Tikėjimo persekiojimas

Svarbus ES Teisingumo Teismo sprendimas religijos laisvės srityje

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 27 d. 19:24

7     

    

Svarbus ES Teisingumo Teismo sprendimas religijos laisvės srityje

Vatikano radijas

Kovo 14 dieną Europos Sąjungos Teisingumo teismo didžioji kolegija priėmė sprendimą Samiros Achbita byloje prieš savo buvusį darbdavį Belgijoje, G4S Secure Solutions NV. Šis sprendimas yra svarbus teisės į religijos laisvę supratimui ir tokių svarbių sutarčių, kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ES pagrindinių teisių chartija ar Tarybos 2000 metų direktyvos interpretacijai.

Ginčas tarp Samiros Achbita, kuri dirbo organizacijos priėmime, ir jos darbdavio kilo dėl teisės ryšėti skarelę ant galvos, kaip iš jos islamiškos tradicijos kylantį poreikį, savo tikėjimo išraišką. Svarbu patikslinti, kad tai nebuvo veidą uždengianti skara, bet paprasta plaukams pridengti. Darbdavys atsisakė tai leisti argumentuodamas, kad organizacijoje yra nerašytas draudimas darbuotojams nešioti „matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius ir atlikti su šiais įsitikinimais susijusias apeigas“. Po kurio laiko tokią taisyklę suformulavo ir raštu.

Samiros Achbita ir jos advokatų požiūriu, tai buvo suvaržymas jos teisės į religijos laisvę, kuri minėtose tarptautinėse sutartyse yra suvokiama ir kaip „tikėjimo turėjimas“, ir kaip „viešas išpažinimas ar skelbimas“. Kitaip tariant, asmuo išlaiko teisę į religinius įsitikinimus ir viešoje ar darbo aplinkoje. Tad ar draudimas ryšėti skarelę šios teisės nepažeidžia, ar tai nėra diskriminacija? Tokį klausimą Belgijos teismas atsiuntė ES Teisingumo Teismui. Darbdavys gynėsi, kad moteris atleista ne todėl, kad ji musulmonė, o todėl, kad „siekė skelbti ir išpažinti islamą darbo metu“, kai tuo tarpu bendrovė laikosi neutralumo principo ir nė vienam darbuotojui neleidžiama, kad ir kokių įsitikinimų jis būtų, išreikšti juos išoriniais ženklais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kolegija pripažino tokią logiką ir nusprendė, kad draudimas ryšėti skarelę nebuvo tiesioginė moters diskriminacija. Remdamasis 2000 metų direktyva, Teismas paskelbė, kad „draudimas ryšėti musulmonišką skarą, išplaukiantis iš privačios įmonės nustatytos darbo tvarkos taisyklės, pagal kurią darbo vietoje draudžiama nešioti visus matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius, nėra tiesioginė diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą“.

Tačiau Teismas priduria, kad tokios taisyklės neturi būti savavališkos, jos turi būti lemtos objektyvių veiksnių. Religijos laisvę apribojančios taisyklės turi būti pateisinamos „teisėtu tikslu“, kurio siekiama „tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“. Nuosprendyje užsimenama, kad jei Samira Achbita nebūtų dirbusi tiesiogiai su klientais, tada bendrovės reikalavimas laikytis išorinio neutralumo būtų mažiau pagrįstas. Sprendime nurodoma, kad nacionaliniai teismai, iškilus klausimui, turi ištirti konkrečias aplinkybes ir taisyklių pagrįstumą.

Nuosprendyje dedamas ir kitas svarbus akcentas: jei Samiros Achbita ar panašioje situacijoje darbdavio draudimas visiems darbuotojams nešioti filosofinius, politinius ar religinius įsitikinimus išreiškiančius ženklus, Teismo nuomone, nesukuria tiesioginės diskriminacijos, tai pripažįstama, kad tokia taisyklė gali sukurti „netiesioginę diskriminaciją“, kai, rodos, neutralios taisyklės savaime kai kuriuos žmones pastato į „prastesnę padėtį“ ar daro jiems „neigiamą poveikį“. Ir tokiu atveju reikia „objektyvaus pateisinimo teisėtu tikslu“, kurio siekiama „tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“.

Ši byla atkreipė įvairių religinių bendruomenių, ginančių religijos laisvę, ir kitų žmogaus teisių organizacijų dėmesį, nes jos išvados liečia visus, ne vien tas moteris musulmones, kurios nori ryšėti skarelę. Pakanka pagalvoti apie žmogų, kuris nešioja kryželį ant grandinėlės, ar tradicinę kepuraitę, kipą, užsidėjusį žydą, tas pats galiotų ir įvairaus pobūdžio visuomeninių organizacijų narių ženkliukams ar spalviniams simboliams.

Po Teisingumo Teismo sprendimo jau pasirodė ne vienas komentaras: ne vien iš musulmonų, bet ir iš krikščionių bei žydų atstovų, kuriuose šis sprendimas vertinamas ne itin gerai ar bent jau atsargiai. Pabrėžiama, kad pats tariamas „neutralumas“ iš tiesų nėra neutralus, bet taip pat yra tam tikrų grupių ideologinė nuostata. Ilgoką komentarą parašė žinomos žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ advokatai. Jie mano, kad religinių ir kitokių simbolių draudimas darbo vietoje yra perteklinis. Religijos laisvė gali būti ribojama dėl saugumo, viešos tvarkos ar moralės. Sunku suprasti, kaip skarelė ar kitoks simbolis pažeidžia viešą tvarką. „Amnesty International“ leidžia suprasti, kad tariamas „neutralumas“ darbo vietoje iš tiesų yra taikstymasis su diskriminacinėmis nuostatomis visuomenėje arba tarp klientų. Viena iš šios organizacijos išvadų yra tokia: „Religinių ir kultūrinių išraiškų naikinimas darbo vietose ir kitose gyvenimo srityse nėra neutralus projektas“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kelnes nešioti draudžiama       2017-03-28 18:51

nes tai pažeidžia pederastų bei sex maniakų teises.
darbe visi privalo būti nuogais užpakaliais.
taškas. diskusijos baigtos.

makaronų pakabino       2017-03-28 18:24

  Visa infantilios Europos bėda, kad tokie sprendimai yra politiški. Ir nemažoje pasaulio valstybių, tokį reguliavimą atlieka rinkti prezidentai, parlamentai. Ten niekas nekvestionuoja tokius sprendimus, kuriems pritaria tų šalių piliečiai.  Niekur nerinktas , surinktas nedemokratine tvarka EŽT teismas, priima politiškai svarbius sprendimus. Todėl tokia , atrodo lyg ir pozityvi žinutė, nedžiugina tuos , kurių šaknys kilusios iš krikščioniškosios Europos, o tos šaknys tokių politikuotų Teismų sprendimų dėka dažnai yra yra nukapojamos, o ne puoselėjamos.

Visi žino,        2017-03-28 15:57

posakį: tikslas pateisina priemones. Išbandyta priemonė visuomenės silpninimui yra tokia: sugrupuoji pagal religijas ir supjudai. Užtenka PRADĖTI. Nes toliau reikalai klostosi savaime. Du pešasi trečias laimi. Taip pasiekiamas TIKSLAS. Laimėtojui statomi paminklai.

@ E951        2017-03-28 15:41

Tačiau būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimas bus taikomas ne tik islamui, bet visoms religijoms ir politinėms partijoms.

pasvarstymas       2017-03-28 15:34

Logiškai mąstant, “neutralumas” yra taip pat tiek religija, tiek ir politika: religiją šiuo atveju atstoja ateizmas, o politiką globalizmas. Taigi gaunasi, kad euražmogiai pasisako už dvasinio vakuumo - ateizmo ir globalizmo - propagavimą.

Čia tik simboliai,o       2017-03-28 12:40

esmė jau užnešama dulkėmis.Pjautis dėl skarelių ar kryželių-tai jau paskutinė stadija.

E951       2017-03-28 11:49

jei islamas būtų tik religija tai sutikčiau, bet tai dar ir totalitarinė ideologija, kurios galutinis tikslas - pasaulinis kalifatas, o tokių atributų demonstravimas simbolizuoja: ” mes netikėlių žemėje (Dar-al-Harb) dar ne šeimininkai, bet greit jais tapsime ir tada įsivyraus taika (Dar-al-Islam)”. nieko neprimena iš ne tokių tolimų laikų?


Rekomenduojame

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.