodymai gali būti duoti per garsiakalbį, taip pat kalbant betarpiškai, t.y. prie žmonių atsistojus. Kai žmogus priešinasi, nevykdo policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų t.y. pasitraukti, nemaišyti antstolei, atlaisvinti kelią prie namo, policijos veiklos įstatyme yra reglamentuota, kada pareigūnas gali panaudoti fizinę prievartą. Policijos pareigūnai, prieš panaudodami fizinę prievartą, apie tokią galimybę asmenį įspėja. Tuo metu, kai pamatė, kad asmenys pradėjo priešintis, iškvietė antiriaušinį būrį.

Liudytoja Angelina Saldauskaitė parodė, kad ji 2012 m. gegužės 17 d. iš ryto buvo Klonio gatvėje. Kai buvo vykdoma policijos operacija, ji didžiausią laiko tarpą praleido po laiptais, laikėsi įsikibusi vieno žmogaus, kito, tačiau jie buvo atplėšti, buvo klyksmai, žmonės pradėjo rėkti, kad purškia kažką į akis, jai tada pasidarė labai baisu, buvo šoke, vis užsimerkdavo, bijojo, kad jai nepurkštų į akis. Pamatė vieną klūpančią moterį (E.Paltanavičiūtę-Matjošaitienę), geriausia situacija buvo atsiklaupti šalia jos. Jas skyrė 20–30 cm., ji atsiklaupė, užsimerkė ir meldėsi. Kai sujudimas dingo, pajuto, kad jai plėšia rankas. Nežino, kas priėjo, nieko nepasakė, vienas plėšė vieną ranką, o kitas – kitą, tuomet ją nutempė į šoną, ir tik tada ji išgirdo, kad pasitraukti nuo namo, grasinimą šunimis. Prieš tai, kad pasitraukti nuo namo, ji niekur negirdėjo. Kol giedojo, girdėjo, kad atėję pareigūnai pareiškė praleisti antstolę, o ne pasitraukti nuo namo. Jie antstolei darė taką, turėjo prasiplėsti pakankamai, paskui staigiai prasidėjo triukšmas, žmonių klykimas. Negirdėjo, ar buvo išsakyti reikalavimai, triukšmo nebebuvo, jei tai būtų buvę pasakyta garsiai, ji būtų girdėjusi, nebent jai šnibždėjo į ausį. Garsiai niekas nieko nesakė.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Garliavos PN atstovas Robertas Kumeta prašė E.Paltanavičiūtę-Matjošaitienę pripažinti kalta padarius teisės pažeidimą ir paskirti nuobaudą teismo nuožiūra.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.1. 1. 2), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų (b.1.3–12), prašymas (b.1. 13), nuotraukos (b.1. 14, 21, 22, 23), pranešimas apie įtarimą (b.1. 15, 16), įtariamojo apklausos protokolas (b.1. 19), fotografavimo protokolas (b.1. 20), pažyma apie asmens baustumą (b.1. 26, 27), CD su vaizdo medžiaga (b.1. 30, 68), priedai prie vaizdo medžiagos (b.1. 34–42), tarnybinis pranešimas (b.1. 49–50), liudytojo apklausos protokolas (b.1. 51–54), IT medžiaga su fotolentelėmis (b.1. 55–67), per garsiakalbį skelbiamo teksto stenograma (b.1. 77–81), CD su stenogramomis (b.1. 82), kita bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos APTK 187 str. 2 d. be kita ko nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo turi būti konstatuota ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas) sudėtis: pirmiausia kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-841/2006). Siekiant išsiaiškinti, ar Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės veiksmai atitinka 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar buvo kėsinamasi pažeisti valdymo tvarką ir ar policijos pareigūnų reikalavimai bei nurodymai buvo teisėti.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nustatyta, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė 2012-05-17, apie 07.00 val., buvo prie Klonio g. 5, Teleičių k., Garliavos sen., Kauno r., tačiau savo kaltę dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo neigė ir nurodė, kad policijos pareigūnai jokių reikalavimų neišreiškė, tiesiog pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinę prievartą ir ją ištempė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo, stovėjo įsikibusi į laiptų konstrukcijas, todėl policijos pareigūnai turėjo panaudoti jėgą jos atžvilgiu ir suėmę rankomis atitraukti ją nuo laiptų, ir kadangi pati eiti atsisakė, iš kiemo buvo išnešta policijos pareigūnų, tačiau nei protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks pareigūnas išreiškė šį reikalavimą, koks konkrečiai reikalavimas buvo išreikštas, byloje nėra reikalavimą pasitraukti nuo namo išreiškusio pareigūno ar pareigūnų tarnybinių pranešimų, todėl nėra galimybės nustatyti ar teisėtas reikalavimas pasitraukti nuo namo buvo išreikštas ir ar išreikštas tinkamai. Iš byloje esančios per garsiakalbį skelbiamo teksto stenogramos bei teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad per garsiakalbį buvo raginama neorganizuoti riaušių, nepažeidinėti susirinkimų įstatymo bei viešosios tvarkos, reikalaujama nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau tai negali būti laikoma teisėtu pareigūnų reikalavimu pasitraukti nuo namo, kadangi toks reikalavimas, kuris suformuluotas kaltinime, išreikštas nebuvo. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad policijos pareigūnai prieš naudodami fizinę prievartą apie tokį ketinimą, suteikiant asmeniui įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d., administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai įspėjo. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju delsimas panaudoti fizinę prievartą nekėlė grėsmės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nepažeidė viešosios tvarkos, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įspėjimas apie fizinės prievartos panaudojimą jo atžvilgiu buvo įmanomas. Kaltinimas byloje buvo grindžiamas abstrakčiai nurodant, kad Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. N375-2791/2009). Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė papildomų įrodymų, aktyviai nepalaikė kaltinimo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė būtų įvykdžiusi priešingą teisei veiką, t.y. nevykdžiusi teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos įvykio sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės a. k. 4———————-, atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.


                                          Teisėjas
                                          Aurelijus Rauckis

Tiesos.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ar žurnalistai       2013-08-22 12:13

Ar žurnalistai privers prokurorus realiai ieškoti ir gyvą surasti Neringą Venckienę

Praėjo jau 4 mėnesiai, tačiau prokurorai, priremti žurnalistų, tik patikslino, kad dar tik svarsto į kurias užsienio kabas versti teisinės pagalbos tekstus dėl Venckienės buvimo vietos suradimo, kad įteikti jai kvietimą atvykti į prokuratūrą apklausoms.

Kęstutis Girnius Lietuvos žiniose (akivaizdu, kad prokurorų interesais) pradėjo neoficialią rimtą diskusiją, ar iš viso vertą pradėti ieškoti Neringą Venckienę, gal apsiriboti ją išvadinant baikščia lydere, išsigandusia stoti prieš Lietuvos teisingiausius teismus dėl smulkių kaltinimų.
Cituojame:
“Teisėsaugos institucijos, nors Seimo narė nusprendė pabėgti ir slapstytis, turėtų  ją palikti ramybėje.
Teisėsaugos institucijoms keliami rimtesni prioritetai ir užduotys, kurioms jos turėtų teikti pirmenybę, lėšų ir laiko.
Pasaulis nesugrius, jei Neringa Venckienė gyvens Čikagoje ir vaizduos esanti kankinė.“

Panašu, kad prokurorai irgi neturi jokio noro bylinėtis užsienio teismuose dėl jos ekstradicijos į Lietuvą, toksai teisminis procesas jiems kelia atvirą siaubą.
Todėl iki šiol tik apsiribojo melagingu pranešimu, kad esą prokuratūra jau paskelbusi tarptautinę paiešką.
.
Pagrindiniai tikslai juk jau pasiekti:
1.  sutrukdyta galimybė Drąsos kelio partijai plėtoti spalvotąją (rožių, violetinę ar panašaus tipo) revoliuciją Lietuvoje,
2.  Išrinkta tik iki minimo (tik 7 atstovų) Seime frakcija, o valdančiosios sisteminės partijos, maitinamos milijonais iš biudžeto, labai bijojo, kad nepatektų 70 ir daugiau Drąsos kelio atstovų.
3. Kiti rinkimai į Seimą tik po 3,5 metų.
4. Būdama užsienio valstybėje Neringa Venckienė spalvotosios revoliucijos Lietuvoje nebesuorganizuos ir Seime daugumos negaus.
5. Neužbaigusi dabartinių jai keliamų bylų, ji negalės kandidatuoti į Prezidentus.
6. Ant jos ir jos brolio Drąsiaus pedofilai ir korumpuoti teisėsaugos pareigūnai galės ir toliau viešai su pasigardžiavimu spjaudyti, šmeižti, teisme neįrodžius, kad žudė Kedys, toliau Drąsių ir Neringą vadinti žmogžudžiais ir t.t.
.
Iš kitos pusės. kas gali paneigti, kad Neringą Venckienė seniai iš anksto yra pagauta ir kur nors laikoma ilgalaikėje narkozėje kartu su sūnumi, kaip Drąsius Kedys, nors jo oficialiai ieškojo Anglijoje, Ispanijoje, Rusijoje ir t.t. Irgi buvo pundai patriotų pranešimų, kad Drąsių matė šiose šalyse. Lrytas.lt nuotrauka neįrodo, kad ji daryta Čikagoje.
Drąsiaus plaukų pomirtinė analizė parodė, kad jis daug mėnesių buvo pripumpuojamas nervų sistemą slopinančiais vaistais.
.
Tad ar žurnalistai privers prokurorus realiai ieškoti ir gyvą surasti Neringą Venckienę

tikras zmogus tik sanariuose       2013-08-19 20:12

Melas kazkada vistiek baigiasi. Aciu teisingam teiusejui +

Vytas       2013-08-19 18:32

Teismas įrodė, kad sniegas baltas…

Pilietė       2013-08-19 15:28

Lietuva palaipsniui tampa policine-smurtine baudžiavine valstybe. Kur bepasisuksi - ar kelyje ar miške ar prie ežerėlio - visur tave tyko baudos, areštas, prievarta. Žmonės netenka teisės išsakyti savo nuomonę nei žiniasklaidoje nei internete, nei viešose demonstracijose. Visur grasinama teismais, areštu, kompiuterijos konfiskavimu. KLAUSIMAS: KOKIU KELIU MŪSŲ LIETUVĖLĖ EINA?

gal       2013-08-17 22:00

dar liko drąsių ir sąžiningų teisėjų, kurie,paprasčiausiai, dirbtų savo darbą.


Rekomenduojame

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Romualdas Ozolas. Riba

Darius Kuolys. Citatos

Vytautas Sinica. Osana in excelsis!

Rinkimai: pirmosios išvados

Liudvikas Jakimavičius. Ką apie Lietuvą sako rinkimų rezultatai

Andrius Švarplys. Tai į vienus vartus?..

Skelbiami rinkimų į EP rezultatai (papildyta nuoroda į visų ES šalių rezultatus)

Prezidento rinkimų rezultatai: du iš trijų balsavusiųjų valia naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. Sveikiname!

Europos Komisijos pirmininkas: Tie kvaili nacionalistai yra įsimylėję savo valstybes

Vytautas Radžvilas. Šis sekmadienis gali pakeisti Lietuvos istoriją

Kaip krikščionys, o ne „Apšvieta“, pradėjo proto amžių

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.