Įžvalgos

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 13 d. 5:09

1     

    

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

LRT KULTŪRA | „Nes man tai rūpi“ | LRT.lt

Didžiausią nerimą kelia, kad kalbėjimas apie labai rimtas aukštojo mokslo problemas yra sutelkiamas į vieną sritį – aukštųjų mokyklų tinklą – nors aukštojo mokslo krizė nėra susijusi tik su šiuo aspektu. Taip LRT KULTŪROS laidoje „Nes man tai rūpi“ tvirtina Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė. Jai antrina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, aukštojo mokslo reforma turėtų orientuotis į mokslo ir mokslinių tyrimų kokybės gerinimą, o optimizavimo klausimai tėra susikaupusių problemų rezultatas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas atkreipia dėmesį, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo keista jau keletą kartų: „Prisiminkime kolegijų atsiradimą 2000-aisiais. Tai buvo didžiulė pertvarka. Dabar siūloma pertvarka – nieko naujo, bet iš tiesų dabartinė aukštojo mokslo situacija verčia mus imtis gana rimtų permainų.“

Anot viceministro, viena iš priežasčių, kodėl būtina įvykdyti aukštojo mokslo reformą – mažėjantis studentų skaičius. „Mums ima nebeužtekti studentų dabartiniam universitetų skaičiui. Kita vertus, tas skaičius visada buvo didokas. Jeigu pažvelgtume į tarptautines ekspertizes (kurių ypač daug buvo atliekama, kai ruošėmės stoti į Europos Sąjungą (ES) ir po to), visą laiką buvo priekaištaujama dėl to, kad esame labai išskaidę.“

G. Viliūno aiškinimu, buvo pabrėžiamas ne tiek aukštųjų mokyklų tinklas, kiek mokslinių tyrimų tinklas – Lietuvoje gausu institutų, mažų tyrimų grupių. Pasak viceministro, tai lėmė, kad Europos kontekste Lietuvos mokslininkai yra nekonkurencingi.

„Šalies mokslininkai iki šiol buvo prastokai aprūpinti įranga, – priduria G. Viliūnas. – Dabar, pasinaudojus ES struktūrų fondais, situacija šiek tiek geresnė [deja, neseniai paskelbta Valstybės kontrolės išvada „Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nedavė laukiamų rezultatų“ tokio optimistinio vertinimo neparemia - Tiesos.lt]. Tai taip pat atsiliepia. Mokslo ir verslo sąveika visada buvo prasta. Ir dabar ji tebėra prasta. Darbdaviai visada skundžiasi pagrįstai ir nepagrįstai.“

Viceministro aiškinimu, verslininkų netenkina universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų kokybė. Jis priduria, kad ta kokybė taip pat susijusi su studentų ir dėstytojų pasirengimu.

„Yra daugybė sričių, kurios veikia neoptimaliai. Tai nereiškia, kad mūsų aukštasis mokslas apskritai veikia labai blogai, daug blogiau nei kitose šalyse, bet tai reiškia, kad jame yra gana rimtų trūkumų. Tai akivaizdu. Dėl to imtasi priemonių, kurios jau gerokai pavėluotos, nes ta krizė, kuri šiandien jau gana ryški, brendo daug metų. Pamėginta ir mėginama paruošti tiesiog tokį sisteminį planą, kaip iš jos išeiti ir toliau mūsų aukštąjį mokslą vystyti“, – akcentuoja G. Viliūnas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prakeikti        2017-04-15 14:46

Lietuvos HOMOSOVIETIKAI. Estijoj iš pat pradžių nebuvo tokio bordako. O mūsų būrai garbino garbino AMB’us visas kitas partines gaujas ir dabar sėdi prie suskilusios geldos kaip ta senė prie jūros


Rekomenduojame

Kviečiame į konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (I)

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo liudytojų byla tęsiasi – antros instancijos teismas pakartotinai tiria įrodymus

Aušra Maldeikienė. Briedžių medžioklė

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Emmanuel Macron ir Marine Le Pen: dvi programos, kuriose beveik viskas kitaip

Kodėl ekonomika auga, o lietuvių pajamos mažėja? – VU mokslininkų atsakymas

Raimondas Navickas. Atvejo analizė: kuo mūsų valdžia, spauda ir visuomenė skiriasi nuo Estijos

Audrius Bačiulis. Apkalta Mindaugui Basčiui – tai apkalta visai Socialdemokratų partijai

Dovilas Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Džocharas Dudajevas. „Likime, grąžink man laisvės dvasią!“

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

Geroji Naujiena. Antrasis Velykų sekmadienis: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Laurynas Kasčiūnas. Keli pastebėjimai apie Prancūzijos prezidento rinkimus

Gintautas Paluckas: „Į partijos politinę darbotvarkę galų gale grįš socialdemokratija, o į partijos struktūras – demokratija“

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Kun. Algirdas Jurevičius. 15 kalėjimų Velykų

Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė...“

Maršas už mokslą ir už žiniomis grįstą politiką

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Aurelijus Veryga: Vaistai atpigs trečdaliu

Žinių radijas: Ar esame pajėgūs sustabdyti didėjančią nelygybę ir skurdą?

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas atliks Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymų tyrimą

Andrius Švarplys. Technokratinė leftistinė Europos Sąjunga nepajėgi spręsti saugumo problemų

Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“

Algimantas Rusteika. Apie guminį teisingumą

Tomas Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus

Tomas Čyvas. Privatumo naikinimas: kada jau bus gana?

Žinių radijas: Ką duos naujasis Darbo kodeksas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.