Filosofija ir etika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Tatjana Aleknienė. Tėvo Martino pamokos

Tiesos.lt redakcija   2021 m. spalio 30 d. 18:50

10     

    

Tatjana Aleknienė. Tėvo Martino pamokos

bernardinai.lt

Apie Jameso Martino SJ knygą „Statant tiltą. Kaip Katalikų Bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų užmegzti pagarba, užuojauta ir taktu pagrįstus santykius“, vertė Andrius Navickas, Aštuntoji diena, 2021.

Pagarba, užuojauta, taktas

Ir iki Lietuvos prieš kurį laiką (daug kam netikėtai) atsirito reikalavimų įteisinti homoseksualias santuokas, šeimas bei tokių porų galimybę turėti vaikų bangos. Pride’ų programos, juolab Seime svarstomi su minėtais reikalavimais susiję projektai visuomenę gerokai įaudrino. Tokiu metu pradėti statyti tiltą, regis, būtų stačiai beprotiškas sumanymas. Kita vertus, stengtis gaivalą kiek nuraminti atrodo ir drąsus, ir kilnus darbas. Regis, būtent tokio raminamojo poveikio tikėjosi JAV jėzuito Jameso Martino knygos rengėjai ir gerbėjai. Pasak Lietuvos jėzuito, VU kapeliono Eugenijaus Puzynios, Martino knyga Lietuvos žmonėms turėtų padėti mokytis „dialogo kultūros – virš įtarumo, nepasitikėjimo bei baimių tarpeklio“. VU profesorės Danutės Gailienės žodžiais, „tai kantri ir reikalinga knyga. Ramus ir pagarbus santykis tarp Bažnyčios ir LGBT tikrai sumažintų skausmo ir netgi pagiežos abiejose pusėse“. „Ši knyga mums rodo pavyzdį, kaip priimti, gerbti ir mylėti LGBT žmones parapijose, maldos grupėse, katalikiškose institucijose“, – teigia pranciškonas kunigas Evaldas Darulis.

Kur ir kaip pats tėvas Martinas atrado meilę ir pagarbą LGBT žmonėms? Ir kaip jam pavyksta jos pamokyti kantrius skaitytojus? Knygos autorius remiasi ilgo bendravimo su LGBT žmonėmis patirtimi – ir Katalikų Bažnyčioje, ir šalia jos. Jam pasisekė pažinti daug puikių, šmaikščių, įvairioms tarnystėms Bažnyčioje atsidavusių LGBT katalikų, teko išgirsti jautrių istorijų apie institucinės Bažnyčios atstumtų LGBT žmonių neviltį ir apie džiaugsmą, kurį jie patiria padedami prisiminti, kad yra Dievo mylimi ir laukiami jo įkurtoje Bažnyčioje.

Pagarbiai, su užuojauta ir taktu tėvas Martinas ragina elgtis ne vien su Bažnyčioje dažnai vis dar menkinamais LGBT katalikais, bet ir pastaruosius – su juos ne sykį atstūmusios institucinės Bažnyčios hierarchais: pasidalina gražios ir empatiškos hierarchų tarnystės pavyzdžiais, primena, kiek neįtikėtinai daug skirtingų veiklų sričių šiandien tenka aprėpti Katalikų Bažnyčios vyskupui, ragina vertinant Bažnyčios hierarchų žodžius nepamiršti, kad jie skirti įvairios kultūros kraštų katalikams, be to, turi skirtingą doktrininį svorį.

Mano akimis, gražiausia ir įtaigiausia knygos dalis – apmąstymui ir meditacijai parinktų Šventojo Rašto epizodų rinkinys. Parinktais tekstais primenamos įvairias krikščionių grupes siejančios egzistencinės patirtys. Antai, 139 psalmės („Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti… Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas…“) arba 62 psalmės („Tikrai ramiai laukia Dievo mano siela…“) žodžiai ne tik kiekvieną gali padrąsinti ir nuraminti, bet ir verčia suprasti, kad čia kalbama ir kitų, taip pat LGBT žmonių širdims bei protams. Netikėta prasme knygos kontekste suskamba ir Jėzaus „atstūmimo Nazarete“ (Lk 4, 16–30) arba (neatpažinto) Jėzaus pasirodymo mokiniams kelyje į Emausą (Lk 24, 13–35) epizodai. Tik labai nejautrus žmogus galėtų likti abejingas skaitydamas apie jaunų LGBT žmonių iš nevilties pasirenkamą savižudybę arba akimirkoms, „kai jaučiuosi atstumtas“, autoriaus siūlomą maldą.

Knygoje yra du skirtingoms jos laidoms skirti įvadai, o po pagrindinės teksto dalies (leidėjų?) įdėtos visų knygos skyrių minčių santraukos ir pasiūlomi klausimai „knygos apmąstymui individualiai ir grupėse“. Tad pagrindiniai knygos teiginiai, mintys vis pasikartoja. Tai nuo antikos laikų būdingas sielos ir mąstymo terapijai skirtų filosofinių (ir psichagoginių) tekstų bruožas.

Knygoje kalbama apie institucinės Bažnyčios ir LGBT žmonių (katalikų ir ne tik) santykį, tačiau tokia perspektyva netrukdo į minėto santykio apmąstymus įsitraukti bei atsiliepti ir kitiems Katalikų Bažnyčios ir platesnės visuomenės nariams.

Sąžiningumas ir atvirumas?

Belieka savęs paklausti, ar perskaitęs Jameso Martino knygelę išties tampi ramesnis, atviresnis ir LGBT priklausantiems broliams ir seserims pagarbesnis žmogus? Ko gero, taip. Imperatyvas kiekvieną žmogų priimti pagarbiai, su meile ir atvirumu, pamėginti įsijausti į jo galbūt labai nelengvą padėtį primintas tikrai laiku ir vietoje.

Vis dėlto vienas dalykas įkyriai trikdo ir trukdo ramiai ir atvirai sekti autoriaus dėstomas mintis ir istorijas. Prireikė nemenkų valios pastangų, kad pusantro šimto puslapių knygutę įstengčiau perskaityti nuo pradžios iki pabaigos. Vertėjo, nes, kaip minėjau, knygos pabaigoje sudėti autoriaus parinkti tekstai man pasirodė esantys kone stipriausia jos dalis. Be to, tik visą knygą perskaičius pradedi geriau suvokti vienos, šiandien Katalikų Bažnyčioje gana stiprios (ir, regis, stiprėjančios) mąstymo srovės turinį.

O trikdo tai, kad knygoje siūloma nemažai išradingų, dažnai veiksmingų LGBT katalikų patiriamų skausmo ir kančios malšinimo būdų, tačiau gana nuosekliai apeinamas tokio skausmo priežasties klausimas. Kodėl tarp institucinės Bažnyčios ir homoseksualių asmenų atsivėrė „nesusikalbėjimo praraja“, per kurią tėvas Martinas ragina tiesti dvikryptį tiltą? Kokiu pagrindu institucinė Bažnyčia amžiais ujo LGBT katalikus? Dėl ko LGBT žmonės turėtų jaustis „mažiau garbingais Bažnyčios kūno nariais“ (plg. p. 46–47, 113–115)?

Vargu ar kas nesupras, kad visa tai – dėl Katalikų Bažnyčios mokymo, anot kurio, „homoseksualūs veiksmai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi“, „prieštarauja prigimtiniam įstatymui – iš lytinio akto atima gyvybės dovaną“, „nekyla iš tikro poreikio papildyti vienas kito jausmus ir lytiškumą“ ir „jų niekaip negalima pateisinti“ (KBK 2357). Tėvas Martinas visų knygos svarstymų atrama padaro Katekizmo raginimą su „objektyviai netvarkingą polinkį“ turinčiais žmonėmis „elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors netinkamai juos atstumti“ (KBK 2358), o LGBT žmones skaudinančią mokymo dalį pačioje veikalo pradžioje ryžtingai atideda į šalį – mat šiuo klausimu „abi pusės yra pernelyg nutolusios viena nuo kitos“; „teologiškai kalbant, LGBT katalikai nepriėmė Bažnyčios mokymo, kuris buvo skirtas pirmiausia jiems“ (p. 20).

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ehrmantraut       2021-11-1 7:11

apie tokius “tėvus martinus” savo straipsnyje gerai pasakė kardinolas S.Tamkevičius (“Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Evangelinis radikalumas”) -Jėzus ypač kietai kalbėjo apie papiktintojus, kurie kitus įtraukia į nuodėmę: „Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą“ ( Mk 9, 42).

Kas tie "LGBT katalikai"?        2021-10-31 18:44

„Kodėl tarp institucinės Bažnyčios ir homoseksualių asmenų atsivėrė „nesusikalbėjimo praraja“, per kurią tėvas Martinas ragina tiesti dvikryptį tiltą? Kokiu pagrindu institucinė Bažnyčia amžiais ujo LGBT katalikus? Dėl ko LGBT žmonės turėtų jaustis „mažiau garbingais Bažnyčios kūno nariais“ (plg. p. 46–47, 113–115)?”
———————————————-
Kokie 21-me amžiuje staiga atsirado kažkokie LGBT katalikai?! Iš tikrųjų tai ne LGBT katalikai, bet LGBT psiaudokatalikai. Tikrieji homoseksualūs katalikai visuomet sisikalbėjo ir susikalba su Katalikų Bažnyčia, o pati Katalikų Bažnyčia jų, kaip ir visų kitų ištvirkėlių, niekuomet ne ujo. Homoseksualistus ujo tik kai kurios pasaulietinės valdžios, intymius homoseksualius santykius prilygindamos kriminaliniais nusikaltimais, bet juk tai tik praeitis. 

Dzeikas       2021-10-31 13:54

del dialogui:
sutinku su tamsta.Bet kalbekime tiksliai. Ne homoseksualizmas, o homoseksualizmo praktikavimas. Ir net praktikavimas dar atleistinas JEIGU ATGAILAUJAMA.
Jeigu homoseksualistas praktikuoja savo yda ir neatgailauja, ir jis leidziamas i krikscioniskaji surinkima (pastoriui zinant) - toks surinkimas neturi but laikomas krikscionisku ir krikscionys neturi ten lankytis.
Bendravimas su neatgailaujanciais homosoksualistais taip pat turi but laikomas nuodeme ar veika vedancia i tai.

Apie pagarbą žmogui       2021-10-31 13:45

Pagarba žmogui gali būti labai didelė arba labai menka, atitinkamai pagal konkretaus jo nuopelnus. Kuo nusipelnė atvirieji homoseksualistai ir kokios pagarbos jie verti? Tikrai ne didesnės, kaip ir atviriems heteroseksualiems ištvirkėliams.

Dzeikas       2021-10-31 13:41

autore lyg ir is aplink krikscioniskos aplinkos o visvien mala sh. kas esant mineta substancija irodyta jau XX amziuje.
Kuo remiasi sis tvirtinimas?
Bendruoju pederastijos panasumu su komunizmo sklaida XX amziuje pagal tos sklaidos metodus. Nuo “Komunistu partijos manifesto” laiku ir iki pat komunizmo pazabojimo Ronaldo Reygano prezidentavimo laikotarpiu sukaupta patirtis parode, kad JOKIO kito bendravimo su komunistais apart monologo “padekite ginklus , rankas ant galvos ir gulktes ant zemes” - buti negali.
Kaip negali buti dialogo su organizacija tesiekiancia sugriaut visuomene ir ja remiancius dvasinius pagrindus.Santykiuose su komunistais ir kitokios spalvos totalitarizmo adeptais zmonija ta suprato.
O stai santykiuose su pederastijos agentais vel lipama ant greblio.
STAI CIA NEREIKIA PATEKT I KITA KRASTUTINUMA.
Su politinemis jegomis nesiekianciu sugriaut visuomene ir pripazistanciu dvasinius jos pagrindus DIALOGAS BUTINAS ir ju galimybe stot prie politikos vairo turi buti garantuota rinkimu istatymu.
Todel, komunistai nesiekiantys sugriaut visuomenes ir pripazistantys dvasinius jos pagrindus TOLERUOTINI. Tokie vadinasi socialistais arba social/demokratais. Tokie neneigia privacios nuosavybes, gerbia ja ir pripazista istatymo virsenybe pries valdzia.
Kas siuo metu yra LGBT (LGBT, bet ne homoseksualus asmenys - dar viena pastaba) ? Tai butent komunistai seksualioje zmogaus gyvenymo sferoje, kuriu tikslas BUTENT paneigti zmogaus dvasinio gyvenymo pagrindus. Nuo komunistu jie skiriasi tik savo veikos sritimi ir identiski pagal tikslu siekimo metodus ir galutini tiksla.
Bet koks dialogas su jais tai rusu banditu zargonu ‘razvodka lochov’ ir yra pasmerkta padoriu politiniu jegu mulkinimui ir diskreditacijai.
NET ir JAV , net ir priverstos bendradarbiauti su Sovietijos komunistais apturejo didziuliu visu pirma moraliniu, po to ir fiziniu nuostuoliu del tokio “dialogo”.
Juo labiau nedera jokioms krikscioniskoms organizacijoms tureti BET KOKIo bendravimo su LGBT pamenant eilute Sventajame Raste:” Slykstu Viespats akyse kai vyras su vyru sugula” TASKAS.
PS.Taciau imanomas dialogas su tais homoseksualistais kurie pripazista dvasinius visuomenes pagrindus ir nesiekia jos griaut. Tokiu interesai turi buti imami domen ir dialogas su tokiais reikalingas.

Dėl dialogo       2021-10-31 13:30

Jokio dialogo su nuodėme negali būti, išskyrus tai, kad homoseksualizmas būtų dekriminalizuotas (būtent tai šiandien ir turime).
Jeigu aš, būdamas krikščioniu, turėčiau polinkį į homoseksualumą, tai jokiu būdu nereikalaučiau iš visuomenės pripažinimo, kad homoseksualumas yra normalu (turiu omenyje viešą homoseksualizmo propagandą) ir kad, ryšium su homoseksualizmo praktikavimu, valdžia suteiktų kokias nors buitines paslaugas (to reikalaujantiems homoseksualistams). O jeigu asmuo, turėdamas polinkį į homoseksualizmą, kelia minėtus reikalavimus, save priskirdamas prie tikinčių į Dievą, yra AKIVAIZDUS MELAS, nes tikėjimas į Dievą ir homoseksualizmas, kaip ir bet kokia kita sunki nuodėmė, yra nesuderinami dalykai!

Karūnos konspiracija ir agresija       2021-10-31 8:59

Pasaulio kunigaikštis, matyt, nusprendė, kad mažų, neskaitlingų tautų, tokių kaip mes, turėtų nelikti, o tai be virusinių ar bakterinių ginklų ir Žaliosios politikos padaryt neįmanoma. Neįmanoma sudrapalint Baltąją rasę - europiečių rasę ir pačią Europą. Žut būt jiems reikia sumažint baltųjų gimstamumą, o mūsų nupirktas pseudo elitas, Kapsukė, tam padės, be jokios abejonės, juk desovietizacijos tai nebuvo, tiesa?

Pastaba       2021-10-31 7:47

Iškrypimas yra iškrypimas. Tai priežastis, kodėl šie asmenys neturėų reikalauti ypatingosm pagarbos ir dėmesio.

Šlamštas       2021-10-31 5:23

Šlamštas

Žodžio laisvė...       2021-10-30 23:58

Ar Lietuvoje jau nėra svarbesnių problemu,kad vis nenutyla pavaitojimai apie
spalvotuosius.Moterys,ar neturite mokyklinukų,anūkėlių,kad užvedate kalbas tvarkingai
moteriai netinkančias?Kodėl nekalbate apie senus žmones,gyvenančius vienišai,kuriuos
paliko vaikai ir išvažiavo duoneliauti į Europą,ir jiems reikia senatvėje ir negalioje reikia pasirūpinti malkomis,duonos kąsniu,atsinešti vaistų iš vaistinės ar pakliūti pas mediką?Va kur problemos?O palaido gyvenimo problemos,tai vis iš nebuvimo ką veikti,iš tinginystės.

Rekomenduojame

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.