Naujienos

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 17 d. 15:55

7     

    

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

Šiandien piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba. Seimas raginamas svarstyti ir priimti TALKOS Seimui dar 2015 metais pateiktą projektą, leidžiantį rašyti nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. Taip pat įstatymų leidėjams buvo priminta, kad TALKOS projektą viešu laišku parėmė daugiau nei 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, tarp jų – ir praėjusį rudenį Seimo nariais tapę, tuo metu dauguma dar ne politikai – Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, prof. Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis ir Aušra Maldeikienė.


Lietuvos Respublikos Prezidentei                         2017-03-17
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms institucijoms priminti, kad 2015 metais Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistruota piliečių iniciatyvinė grupė (toliau – TALKA) surinko daugiau nei 69 000 piliečių parašų, kurie VRK buvo pripažinti galiojančiais, o Seimas įpareigotas svarstyti TALKOS projektą. Jo esmė – leisti to pageidaujančių piliečių vardus ir pavardes ne valstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje, pagrindiniame paso puslapyje ir valstybės duomenų bazėse paliekant įrašus tik valstybine kalba. Šis projektas tais pačiais metais buvo pristatytas Seimui, jam buvo pritarta po pateikimo, tačiau tolesnis svarstymas sustojo. Matydami pagrįstus raginimus visuomenės santarvės ir gerų santykių su kaimynais vardan kuo skubiau išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, prašome Seimą kuo greičiau svarstyti ir pritarti TALKOS projektui. 

TALKA taip pat primena, kad piliečių parašų rinkimo akcijos pradžioje buvo paskelbtas daugiau nei pusantro šimto šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų kreipimasis į šalies piliečius, kviečiantis palaikyti TALKOS siūlymą, t.y. rašybos nevalstybine kalba įteisinimą tik pasų papildomų įrašų skyriuje. Minimas viešas laiškas, kuriuo prašoma palaikyti TALKOS projektą, pridedamas prie šio rašto jūsų susipažinimui tiek su laiške išdėstytais argumentais, tiek su pasirašiusių asmenų sąrašu (priedas 1).

Matydami klaidinančią informaciją viešojoje erdvėje, pakartotinai raginame atmesti siūlymą rašyti vardus ir pavardes nevalstybine kalba vietoje valstybinės kalbos pagrindiniame paso puslapyje, nes toks sprendimas:

1) Prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad taip rašyti galima tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leistais atvejais, o įgaliota komisija, nepaisant pakartotinio politikų ir žiniasklaidos spaudimo, pateikė išvadą, jog rašymą pagrindiniame paso puslapyje leidžiančios išimtys galimos tik Lietuvos pilietybę gavusiems kitų šalių piliečiams, jų sutuoktiniams ir jų vaikams;

2) Prieštarauja tarptautinei praktikai. Beveik visos Vakarų šalys leidžia paso įrašus tik savo valstybinės kalbos rašmenimis, o retais atvejais, kai leidžiama pase rašyti nevalstybine kalba, – ši teisė dažnai nepritaikoma praktikoje, o įrašai neperkeliami į duomenų bazes (kaip yra Lenkijoje);

3) Prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būti sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (tai yra, atsižvelgiant į poreikį prireikus visada galėti ištarti užrašytas ir iš klausos užrašyti išgirstas bendrapiliečių pavardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos). Šie išaiškinimai (Metzen vs Latvia, Wardyn vs Lithuania ir kiti) reiškia, kad EŽTT teigimu, iš Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nekyla valstybės pareiga leisti pasuose rašyti nevalstybine kalba (konvencijos 11 straipsnis) ir kad asmens teisė į pavardę nesukuria pareigos valstybės teisinei sistemai tapatinti pavardę ir jos užrašymo formą. Tą neseniai patvirtino ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas;

4) Prieštarauja daugumos Lietuvos piliečių valiai (2013 metų „Baltijos tyrimų“ apklausa);

5) Prieštarauja Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutarčiai „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“, kurios 14 straipsnis leidžia „vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ valstybine kalba;

6) Siaurina valstybinės kalbos viešojo vartojimo ribas, taigi ir silpnina valstybinės kalbos statusą kitų valstybėje vartojamų kalbų atžvilgiu;

7) Kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse. Kaip rodo precedentai bei yra pripažinę Latvijos politikai ir kalbininkai, Latvija ir Estija susidurtų su papildomu Rusijos spaudimu bet kokios tokio pobūdžio nuolaidos tautinėms bendrijoms kitose Baltijos šalyse atveju. Paramą antikonstituciniams rašybos pasuose nevalstybine kalba reikalavimams yra išsakęs ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje;

8) Įteisina okupacijos padarinius, nes absoliuti dauguma lenkakalbių Lietuvos piliečių asmenvardžių yra lietuviškų asmenvardžių ir bendrinių žodžių kilmės, įgavusios sulenkintą ar surusintą fonetinę formą XIX–XX a. okupacinių režimų laikotarpiu (plačiau apie tai akademiko Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Vilnijos lenkakalbių pavardės“, 2012).

9) Remtųsi išimtinai vien dalies Lietuvos piliečių noru ir kaimyninės šalies daromu spaudimu. Demokratinėje šalyje sprendimai negali remtis vien mažumos noru, neparemtu teisės ar kitais argumentais, kai tam prieštarauja piliečių dauguma. Be to, sociologiniai tyrimai rodo, kad asmenvardžių rašybos klausimo svarba yra perdėta ją eskaluojančių politikų – šį klausimą esant vienu iš svarbiausių Lietuvos lenkams laiko tik 15,3 procento apklaustų Lietuvos lenkakalbių (G. Kazėnas et al., „Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas“, 2014, p. 87.). Atitinkamai grįsti vidaus politikos sprendimus sutartimis nepagrįstais užsienio valstybių reikalavimais yra valstybės suverenumą atvirai paneigianti praktika, kartojanti pačius blogiausius prieškario Europos istorijos precedentus.

Galiausiai norime atkreipti dėmesį į pagrindinių dažnai viešojoje erdvėje kartojamų argumentų klaidinantį pobūdį:

1) Teigiama, kad asmenvardžiai ir A. Smetonos valdymo metais, ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo ir yra rašomi nevalstybine kalba, taip pat, kad tai leidžia „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“. Tai teigiant nutylima, kad rašymas pasuose (asmens dokumentuose) ir knygose ar kituose tekstuose yra absoliučiai skirtingos ir visais laikais skirtingai reglamentuojamos sritys. 1997 m. birželio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 (atnaujinta 2013-10-24 nutarimu Nr. N-11) 3.2 punktu įtvirtinta, kad „Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Ši aplinkybė yra nuosekliai nutylima;

2) Teigiama, kad asmenvardžių rašymą nevalstybine kalba leido tiek A. Smetonos, tiek Atkuriamojo Seimo priimti įstatymai. Nutylima, kad tiek A. Smetona, tiek Atkuriamasis Seimas tokius įstatymus priėmė ultimatyvių Lenkijos reikalavimų kontekste – atitinkamai 1938 metais, po Lenkijos ultimatumo, ir 1991 metais, po lenkų frakcijos pažado sausio įvykių kontekste remti Lietuvos nepriklausomybės siekius. Tenka priminti, kad bandymai pelnyti lenkų paramą pildant jų reikalavimus SSRS agresijos akivaizdoje baigėsi 1991 m. gegužės 22 d. Mosiškėse paskelbta Vilniaus krašto autonomija TSRS sudėtyje.

3) Teigiama, kad istoriškai lietuvių kalboje buvo vartojamos šiuo metu joje nesančios raidės, dėl kurių kyla politiniai ginčai. Nutylima esminė aplinkybė, jog tuo metu tai iš tiesų buvo ankstyvoje norminimo stadijoje buvusios valstybinės lietuvių kalbos dalis, taigi buvo vartojamos valstybinės kalbos raidės. Šiandien reikalaujama rašymo nevalstybine kalba. Analogija tarp šių situacijų neįmanoma, nebent tą darantieji siūlo vėl atnaujinti lietuvių kalbos abėcėlę kitų valstybių pageidaujamomis raidėmis, bet to atvirai nedeklaruoja.

TALKA supranta gerų Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių geopolitinę svarbą, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokie santykiai gali būti grįsti tik abipuse pagarba kitos šalies suverenumui, ir vadovaujasi Prezidentės nuostata, kad lietuvių kalba neturi tapti politinių susitarimų objektu. Viena vertus, Lenkijos Lietuvai keliami išskirtiniai reikalavimai dėl Lietuvoje gyvenančių lenkakalbių teisių nėra taikomi kitoms gausias lenkų tautines bendrijas turinčioms šalims, visų pirma Baltarusijai ir Latvijai. Tai verčia abejoti reikalavimų nuoširdumu ir ieškoti tikrosios jų priežasties. Istorija rodo, jog Lenkija nuolatos bando Lietuvos įstatymų leidėjus ir jų reakciją į politinį spaudimą. Dalindami nepagrįstus pažadus, kuriems niekada nebuvo gauta tautos mandato, Lietuvos politikai negali pelnytis Lenkijos politikų pagarbos ir tik stumia dvišalius santykius į konfliktines situacijas, kurių buvo galima lengvai išvengti. 

Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu Lenkijai svarbiausi užsienio politikos klausimai yra NATO buvimas mūsų regione ir ES raidos perspektyvos. Tenka tik stebėtis, jog absoliuti dauguma paso įrašų nevalstybine kalba šalininkų kartu yra ir atviri Lenkijos valdžios priešininkai, pasisakantys prieš Lenkijos ginamą suverenių tautų Europos viziją ir teisę į suverenius sprendimus. Lietuvos įstatymų leidėjai, formuodami santykius su Lenkija, neišvengiamai bus priversti pasirinkti tarp šių stovyklų.

Pagarbiai,
TALKOS iniciatyvinės grupės vardu Vytautas Sinica


P. S. Viešą laišką Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo (2015-09-09) kviečiame skaityti ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pasvarstymai       2017-03-21 18:19

Koks reikalas skubinti Seimą apsispręsti, nes TALKOS pasiūlytas atvejis taip pat nėra “auksinis”. Geriausiai būtų nieko nekeisti, pavardes į pasą rašant tik lietuviškai pagal skambesį, nes dvigubas pavardžių rašymas kai kam gali būti dvikalbystės “kamuolio” siūlo pradžia.

lietuvis su gimtąja lietuvių kalba ir lietuviška p       2017-03-20 22:42

Sinica yra veidmainys. Rūpi kalba? Tegul susilietuvina pavardę į Zylė. Nepatinka? Tai kaip drįsta lietuvinti kitų pavardes? Nelietuvių pavardės nėra lietuvių kalbos dalis. Faktas. Esu už W Q X Ř Ń Ö Ş ir kitas lotyniško rašto raides su visais diakritikais, kad beraščiai išmoktų kompiuteriu naudotis.

Marginalas vėl       2017-03-19 0:25

Ignui nepatinka “svolačiai”, bet patinka kovos su lenkais, o prie mano komentaro auga emocijų minusiukai: kažkam nepatinka tiesa. O juk tiesa labai paprasta: tie, kurie dangstosi vyčiais, iš tikrųjų gina asmens laisvę naikinančią elektroninę lustų kontrolę vaizduodami niekam nereikalingus lustų kartoniukus tikrais lietuviškais pasais. Tikrus tradicinius pasus, į jokį velnio “skaitytuvą” neįkišdami, paskaito banko darbuotojas ir atidaro klientui sąskaitą, arba kasininkas išrašo bilietą lėktuvui. Deja, ruošiantis grynųjų pinigų panaikinimui, dabar prieinama ir prie būtinos prekybinės Ačiū kortelės registracijos, kad “organai” žinotų, ką ir už kiek vergas perka, visad galėdami finansiškai terorizuoti. Taigi pirma atsisakykime globalistinio konclagerio elektroninės kontrolės, pradėtos įvesti 2006 m. tariamai “kovai su terorizmu”, “laikinai” apribojant laisvę. Atsisakykime, kaip atsisakė tie ES šalies narės Graikijos piliečiai, kurie supranta, ką reiškia laisvė ir nedaro iš Graikijos miražinės Laisvos Graikijos stabo. Va kada sugrįš asmens laisvė be privalomų lustų ir pasai vėl bus lietuviški, tik tada ir diskutuokime apie rašalu ar kaip kitaip įrašomas raides.
Dar kartą: mano galva, dabartinės diskusijos yra sąmoningai proto klaidintojų inspiruotos.
Klaidintojų tačiai būna visai įvairių, net ir iš daugeliui visai netikėtos pusės. Pvz., Lenkija dabar, kaip ir daug kartų praeityje, yra vos ne pagrindinė potenciali strateginė Lietuvos sąjungininkė (kaip ir apskritai Višegrado šalys). Visai ne todėl, kad lenkai būtų ne “blogi”, bet “geri”. Lenkai yra lenkai ir turi savo suvokimus ir interesus. Šiuo atveju Lietuvos ir Lenkijos geopolitiniai interesai iš esmės sutampa: atsilaikyti tiek prieš “Vakarų” elektroninį antikristinį sodomoterorizmą, tiek prieš eilinį burliokijos tvaną (patariu paskaityti šį genialų kūrinį čia - rasite ten ir be užuolankų ir apie mongoloidinius burliokus: http://www.partizanai.org/failai/html/raudonasis-tvanas.htm).
Ignas su minusiukais, deja, patvirtina lietuvių suburliokėjimą, nes atitinka akademiko Pavlovo charakteristiką, jo duotą vadinamai “rusų tautai” [rusų vardą šie mongoloidai pavogė iš ukrainiečių, sk. Vladimiro Belinskio “Otkrytie Velikorossii”]:
“Русский человек имеет такую слабую мозговую систему, что он не способен воспринимать действительность как таковую. Для него существуют только слова. Его условные рефлексы координированы не с действительностью, а со словами” (galite patikrinti įrašę šiuos žodžius į paiešką internete).
Taigi emocingai reaguojama ne į turinį, bet į žodžius, t.y. į jų skambesį, propagandos susietą pvz., su “Tomaševskiu”, “lenkais” ir pan. Tuo tarpu dabar svarbu susikalbėti būtent su lenkais nacionalistais, nes jų strateginis interesas sutampa su Lietuvos išgyvenimo interesu. Ignas Šeinius neneigė lietuvių ir lenkų nesutarimų ir jų priežasčių, bet parodė ir bendrumą pavojuje. Šitaip ne kartą būta istorijoje.
Tuo tarpu pagal Dugino doktriną, suprantama, ruskijai yra svarbiausia kurstyti nesantaiką tarp Lietuvos ir Lenkijos, o dugininkai gali veikti ir per lebfebrizmą, nes dabartinė katalikybės krizė tam labai palanki. Ne be reikalo pasirodo su savo “išmintimi” ir antisemito Klimovo gerbėja Lina iš Kauno jota Raskazova, kuri neva ne levfebristė, bet be Klimovo, remiasi tik levfebristus propagojančia Pro Patria.

dr. Jonas Ramanauskas joramt at yahoo.com       2017-03-18 17:12

Ko gero kadriliaus šokėjai pagal lenkų užsakytą muziką nenustos šokti.

Ignas       2017-03-18 10:29

Nesupratau, kas tie “svolačiai”. Kadangi žodis “svolačiai” rusiškas žargonas, tai įtariu, kad omenyje turima pilietiškus Lietuvos žmones, bet ne tomaševskininkus ir jų pagalbininkus.

Ir vėl šitie svoločiai nenurimsta.       2017-03-18 8:02

Išsiųsti juos į Sibirą. Manau Putinas priims. Ten tokie reikalingi, kad pasiųstų į Donecką ar Luganską.

Marginalas       2017-03-17 23:20

Labai įdomu, kaip “Talka” įsivaizduoja, kas yra “pasas” ir kokia “paso” paskirtis? Jei tai panašu į garbės dokumentą, išduodamą veislinio šuns savininkui, kad šuo tikrai tos unikalios veislės, tada OK, veislė turi būti parašyta savininkams suyprantama “kalba” (abėcėlė nėra klaba, bet raštas, dėl skirtumo žr. enciklopedijose), o “pasas”, t.y. kartoniukas su įrašu valstybine kalba, gali būti įrėmintas ir pakabintas svetainėje, kad visi svečiai matytų. Tačiau jei tas “pasas” yra dokumentas, kurio pagalba sudaromi juridiniai aktai ir be kurio pilietis apskritai ne pilietis, ypač esant įstatymamas, reikalaujantiems “paso” net siunčiant žmonai perlaidą iš Balbieriškio į Kauną, tada tas kartoniukas su valstybine kalba užrašyta veisle velniams reikalingas, nes “pasas” pasirodo ne kartoniukas, bet jame įdėtas elektroninis lustas, kuriame “rašoma” elektroninė informacija ne vien apie vardą (kokios tada vartojamos “raidės” turbūt “Talka” nepamąsto, nes “raidės” yra vienetų ir nuliukų seka) bei gimimo datą, bet ir apie akių spalvą bei piršto atspaudų raštą. Taigi “pasas”, apie kurį keliamas į šoną nuo tiesos vedantis triukšmas, yra ne klasikinis Lietuvos pasas, bet Lietuvai nepriklausantis tarptautinių žvalgybų reikalaujamas apie visus globalinėje erdvėje esančius “piliečius” (elektroninio konclagerio vergus) informacinis lustas.
Sąmoningi klaidintojai yra arba kvailiai, arba Lietuvos laisvės priešai, arba vieno ir kito sprogstamasis mišinys. Kaip sutarties pažeidimo atveju, ruskijai sulaužius bendrą garantinę sutartį, “Vakarai” išdavė Ukrainą neapgynę jos vientisumo ir suverenumo mainais į Ukrainos atsisakymą nuo branduolinio ginklo duotomis “garantijomis”, taip ir trumpams sutarus su ruskija bet kada tie patys lustai karių kišenėse gali būti priešo kariuomenės panaudoti tiksliai nutaikant ginklą į “lustų” koncentracijos vietas (dar ateis laikas, ir lustai bus nebe kišenėse, bet nanotechnologijomis implantuoti į kūną). Juk šios dienos sąjungininkas, tave išdavęs, ryt taps priešu, jei imsies “ieškoti tiesos” ir gintis.
Dar nepamirškime, kad Džocharas Dudajevas buvo ruskių nukautas raketa, paleista pagal jo mobiliojo telefono signalą JAV spectarnybų pagalba.


Rekomenduojame

Eugenijus Jovaiša. Kokia bus aukštojo mokslo pertvarka?

Dar kartą apie istorinę atmintį: ar istorija gali tapti ginklu?

VLKK neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių, arba Kaip radosi ‘fake news’

Dalius Stancikas. Skverneliai

Liberalai siūlo įteisinti nesusituokusių porų partnerystę ir nediskriminuoti lyties pagrindu

Europos Komisija Lietuvai: „Daugiau investuokite į žmones“

Pagaliau: ir didžioji žiniasklaida prakalbo apie elito pasaulyje išsikerojusią pedofiliją

Aušra Pocienė. Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje?

Liutauro Stoškaus replika apie Seimo nario – gero ir atviro žmogaus – Kazio Starkevičiaus pasigraudenimus

Vytautas Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui)

Liudvikas Jakimavičius. Savijauta (patikslinta)

Tarptautinis valiutos fondas: socialinės atskirties Lietuvoje analizė

Geroji Naujiena: Nepaliksiu jūsų našlaičiais. Tėvas duos jums kitą Globėją – Tiesos Dvasią

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Reportažas iš pilietinio meno akcijos „Neužmiršim – nesitrauksim“ – Garliavos šturmo penktųjų minėjimo metinių

Kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida?

Mokslininkai: „anti-trumpiškųjų medijų“ tendencingumas milžiniškas

Tony Blairo interviu – ką jis sako apie ES politinio elito intelektualinę ir moralinę būklę?

Kuršėnų mokyklos auklėtinės konfliktas su mokytoja: klausimų daugiau nei atsakymų

Algimantas Rusteika. Déjà vu

Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

Lenkija: migrantų priėmimas yra blogiau nei ES sankcijos

Alvydas Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai

Ramutė Bingelienė. Apie „šventinį patriotizmą“ ir jo ginamą „laisvę pasirinkti“

Ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi?

Simonas Dailidė. Kalėjimas „Rokenrolui“!

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Vincentas Vobolevičius. Vyriausybės abrakadabra

Marius Parčiauskas. Draudimais nieko nepasieksi, arba Kaip atima mūsų laisvę

Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Joana Noreikaitė. Kas ištiko Garliavos mergaitę, kad jos nuotraukos klastojamos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.