Religijų dialogas

Šventojo Sosto pozicija: tikra religijos laisvė apima ir įsitikinimus, ir jų praktikavimą

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 17 d. 17:37

7     

    

Šventojo Sosto pozicija: tikra religijos laisvė apima ir įsitikinimus, ir jų praktikavimą

Vatikano radijas

Balandžio 14 dieną, dalyvaudamas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Tarybos (ESBO) susitikime Vienoje, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje prelatas Janusz Urbanczyk pasakė keletą reikšmingų pastabų dėl tų netolerancijos ir diskriminavimo situacijų, kurios lemiamos religijos laisvės nepripažinimo.

Religijos ir įsitikinimų laisvės silpnėjimas ar nerimą keliantis siaurinimas yra diskriminacijos ir netolerancijos prieš krikščionis ESBO valstybių narių zonoje šaknis, sakė Vatikano diplomatas.
Nerimą kelia pastangos pašalinti religiją, ypač krikščionybę, iš viešosios erdvės, nustumiant ją į privačią, nematomą, paslėptą erdvę. Prisimintini yra praėjusią vasarą popiežiaus Pranciškaus Filadelfijoje pasakyti žodžiai: „Pasaulyje, kuriame įvairios modernios tironijos formos siekia panaikinti religijos laisvę ar paversti ja subkultūra be balso teisės viešoje erdvėje, ar naudoti religiją kaip neapykantos ir brutalumo pretekstą, yra būtina, kad įvairių religijų išpažinėjai suvienytų savo balsus kviesdami taikai, tolerancijai ir pagarbai kitų orumui ir teisėms“.

Kai kuriose ESBO regiono šalyse yra brėžiamas labai ryškus brūkšnys tarp religinių įsitikinimų ir religinės praktikos, o tai dar labiau kelia susirūpinimą. Viešuose debatuose ir net teismuose krikščionims dažnai primenama, kad jie privačiai gali tikėti, kuo tik nori, ir melstis, kaip tik nori savo bažnyčiose, tačiau paprasčiausiai negali elgtis pagal tuos įsitikinimus viešai. Tai sąmoningai iškraipo ir apriboja tai, ką religijos laisvė, kuri priklauso ir krikščionims, iš tiesų reiškia. Tai nėra ta laisvė, kuri įrašyta į ESBO įsipareigojimus, pradedant nuo Helsinkio akto.

Kitas aspektas šios perinterpretuotos ir apribotos religijos laisvės yra religinio tikėjimo ar įsitikinimo įtakos atmetimas formuojant viešą nuomonę ar politiką. Dėl savo tikėjimo krikščionis jausis įpareigotas prisidėti prie bendrojo gėrio, kurti tokią visuomenę, kuri saugo silpną ir vargšą, ugdyti jauną, gydyti ligonį, užkirsti kelią konfliktui ir nesantarvei. Tačiau daugelyje vietų tai netoleruojama. Žiniasklaida ir viešoji nuomonė ne visada laisvi nuo netolerantiškų nuostatų ar, kartais, nuo krikščionių ir kitų religijų tikinčiųjų žeminimo, krikščionims esant lengviausiems taikiniams. Advokatavimas „politiškai korektiškoms“ nuostatoms pernelyg dažnai suteikia pakankamą pateisinimą užklijuoti etiketę ir menkinti krikščionis kaip netolerantiškus ar veidmainius.

Nors visa tai neprilygsta toms nebaudžiamoms baisybėms, kurias patiria krikščionys už ESBO regiono ribų, tačiau religijos ir įsitikinimų laisvės suvokimo pokytis, taip pat ir krikščionių daugumos visuomenėse, tampa ne vien krikščionių diskriminacija, bet ir grėsme visuomenei bei bendrų įsipareigojimų atsisakymu.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LP Dzeikui       2016-04-19 11:40

Nėra Popiežiaus neklystamumo dogmos. Yra dogma, kad neklystami yra jo pasisakymai ex cathedra Bažnyčios vardu. Ginčytis, kas teisus, kas ne, beprasmiška, nes religijos pagrindas - (pasi)tikėjimas, bet ne rezultatas mokslinių eksperimentų, dėl kurių nesiginčijama, jei pakartojimai duoda vis tą patį. Religija nėra mokslas, bet yra (pasi)tikėjimas ir prasideda nuo individualaus apsisprendimo, jei norite - nuo sąžinės ir intuicijos. O sąžinė ir intuicija yra susijusios su D-vu, bet tai vėlgi tikėjimo sfera.
Beje, net ir bet kurioje sektoje sektos nariai pasikliauna savo vadovu, kalbančiu “ex cathedra”, kitaip jų susibūrimas beprasmis. Juk vadovas atsako už ganomuosius ir neleidžia jiems išsklisti kur kam patinka.
Kitas reikalas, kad neklystamumo dogmatas (ex cathedra), logiškai žiūrint, leidžia Popiežiui skelbti dogmatus, o kur riba tarp dogmato ir nedogmato? Tai smarkiai išjudina visą nikėjišką pastatą, nes Popiežiaus žodis (ex cathedra) geriausiu atveju prilyginamas Bažnyčios susirinkimo sprendimams (jeigu jau ne virš jų), kuriuos, klasiškai tikint, padiktuoja Šventoji Dvasia.
Dabartinis Romos vyskupas NIEKO pats nesakė dėl to “poelgio” nei ex cathedra, nei ne ex cathedra, o Lombardis nėra popiežius. Taigi formaliai “niekas nepasikeitė”, dokumento nėra. Ir Prancūzijos prezidentas irgi ne popiežius.
Tačiau šiuo atveju jie VISI: Romos vyskupas, Lombardis, Hollandas ir milijonai tylinčių tikinčiųjų kartu su savo vyskupais formaliai priklauso RKB. Todėl iš to ir darytinos išvados apie jos situaciją šiandien, o tai yra ne vien RKB situacija, bet visos “nikėjiškos” krikščionybės situacija, tiek Vakaruose, tiek Rytuose, tiek pas neoreformatus: visi PRIPAŽINO balsų daugumos “tiesą” savo įstatymu, nė vienos bent tradiciškai krikščioniškos šalies NEBĖRA.
Paskaitykite šį portalą, apie ką diskutuojama? - Ogi apie “tikrą demokratinę valdžią”, ne apie D-vo valdžią (teokratiją).
Ar reikia stebėtis? Nereikia, nes kaip kitaip atėjęs Viešpats nei iš šio, nei iš to “neras žemėje tikėjimo”?
Savaime aišku, Jo klausimas retorinis, nes jei NIEKUR nerastų, kam ir ateiti - sunaikinti visus ir baigtos kalbos.
KUR tad ras žemėje (ne vien atskirose širdyse)? - Ten, kur išpranašauta.

Dzeikas       2016-04-19 8:26

PS.Paskutiniame sakinyj neskaityti zodzio “Dzeikas”.

Dzeikas       2016-04-19 8:24

Palmaiciui L.:
As suprantu ka tamsta parasei.Tik nesuprantu ka nori pasakyti.
Popieziaus neklystamumo dogma neigi? Tai ta dogma zmoniu ismislas.Biblija apie tai nieko nesako.O sako, kad jeigu nebus pranaso zodziuose Sventosios Dvasios neklausyti jo(berods evangelistas Paulius apie save taip kalbejo).
Vyskupai taip pat klystantys ir norintys valgyti zmones.Be to buna momentai kai galiunai silpni ir buna kai sio pasaulio mazieji kalnus nuvercia.
Kaip sake Kozma Prutkovas,Dzeikas jeigu ant dramblio narvo perskaitysi “buivolas” - netikek savo akimis.

Letas Palmaitis Dzeikui       2016-04-19 2:12

Ar Pats supranti ką rašai? Prezidentas kalba ne nuo savęs, bet tautos ir valstybės vardu. Jei jis, pvz., pasakytų, kad Prancūzija yra šūdas, neabejoju, kad neišvengtų impičmento. O kas iš Prancūzijos vyskupų ar valstybės vadovų paprieštaravo jo „katalikiškam“ pasakymui? Negirdėjau. Tikriausiai NIEKAS.
Tai pirma.
Antra, juk tylėjo ir Vatikanas su Romos vyskupu priešaky.
Išvados?

Hmmm       2016-04-18 13:37

O kaip tai įmanoma praktiškai trijose abraomiškose religijose Judaizme, Islame, Krikščionybėje?  Judaizme - žydai išrinktoji JAHVĖS tauta , Islame - Allachakbar?

Dzeikas       2016-04-18 9:56

“Prancūzijos prezidentas visam pasauliui paskelbė, kad esąs katalikas ir kad jam bet kokio valstybinio įstatymo vykdymas yra neginčytina pareiga”
————————————————————————————-
Setonas irgi visam pasauliui gali pareiksti,kad jis katalikas (pravoslavas,baptistas,liuteronas-evangelikas etc.), bet tai nereiskia ,kad jis krikscionis.

Letas Palmaitis       2016-04-18 4:36

1) Kas yra “nebaudžiamos baisybės, kurias patiria krikščionys už ESBO regiono ribų”? Už ESBO ribų yra ir JAV, ir Sirija. Tikriausiai turima galvoje Sirija, nes JAV diskriminacija tokia pat, kaip ir ES. Sirijoje nėra kam bausti, nes vyksta karas ir neaišku, kur kieno valdžia. Tame kare nukenčia tiek krikščionys, tiek musulmonai. Pastarieji irgi dėl religijos: arba yra alavitams netinkami sunitai, arba yra įsibrovėliams šiitams netinkami sunitai, arba yra sunitai, nenorintys pripažinti ISIS “kalifo”.
2) Kas yra Vatikano atstovas: ar J. Urbanczykas, ar Fr. Lombardi ir pats Romos vyskupas? Jei pastarasis vis dėlto labiau atstovauja sau pačiam, tai jis nutylėjo, kada apie jį Lombardis pareiškė, jog jo sutikimas su amerikiete, buvusia įkalinta už krikščionybei prieštaraujančio valstybės įstatymo nevykdymą, „nereiškia pritarimo jos poelgiui“. Kitaip tariant, nėra pritarimas „poelgiams“ visų pirmųjų šventų kankinių, kurie atsisakydavo vykdyti valstybės įstatymą atnašauti pagonišką auką imperatoriui ir už tai būdavo nuteisiami žvėrims sudraskyti. Abudu Vatikano atstovai (Romos vyskupas ir Fr. Lombardis) taip pat nepareiškė jokios pastabos, kai dėl to „poelgio“ Prancūzijos prezidentas visam pasauliui paskelbė, kad esąs katalikas ir kad jam bet kokio valstybinio įstatymo vykdymas yra neginčytina pareiga. Taigi viendienės balsų daugumos įstatymas katalikui visada aukščiau už Patį D-vą su Jo įstatymais.
Jei Romos vyskupas ir Fr. Lombardis atstovauja Vatikanui, reikia manyti, kad būtent jų pozicija (bet ne J. Urbanczyko gražbyliavimas) ir yra tikra Vatikano pozicija. Tai patvirtina ir Romos vyskupo žodžiai, pasakyti JAV, kad „bet koks fundamentalizmas [t.y. elgimasis griežtai pagal savo įsitikinimus] yra blogai”.
Rodos, viskas aišku.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.