Demokratija ir valdymas

Tai būtų išties svarbu… Susisiekimo ministerija ėmėsi kelių kokybės audito, o Kultūros ministerija – persitvarkymo

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 1 d. 22:54

0     

    

Tai būtų išties svarbu… Susisiekimo ministerija ėmėsi kelių kokybės audito, o Kultūros ministerija – persitvarkymo

Nors Tiesos.lt nesiekia būti naujienų portalu, dalijamės dviem tikrai svarbiomis žiniomis – susisiekimo ministras imasi realių veiksmų, kad būtų sustabdyta galimai nusikalstama veika tiesiant ar restauruojant kelius, o švietimo ministrė pasiryžo kone sizifiškam darbui –
pertvarkyti savo vadovaujamą ministeriją.

Susisiekimo ministerija pradeda Lietuvos kelių kokybės auditą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva visos Lietuvos mastu pradedamas valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas, skelbia portalas manovyriausybe.lt.

Audito tikslas – pagaliau išsiaiškinti, kodėl nemaža dalis naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių tarnauja trumpiau nei numatyta projektuose. Atsakymas lyg ir aiškus. Bet savo ekspertai neatsakys. Todėl, kaip pranešime sakoma, „siekiant objektyvumo“, kviečiami užsienio ekspertai.

„Prasideda ilgas, nuoseklus ir detalus šalies kelių tyrimo procesas. Tikimės, kad jo rezultatai padės išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje“, – pranešimo autoriai cituoja ne vieną ryžtingą sprendimą priėmusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

Taigi per pirmąjį etapą bus patikrinti 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai, įgyvendinti įvairiuose šalies regionuose. Kai kurie projektai pasirinktai atsitiktiniu būdu, tačiau bus tiriami ir tie, kur kelio defektai yra akivaizdžiai pastebimi. Apie pirmųjų 10 objektų būklę ir jų tyrimų rezultatus sužinosime jau iki šių metų pabaigos, likusiųę 23 objektai bus ištirti iki 2018 m. birželio 15 d.

Specialistų teigimu, greičiau nei numatyta rekonstrukcijos projekte kelias susidėvi dėl įvairių priežasčių: dėl projektavimo klaidų, nekokybiško rangovų darbo, netinkamų medžiagų, taip pat dėl norminių dokumentų spragos bei nekruopštaus, nereiklaus techninės priežiūros darbo. Tikėkimės, auditas atskleis ir tikrąsias priežastis.

Kaip rašoma pranešime spaudai, „pirmieji kelio dangos mėginiai šiandien paimti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruože nuo 0 km iki 8,6 km, kurio rekonstrukcija buvo baigta 2014 m. liepos 29 d. Pagal šiuos mėginius bus tiriama kelio dangos konstrukcija, ją sudarančių sluoksnių storiai. Tiriant iškirstus asfalto luitus bus nustatytos asfalto dangos konstrukciją sudarančios medžiagos, jų kokybė, atitikimas kelio projektui ir norminiams dokumentams.“ Šio darbo ėmėsi ekspertai iš Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto, jiems padės VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas.

Pranešime spaudai pateikiama ir svarbi statistika. Pasirodo, per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius šalies kelių plėtrai ir remontui buvo skirta daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos fondų lėšų. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, net trečdalis valstybinės reikšmės kelių (tokių iš viso yra 21 254 km) – apie 7000 km –  vis dar tebėra žvyrkeliai, o apie 60 proc. asfaltuotų kelių yra blogos arba patenkinamos būklės.

„Tad kyla klausimas – kodėl tebeturime tokios prastos būklės kelius, tiek daug kilometrų žvyrkelių ir vis dar magistralės reikalavimų neatitinkančią „Via Baltica“?“, – klausia ministras R. Masiulis.

Ministras nusiteikęs ryžtingai:  jei šis tyrimas atskleistų piktnaudžiavimo tiesiant ar restauruijant kelius atvejų, Lietuvos kelių auditas bus tęsiamas – bus tiriami ir kiti keliai, o iš pažeidėjų bus pareikalauta atsakomybės.

P.S.: Tikėtina? Kad ras pažeidimų – net labai, kad pažeidėjai atsakys – kažin, nebent „iki tam tikro brūkšnio“. Ir kas tą brūkšnį brauks? O gal tiek žinoti ir pakaks?

* * *

Kultūros ministerijoje prasidėjo pertvarka

Kultūros ministerija praneša ketvirtadienį pradėjusi pirmąjį ministerijos pertvarkos etapą. Pertvarka vyks dviem etapais ir baigsis iki 2018 m. pradžios.

Pasirodo, buvo atlikta ministerijos struktūros bei padalinių funkcijų analizė, ir ji leido konstatuoti, jog „Kultūros ministerija nepilnai arba netinkamai vykdo kai kurias jai įstatymu numatytas funkcijas, taip pat kai kuriais atvejais vis dar atlieka kultūros politikos įgyvendinimo funkcijas“.

Kad šioje ministerijų yra problemų, ir net labai rimtų, perspėjo ir Valstybės kontrolė, pavasarį atlikusi Kultūros ministerijos auditą.

Kaip skelbiama pranešime spaudai, „siekiant išspręsti šias problemas ir sėkmingai įgyvendinti XVII-osios Vyriausybės programą bei Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires, pertvarkos metu Kultūros ministerijoje bus įtvirtinta naujoji ministerijos struktūra“.

Tikimasi, kad pakeitus struktūrą bus pasiekti šie pagrindiniai tikslai:

- dar labiau įtvirtintas Kultūros ministerijos kaip kultūros politikos formuotojos vaidmuo, o kultūros politikos įgyvendinimas bus atiduotas ministerijai pavaldžioms ir kitoms kultūros sektoriaus įstaigoms;

- užtikrinta, kad bus vykdomos ministerijai priskirtos funkcijos, kurios iki šiol buvo atliekamos nepakankamai. Be to, ministerijoje bus sustiprintos kultūros edukacijos, visuomenės informavimo politikos bei medijų raštingumo kompetencijos, o regionų kultūros politika taps horizontaliuoju prioritetu;

- sumažintas vadovaujančių asmenų ir pagalbinio personalo skaičius bei padidintas viešojo administravimo ir kultūros politikos specialistų skaičius. Bus atsisakyta departamentinės sistemos, iš aštuoniolikos struktūrinių padalinių liks vienuolika, vadovų skaičius sumažės nuo dvidešimt šešių iki penkiolikos. Tikimasi, kad iš sprendimų priėmimo proceso eliminavus perteklines grandis paspartės procesas ir sustiprės sprendimų priėmėjų atsakomybė.

Per pertvarkos tikslų pristatymą ministerijos darbuotojams kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson priminė, jog apie ministerijos „persitvarkymą“ kalbėjusi nuo pat pirmųjų darbo dienų, bet nenorėjusi šio darbo daryti paskubomis, kad neprarastų geriausių specialistų. Tačiau dabar jau laikas: „Šiandien žengiame į kokybiškai naują etapą, kuris, tikiu, suteiks proveržį ir pačios ministerijos darbe, ir kultūros politikoje apskritai. Norint įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, pokyčius reikia pradėti nuo savęs.“

P.S. Dvi žinutės – du skirtingi požiūriai: viena įtikina, kita – nelabai. Kodėl?

Tiesos.lt redakcijos prierašas:

Jei skaitant pirmąją žinutę darosi aišku, kas ir kaip bei iki kada bus padaryta, tai antroji žinutė apie Kultūros ministerijoje pradėtą pertvarką tokia aptaki, kad pasitikėjimo – jie tikrai žino, ką daro – ir negali kelti. Be to, pagrindo manyti, jog tokia nevykusi komunikacija radosi ne dėl neišmanymo, irgi esama – ministrės komandoje esama ir viešųjų ryšių specialistų, medijų diskurso tyrinėtojų. Todėl ir kyla klausimas, kodėl nedrįstama patikslinti savo sumanymo, pateikti argumentus, pasitarti su kultūros žmonėmis?

Manau, klausimų, kurie metų metus kultūros ministrams nebuvo net užduodami, rastųsi ne vienas. Ir apie Kultūros ministerijos pradėtą pertvarką, ir apie kitus ne mažiau svarbius įsisenėjusius kultūros politikos skaudulius, kad ir apie dirbtinį kultūros ir švietimo atskyrimą, perdėm siaurą kultūros sampratą, iškreiptą požiūrį į kultūros finansavimą ir pan.

Būtų pravartu susipažinti ir su Valstybės audito išvadomis „Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“, paskelbtomis šį pavasarį.

Todėl ir kviečiame: komentuokime kryptingai, pakvieskime pasisakyti ir pažįstamus kultūros bei meno žmones. Juk būtų įdomu išgirsti, kokių sisteminių permainų jie sau linkėtų, kokia ministerija jiems būtų reikalinga, kas ligšiolinėje jos veikloje yra ydinga ir kuo greičiau keistina, kas galbūt pasiteisino ir todėl būtina išsaugoti, ko būtų galima pasimokyti iš kitų šalių ir t.t.?

Tuomkart.

Ramutė Bingelienė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.