Bažnyčios socialinis mokymas

Taika nėra pasirinkimas būti šeimininku ar vergu

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 13 d. 1:48

2     

    

Taika nėra pasirinkimas būti šeimininku ar vergu

Vatikano radijas

Balandžio 11–13 dienomis Romoje vyksta konferencija apie „Prievartos nenaudojimą ir teisingą taiką“ katalikiškoje perspektyvoje. Ją organizuoja Popiežiškoji taikos ir teisingumo taryba bei tarptautinis katalikų judėjimas už taiką „Pax Christi“.

Konferenciją atidarė kardinolas Peter Turkson, Taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Galima prisiminti, kad į šias pareigas jis buvo paskirtas popiežiaus Benedikto XVI, kuris norėjo suteikti balsą žmogui iš juodojo kontinento, gerai žinančio, ką reiškia taikos ir teisingumo trūkumas, ką reiškia tai, ką popiežius Pranciškus yra pavadinęs „trečiuoju pasauliniu karu dalimis“: su daugelyje vietų nuolatos smilkstančiais, dešimtimis metų trunkančiais kruvinais konfliktais, kurių bendra daroma žala ir paliekamas blogis yra didžiulės apimties. Dažnai juose atsiduria ir krikščionių bendruomenės, kurioms tada kyla klausimas – ne teorinis, o labai konkretus – apie tai, kaip elgtis.

Kardinolas Turkson pirmiausia perskaitė konferencijos dalyviams skirtą popiežiaus Pranciškaus žinią. O šioje pabrėžiama, kad katalikiškų taikos judėjimų motyvas ir tikslas sutampa: tai karo atsisakymas. Vatikano II Susirinkimas paskelbė tik vieną pasmerkimą – karo pasmerkimą, pateisindamas jį tik vienu vieninteliu atveju: ginkluoto apsigynimo, kai visos taikios galimybės yra išsemtos.

Popiežius taip pat priduria, kad svarbu konfliktą pripažinti, o ne jį ignoruoti arba apsimesti, kad jis toks nėra. Nes kitaip yra prarandama realistinė perspektyva. Tik laikant konfliktą tuo, kuo jis yra, galima iš tiesų jį išspręsti. Kaip krikščionys, žinome, kad vienintelis tikras būdas atsisakyti karų ir konflikto yra žvelgti vienam į kitą kaip į brolį. Ne vien žmonių, bet ir tautų atžvilgiu. Todėl Bažnyčios akyse „tarptautinė bendruomenė“ taip pat yra „tautų šeima“, kurios nariai turi sugyventi broliškai.

Popiežius Pranciškus savo žinioje nepamiršta paminėti ir Gailestingumo šventųjų metų – jų dvasinis turinys sako, kad turime šalinti abejingumą vienas kitam, kad susitaikymui yra būtinas atleidimas ir gailestingumas. Tam tikra prasme gailestingumas turi įgyti ir „politines“ formas. Gailestingumas nėra aptakus sentimentas, bet taip pat nusistatymas dialoguoti, pasiruošimas duoti ir priimti, o tai nėra lengva. Kad nusiginklavimas būtų visavertis, jis turi reikšti ne vien karinių arsenalų atsisakymą, bet ir „nusiginklavimą sielose“, užsimena Šventasis Tėvas.

Kardinolas Turkson savo pasisakyme pridūrė, kad „krikščioniška pozicija nesutinka su socialinių santykių redukcija į pasirinkimą tarp buvimo šeimininku ir buvimo vergu. Vietoj to ji kviečia dvasiniam atsivertimui, kad neteisingas dominavimo santykis duotų kelią broliškai meilei ir solidarumui. Tokia yra taikos vertė, kurios mokė Kristus; toks yra pasirinkimas“, kurį priimame.

Jis priminė būtinybę skirti įtampą nuo prievartos. Jei prievarta visada yra blogis, kurį reikia ir galima atmesti, tai dėl asmenų ir bendruomenių skirtingumo kylančios įtampos yra neišvengiamos, tačiau ne visada blogos, dažnai priešingai: sudaro sąlygas naujiems sprendimams, naujai draugystei.

Kalbėdamas apie tai, ką reiškia taika, kardinolas Turkson jau ne pirmą kartą pakartojo, jog tai nėra „prievartos nebuvimas“, vienai grupei privertus sau paklusti kitas grupes, sukūrus struktūras, kurios nutildo vargšų, mažumų, pagarbos žmogaus orumui prašančius balsus.

Todėl jau popiežius Jonas XXIII mokė, kad tikros taikos pamatas yra teisingumas. Be teisingumo konfliktas tik apmaldomas kuriam laikui, vėliau jis vėl iškils, galbūt naujais pavidalais.

Krikščioniui „atsakingas pilietiškumas yra dorybė, o dalyvavimas politiniame gyvenime moralinė pareiga“, – pasakė kardinolas Turkson patikslindamas, jog tai nereiškia Evangelijos pavertimo politine programa. Krikščionis siekia taikos ir susitaikymo ne stodamas ideologijų pusėn ar kurdamas naujas, bet visada atsimindamas apie Kristaus atnaujintą brolystę tarp žmonių.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nuu       2016-04-13 16:05
Dėl tariamų pabėgėlių       2016-04-13 11:53

Taika yra būti šeimininku savo namuose arba savo valstybėje. Niekad nebus taikos, kai mano namuose arba valstybėje pradės šeimininkauti atvykę svetimieji.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.