Istorija

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 9 d. 19:52

1     

    

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centre – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-mečiui skirta paroda.

Nuo rugpjūčio 3 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Susipažinti su parodos eksponatais bibliotekos lankytojai galės iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
____________

Ši edukacinė-kilnojamoji paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime, Kaune, Kybartuose, Šilalėje, Šiauliuose, Simne. Planuojama, kad šių metų rugsėjo pradžioje su šia paroda galės susipažinti Marijampolės krašto gyventojai ir svečiai.
Paroda skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 50-mečiui. Ekspoziciją sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“.

1972 m. kovo 19 d. išėjo pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų pasauliečių iniciatyva pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris. Lietuvos ir pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, politines represijas, kitus žmogaus teisių pažeidimus, visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji Lietuvos SSR spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti melagingai, informavęs leidinys, nepaisant aktyvaus sovietų saugumo persekiojimo ir represijų, nepertraukiamai buvo leidžiamas iki 1989 m.

Per 17 metų pasaulį išvydo 81 „Kronikos“ numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. politinių represijų, dvasininkijos persekiojimo, priverstinės vaikų ir jaunimo ateizacijos, tikinčiųjų teisių, kitų žmogaus teisių bei sąžinės laisvės pažeidimų faktų. Leidėjų ir platintojų pastangomis visi leidinio numeriai pasiekė Vakarus, kur paskelbti tekstai būdavo perspausdinami, išverčiami į užsienio kalbas ir skelbiami Vakarų spaudoje, o publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, Vatikano radijo, Laisvosios Europos, kitų Sovietų Sąjungos teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis. Pradėto leisti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius.
Nuo pirmųjų numerių pasirodymo sovietų saugumas skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Už „Kronikos“ rengimą, leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios profilaktinės priemonės, daugelis leidinio bendradarbių patyrė persekiojimą, tardymus, jų namuose ne kartą buvo atliktos kratos.

Leidinys Vakaruose buvo verčiamas į anglų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų kalbas ir patekdavo ne tik į laisvojo pasaulio radijo laidas, bet ir į demokratinių valstybių politines dienotvarkes.

2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis“.

Parodos temoms atskleisti naudojamos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai. Vizualiniam parodos dizainui sukurti panaudoti užsienyje perleistų „Kronikų“ iliustraciniai piešiniai. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus archyvų, taip pat fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.

Facebook renginio nuoroda: https://www.facebook.com/events/

Informacija apie parodą LNB Damušio centro FB paskyroje: https://www.facebook.com/DamusioCentras

Nuotraukų autorius LNB bibliotekos darbuotojas Vygaudas Juozaitis: https://bit.ly/3P585A2

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tai kad       2022-08-9 22:15

viska nusveria KGBsnyku islaptinimas 100m.Su DEDULE priesaky.Da zdravstvujiet nas liubymyj priezydient,tov.lianzbiergis vitavtovic.URRRA..,NASIE DIELO POBIEDYT..

Rekomenduojame

Dominykas Vanhara. Kremliaus diplomatinės pergalės

Italijos rinkimai – žemės drebėjimas ES?

Karas Ukrainoje. Du šimtai vienuoliktoji (rugsėjo 22 diena)

Danija nutraukia asmenų, jaunesnių nei 50 metų, skiepijimą nuo kovido infekcijos

Marius Parčiauskas. Kaip išliksim, jeigu tėvystę siesim tik su skurdu ir depresija?

Linas Karpavičius. Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Marius Parčiauskas. Rusijai atnaujinti puolimą nėra jokių šansų

Flandrijos vyskupai oficialiai parėmė ir pasiūlė tos pačios lyties porų laiminimo ceremoniją

Audrius Globys, dr. Darius Alekna. Ką valdžiai sako apklausos?

Karas Ukrainoje. Du šimtai dešimtoji (rugsėjo 21 diena)

„Demografija yra mūsų pusėje“ – švedų repo atlikėjas sako juodaodžiams ir rudaodžiams, kad jie laimės prieš dešiniuosius

Ramūnas Aušrotas. Vaiko institucinės globos pertvarka Lietuvoje patiria fiasko?

Ką Europai reiškia dešiniųjų pergalė Švedijoje?

Likimo valiai paliktos lietuviškos mokyklos Lenkijoje: vadovėliai lenkų kalba, finansavimo trūkumas ir kova dėl išlikimo

Tos pačios lyties asmenų civilinė sąjunga bus lygi šeimos teisiniams santykiams – teisininkai

Civilinė sąjunga ruošiama už akių

Vengrija rizikuoja netekti 7,5 milijardų eurų ES lėšų

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.