Įžvalgos

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 13 d. 5:09

1     

    

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

LRT KULTŪRA | „Nes man tai rūpi“ | LRT.lt

Didžiausią nerimą kelia, kad kalbėjimas apie labai rimtas aukštojo mokslo problemas yra sutelkiamas į vieną sritį – aukštųjų mokyklų tinklą – nors aukštojo mokslo krizė nėra susijusi tik su šiuo aspektu. Taip LRT KULTŪROS laidoje „Nes man tai rūpi“ tvirtina Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė. Jai antrina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, aukštojo mokslo reforma turėtų orientuotis į mokslo ir mokslinių tyrimų kokybės gerinimą, o optimizavimo klausimai tėra susikaupusių problemų rezultatas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas atkreipia dėmesį, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo keista jau keletą kartų: „Prisiminkime kolegijų atsiradimą 2000-aisiais. Tai buvo didžiulė pertvarka. Dabar siūloma pertvarka – nieko naujo, bet iš tiesų dabartinė aukštojo mokslo situacija verčia mus imtis gana rimtų permainų.“

Anot viceministro, viena iš priežasčių, kodėl būtina įvykdyti aukštojo mokslo reformą – mažėjantis studentų skaičius. „Mums ima nebeužtekti studentų dabartiniam universitetų skaičiui. Kita vertus, tas skaičius visada buvo didokas. Jeigu pažvelgtume į tarptautines ekspertizes (kurių ypač daug buvo atliekama, kai ruošėmės stoti į Europos Sąjungą (ES) ir po to), visą laiką buvo priekaištaujama dėl to, kad esame labai išskaidę.“

G. Viliūno aiškinimu, buvo pabrėžiamas ne tiek aukštųjų mokyklų tinklas, kiek mokslinių tyrimų tinklas – Lietuvoje gausu institutų, mažų tyrimų grupių. Pasak viceministro, tai lėmė, kad Europos kontekste Lietuvos mokslininkai yra nekonkurencingi.

„Šalies mokslininkai iki šiol buvo prastokai aprūpinti įranga, – priduria G. Viliūnas. – Dabar, pasinaudojus ES struktūrų fondais, situacija šiek tiek geresnė [deja, neseniai paskelbta Valstybės kontrolės išvada „Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nedavė laukiamų rezultatų“ tokio optimistinio vertinimo neparemia - Tiesos.lt]. Tai taip pat atsiliepia. Mokslo ir verslo sąveika visada buvo prasta. Ir dabar ji tebėra prasta. Darbdaviai visada skundžiasi pagrįstai ir nepagrįstai.“

Viceministro aiškinimu, verslininkų netenkina universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų kokybė. Jis priduria, kad ta kokybė taip pat susijusi su studentų ir dėstytojų pasirengimu.

„Yra daugybė sričių, kurios veikia neoptimaliai. Tai nereiškia, kad mūsų aukštasis mokslas apskritai veikia labai blogai, daug blogiau nei kitose šalyse, bet tai reiškia, kad jame yra gana rimtų trūkumų. Tai akivaizdu. Dėl to imtasi priemonių, kurios jau gerokai pavėluotos, nes ta krizė, kuri šiandien jau gana ryški, brendo daug metų. Pamėginta ir mėginama paruošti tiesiog tokį sisteminį planą, kaip iš jos išeiti ir toliau mūsų aukštąjį mokslą vystyti“, – akcentuoja G. Viliūnas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prakeikti        2017-04-15 14:46

Lietuvos HOMOSOVIETIKAI. Estijoj iš pat pradžių nebuvo tokio bordako. O mūsų būrai garbino garbino AMB’us visas kitas partines gaujas ir dabar sėdi prie suskilusios geldos kaip ta senė prie jūros


Rekomenduojame

Vytautas Vyšniauskas. Ar ne laikas likviduoti visas studentų atstovybes?

Stasius Palionis. Nemokytas bernelis ir mokytas šunelis

Ką norėjo pasakyti patriarchas, o ką nutylėjo?

Krescencijus Stoškus. „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“

Dalius Stancikas. Kęstutis Milkeraitis – laisvės rezistentas

Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį?

Nerijus Čepulis: Kokia ateitis laukia Lietuvos ir pasaulio universitetų?

Kas laukia Lietuvos? Boguslavas Gruževskis: du scenarijai

Algimantas Rusteika. Kreipiniai, arba Kaip šaukė, taip mes ir…

Artūras Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos

Reportažas iš mons. Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimo vakaro

Savo tėvą, vieną žymiausių tarpukario Lietuvos žurnalistų, pažinęs tik iš jo raštų

Vytautas Budnikas. Mums siūloma ratifikuoti ideologizuotą konvenciją

Simonas Jazavita. Netradiciškai apie birželio 15-ąją – apmąstymai po 77-erių metų

Geroji Naujiena: Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius

Skandalas KTU: kas parašė disertaciją?

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose – kaip iš jų ištrūkti?

Iš arti. Kaip Seimas svarstė ir galutinai atmetė liberalų stumiamą ir vienalyčių asmenų partnerystės įstatymą

Dyvų dyvai: JAV paskelbus apie naujas sankcijas Rusijai, Vokietija pagrasino ... atsakyti tuo pačiu

Kun. Robertas Grigas. Laiškas Lietuvos vyskupams dėl Vyčio paminklo

Algimantas Rusteika. Noras pralaimėti

Algimantas Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką

Tyrimas: Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys kuria „Laisvės“ partiją

Birželio 16–17 dienomis kviečiame į politinių studijų dienas – Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymą Martyno Mažvydo bibliotekoje

Vidmantas Valiušaitis. 1940 m. birželio 15-oji: kodėl Rusija mums iki šiol kabina „fašistų“ ir „žydšaudžių“ etiketes?

Seimas triuškinamai atmetė vienalyčių partnerysčių įteisinimo projektą

Saulius Arlauskas. Atsakymas Vytautui Mizarui: Vienos lyties porų partnerystės Konstitucija nemini

Karolis Dambrauskas. #laisvenuorokenrolo

Klausimas: Ar Dovilė Šakalienė turi atsisakyti Seimo nario mandato? Ar tai padariusi ji susigrąžintų Jūsų pagarbą?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.