Kultūros, kalbos, istorijos politika

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 10 d. 11:06

3     

    

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai

TAUTOS FORUMO REIKALAVIMAS

Dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, Laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

2020 m sausio 8 d.
Vilnius

Lietuvos visuomenė buvo šokiruota, kai Lietuvos policijos pareigūnė Karina Antipova sausio 3 d.  sulaikė ir nugabeno į Vilniaus policijos nuovadą pilietę Astrą Genovaitę Astrauskaitę už tai, kad pastaroji viešoje vietoje laikė iškeltą valstybinę Lietuvos Respublikos vėliavą. Pareigūnės motyvai – esą minėta pilietė ir dar trys asmenys, susirinkę prie K. Škirpos alėjos, pagerbdami Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimą ir genocido aukas, degindami žvakutes pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą (toliau – Įstatymas).

Tautos forumas pažymi, kad Įstatymas (2 str.) leidžia taikius asmenų susibūrimus, skirtus jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti. Įstatymo 6 str.1 dalyje yra nustatyta sąlyga informuoti miesto savivaldybės administraciją apie rengiamą taikų piketą (iki 15 žmonių), tačiau Įstatymas negali būti taikomas piliečiams, kurie taikiai reiškia pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių,  Lietuvos genocido aukų atminimui ir valstybės simbolikai – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai. Neprotinga manyti, kad piliečiai, spontaniškai priartėję prie Seimo arba Prezidentūros pastatų ir taikiai pasveikinimui pamojavę valstybinėmis vėliavomis, būtų laikomi Įstatymo pažeidėjais.

Šiuo atveju policijos pareigūnų ir jiems nurodymus davusių asmenų veiksmai prieštarauja ESBO 2007 m. Taikių susirinkimų laisvės gairėms („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“)  bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pagal tarptautinės teisės normas Lietuvos valstybė privalo užtikrinti savo piliečiams ne leidiminę, bet pareikštinę konstitucinės susirinkimų  laisvės   įgyvendinimo tvarką. Minėtos normos nustato Lietuvos valstybei prievolę leisti piliečiams taikiai ir nedelsiant (spontaniškai) reaguoti į atitinkamus įvykius – spontaniškus susirinkimus valstybė turi vertinti kaip laukiamą (o ne išimtinį) sveikos demokratijos pasireiškimą („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“ 97 p.).

Europos Komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) yra nurodžiusi, kad valdžios institucijos turi remti ir ginti bet kokius spontaniškus taikius susirinkimus. Apie spontanišką susirinkimą neturi būti pranešama iš anksto, kai jis kyla kaip atsakas į įvykį, kurio nebuvo įmanoma numatyti iš anksto. 

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. Drėlingas prieš Lietuvą (Nr.28859/16), Sovietų Sąjungos represijas prieš Lietuvos partizaninį judėjimą pripažino genocidu, o Lietuvos valstybei atsirado prievolė ginti genocido aukų atminimą. Šiuo atveju piliečių reakcija į nesibaigiančias Vilniaus mero R. Šimašiaus patyčias iš Laisvės kovų dalyvių (K. Škirpos) ir genocido aukų (J. Noreikos) atminimo tapo spontanišku veiksmu, kurio išraiška – deginti žvakutes ir mojuoti valstybine vėliava pagerbiant Lietuvos valstybės nacionalinius didvyrius, kurie Lietuvai lemtingu laikotarpiu priešinosi sovietų okupacijai. Todėl policijos pareigūnų elgesys sulaikant A. G. Astrauskaitę ir taikant jai prievartos priemones už mojavimą valstybine vėliava, laikytinas šiurkščiu piliečių persekiojimu už jų reiškiamą pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyviams ir genocido aukų atminimui bei valstybingumo simboliams – Lietuvos valstybinei vėliavai.

Be to minėta policijos pareigūnė pati šiurkščiai pažeidė įstatymą  -  šiuo atveju sulaikyti asmenį ir nugabenti jį į nuovadą pareigūnė galėjo tik siekdama nustatyti šio asmens (tariamo “pažeidėjo”) tapatybę, tačiau įvykio vietoje nustačiusi A.G.Astrauskaitės tapatybę, pareigūnė jau nebeturėjo pagrindo jos sulaikyti. Manydama, kad buvusioje K.Škirpos alėjoje vyksta „susirinkimas“, pareigūnė turėjo fiksuoti šį faktą, nustatyti, ar pranešta apie tai savivaldybės administracijai ir tik nustačiusi esant „pažeidimą“, kviesti tariamus “pažeidėjus” į policijos nuovadą tam, kad būtų surašytas administracinio pažeidimo protokolas ir „pažeidėjai“ nubausti.

Aptariamas įvykis K. Škirpos alėjoje (dabar pervadintoje į Trispalvės alėją) akivaizdžiai rodo, jog teisėtvarkos institucijos ima kėsintis net į piliečio teisę laisvai mojuoti nepakeista ir neuždrausta savo šalies vėliava, tuo leidžiant suprasti, kad Lietuvos piliečiai negali būti laikomi tauta, o Lietuvos valstybė nėra tikra valstybė. Primename, kad sovietmečiu trispalvė vėliava buvo uždrausta kaip lietuviškojo „nacionalfašizmo“ simbolis, išdrįsusieji iškelti Trispalvę buvo gaudomi, teisiami ir siunčiami į Sibiro lagerius. Tokiu būdu sausio 3 d. policijos veiksmai K. Škirpos alėjoje kuria analogiją su „Bananų baliumi“ Katedros aikštėje 1988-aisiais,  kai tarp Trispalvę branginusių bei gynusių patriotų ir jos nekentusių bei persekiojusių kolaborantų įvyko atviras konfliktas. Nepriklausomos valstybės piliečio gabenimas į policijos nuovadą, patyčios iš jo už Lietuvos valstybinės vėliavos mojavimą ir galiausiai minėtos Trispalvės atėmimas rodo, jog mes sugrįžome į 1988 m. laikotarpį, priartėję prie visuomenei itin pavojingos ribos – prie konstitucinių teisių ir laisvių praradimo.

Įvertindami susiklosčiusią situaciją valstybėje kaip ypatingą ir pavojingą, reikalaujame:
 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę nedelsiant imtis priemonių, kad iš pareigų būtų pašalinta policijos pareigūnė Karina Antipova ir asmenys, davę nurodymą sulaikyti piliečius, kurie sausio 3 d. K. Škirpos alėjoje išreiškė pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimui, genocido aukoms ir Lietuvos valstybingumui – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai.

Kviečiame J.E. Prezidentą Gitaną Nausėdą:

 Inicijuoti Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pataisas, reglamentuojančias spontaniškus mitingus, kurios atitiktų (ESBO) 2007 m. „Taikių susirinkimų laisvės gairių“ nuostatas. 

 Inicijuoti įstatymą arba įstatymų pataisas, įgalinančias saugoti ir gerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyvių ir genocido aukų atminimą ir atitinkamas sankcijas už šio atminimo niekinimą.


TAUTOS FORUMAS

Reikalavimas priimtas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus forumų bendru sutarimu.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vilnietis       2020-01-10 17:01

Gal Lietuvą užvaldė MENTAI iš BANANŲ BALIO ar jų samdiniai.

Žodžio laisvė...       2020-01-10 13:50

Nezabudkėm pasipuošė tie,kurie per Kruvinąjį Sausį stovėjo po medžiu…

banko nuosėda       2020-01-10 11:42

Aha, tuoj, tik pirmiau prisisegsiu nezabudkę, o tada jau imsiuosi reikalo


Rekomenduojame

Kaip vysk. Pranciškus Ramanauskas Alfonsą Svarinską slapta lageryje įšventino į kunigus

Algimantas Rusteika. Kokie jie būtų dabar?

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Mitingo „Už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę“ vaizdo įrašas

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Renginių programa

Rasa Čepaitienė. Signalinės sistemos I. Pidžinas

LRT: pirmieji kandidatų į Vilniaus universiteto rektoriaus postą debatai

Ramūnas Karbauskis. Kleptokratija ir jos didvyriai

Vygantas Malinauskas. Mano trigrašis į diskusiją apie simbolius

Prokurorų žinia: Neringa Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja

Šiandien, šeštadienį, 14 val. kviečiame į pilietinį mitingą – už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.