Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas, Tikėjimo persekiojimas

Švedijos krikščionys: socialdemokratų siūlymas uždaryti konfesines mokyklas yra „keistas ir naivus“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 1 d. 21:51

1     

    

Švedijos krikščionys: socialdemokratų siūlymas uždaryti konfesines mokyklas yra  „keistas ir naivus“

Vatikano radijas

Švedijoje kilo vieši debatai dėl socialdemokratų partijos, remiančios šalį valdančią mažumos vyriausybę, pažado uždrausti visas religines mokyklas šalyje.

Partijos interneto portale paskelbtame pareiškime itin ryški tokia ideologinė samprata, kurioje pasaulietiškumas ne demokratinė erdvė visoms pasaulėžiūroms, bet antireliginė erdvė, nes religija šioje sampratoje suvokiama kaip žmogaus laisvę ir protą paminantis reiškinys. Jei religija toleruojama, tai tik kaip visiškai privatus asmens reikalas, apie kurį nevalia viešai užsiminti.

„Joks mokinys neturi patirti religinės įtakos mokykloje“, – cituojama Ššvietimo reikalų ministrė Anna Ekstrom. „Tėvai ir mokiniai turi būti užtikrinti, kad ugdymas pateikia mokslų ir patirtimi grįstą žinojimą. O ne religines dogmas“, – priduriama pareiškime. „Aš užaugau šalyje, kur religinė įtaka ir skirstymas pagal lytį dominavo visose mokyklose. Aš niekada nesutiksiu, kad priespauda, nuo kurios aš ir daugelis kitų bėgome, ateitų į Švedijos mokyklas“, cituojamas iraniečių kilmės Pilietinių reikalų ministras Ardalan Shekarabi. Todėl, kad būtų išsaugotas „švediškas modelis“, socialdemokratų partijos lyderiai pažada uždrausti „religines nepriklausomas mokyklas“.

Šiame kontekste reikia prisiminti, kad po 1992 metų švietimo reformos Švedijoje leidžiama steigti privačias mokyklas, skiriant joms tokį pat finansavimą, kaip ir valstybinėms mokykloms. Tai buvo demokratinio, visuomeninio pliuralizmo išraiška. Kelios privačios mokyklos egzistavo ir iki tol, tačiau kaip išimtys. Po 1992 metų privačių mokyklų buvo įsteigta šimtai, jų skaičius viršijo tūkstantį. Daug iš jų taiko alternatyvias ugdymo sistemas, pavyzdžiui, Montessori metodą. Kitos yra tarptautinių mokyklų, kuriose mokoma angliškai, tinklo dalis. Taip pat buvo įsteigta ir religinių mokyklų: viena –  žydų, 59 – krikščionių ir 11 – musulmoniškų. Jos sudaro tik kelis procentus visų privačių mokyklų.

Kai kuriose musulmoniškose mokyklose pasitvirtinę dalykai suteikė objektyvų pagrindą kritikai: žiniasklaida užfiksavo, kad jose buvo skleidžiamos idėjos apie poligamiją ir ankstyvą santuoką, kad berniukai buvo atskirti nuo mergaičių, laikomasi kitų islamiškos teisės, šariato, nuostatų.

Jei ši kritika suprantama, tai nuostabą kelia tai, kad švedų socialdemokratų pareiškime visai nepastebimas skirtumas tarp keliose mokyklose vykusių dalykų ir tarp visų likusių religinių mokyklų, tarp skirtingų religijų, tarp skirtingo religinio ugdymo.

Akivaizdu, kad jei švedų socialdemokratų pažadas virs norma, tai daugiausia pajus ne islamiškos, o krikščioniškos mokyklos. Tad į tokį vientisą ir neigiamą religijos suvokimą nedelsiant reagavo Švedijos krikščionių taryba. Jos pareiškime, kurį pasirašė didžiausios šalyje liuteronų Bažnyčios primė arkivyskupė Antje Jackelen, katalikų kardinolas Anders Arborelius, sirų ortodoksų arkivyskupas Dioscoros Atas ir kiti, švedų socialdemokratų pasiūlymas vadinamas „naiviu ir keistu“.

Švedų krikščionių taryba kritikuoja tai, kaip visos konfesinės mokyklos bloku supriešintos su demokratinių vertybių pamatu, su individualia laisve, su santarve visuomenėje. Neaišku, kuo tokie teiginiai paremti, kai krikščioniškos orientacijos mokyklos egzistuoja daugelyje šalių, yra vertinamos ir ten, kur krikščionys tik mažuma. Europoje egzistuoja gili ir ilga krikščioniško švietimo tradicija, daug mokyklų turi itin gerą reputaciją, daug demokratinio pasaulio lyderių buvo išugdyti būtent jose. Pamatiniai krikščioniškojo ugdymo principai: pagarbos asmeniui, jo gyvybei ir laisvei, žmonių lygybei – yra baziniai ir demokratijai. Krikščioniškų mokyklų programa yra suderinta su visais šiuolaikiško išsilavinimo reikalavimais, į jas priimami visų pažiūrų tėvų atžalos, nes krikščioniška ugdymo pakraipa yra subalansuota su pagarba individualiai laisvei. Visa tai, beje, užtikrina ir valstybės skiriamas inspektorius.

Švedijos krikščionių taryba taip pat pabrėžia, kad tiek Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijoje, tiek Jungtinių Tautų dokumentuose, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose išsakoma nuostata, kad pliuralizmas švietime yra esminė demokratinės visuomenės prielaida, kad tėvai turi teisę perduoti vaikams savo įsitikinimus, taip pat ir švietimo fazėje, kad religiniai įsitikinimai neturi būti traktuojami blogiau už filosofinius ar nereliginius įsitikinimus. „Apie konfesines mokyklas yra labai daug nuomonių, bet stebinamai mažai žinojimo“, – rašo švedų krikščionių lyderiai, paprašę didesnio objektyvumo.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

prisirefjūdžino       2018-04-1 22:51

“iraniečių kilmės Pilietinių reikalų ministras Ardalan Shekarabi.”
.
na jo, kai liberastiškos tvarkos šalyje babajų prisiveisė tiek, kad dabar sudaro trečdalį gyventojų, kitko tikėtis neverta.
ir pas mus taip būtų - išdavikai valdžioje privežtų babachū šimtus tūkstančių.
ačiū Dievui, mus dar gelbsti mūsų krašto biednumas.



Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Vytautas Sinica. Kam reikia priešų, kai tokie draugai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.