Įžvalgos

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 13 d. 6:09

1     

    

Sukritikavo aukštojo mokslo reformą: problemos sutelkiamos tik į vieną sritį

LRT KULTŪRA | „Nes man tai rūpi“ | LRT.lt

Didžiausią nerimą kelia, kad kalbėjimas apie labai rimtas aukštojo mokslo problemas yra sutelkiamas į vieną sritį – aukštųjų mokyklų tinklą – nors aukštojo mokslo krizė nėra susijusi tik su šiuo aspektu. Taip LRT KULTŪROS laidoje „Nes man tai rūpi“ tvirtina Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė. Jai antrina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, aukštojo mokslo reforma turėtų orientuotis į mokslo ir mokslinių tyrimų kokybės gerinimą, o optimizavimo klausimai tėra susikaupusių problemų rezultatas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas atkreipia dėmesį, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo keista jau keletą kartų: „Prisiminkime kolegijų atsiradimą 2000-aisiais. Tai buvo didžiulė pertvarka. Dabar siūloma pertvarka – nieko naujo, bet iš tiesų dabartinė aukštojo mokslo situacija verčia mus imtis gana rimtų permainų.“

Anot viceministro, viena iš priežasčių, kodėl būtina įvykdyti aukštojo mokslo reformą – mažėjantis studentų skaičius. „Mums ima nebeužtekti studentų dabartiniam universitetų skaičiui. Kita vertus, tas skaičius visada buvo didokas. Jeigu pažvelgtume į tarptautines ekspertizes (kurių ypač daug buvo atliekama, kai ruošėmės stoti į Europos Sąjungą (ES) ir po to), visą laiką buvo priekaištaujama dėl to, kad esame labai išskaidę.“

G. Viliūno aiškinimu, buvo pabrėžiamas ne tiek aukštųjų mokyklų tinklas, kiek mokslinių tyrimų tinklas – Lietuvoje gausu institutų, mažų tyrimų grupių. Pasak viceministro, tai lėmė, kad Europos kontekste Lietuvos mokslininkai yra nekonkurencingi.

„Šalies mokslininkai iki šiol buvo prastokai aprūpinti įranga, – priduria G. Viliūnas. – Dabar, pasinaudojus ES struktūrų fondais, situacija šiek tiek geresnė [deja, neseniai paskelbta Valstybės kontrolės išvada „Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nedavė laukiamų rezultatų“ tokio optimistinio vertinimo neparemia - Tiesos.lt]. Tai taip pat atsiliepia. Mokslo ir verslo sąveika visada buvo prasta. Ir dabar ji tebėra prasta. Darbdaviai visada skundžiasi pagrįstai ir nepagrįstai.“

Viceministro aiškinimu, verslininkų netenkina universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų kokybė. Jis priduria, kad ta kokybė taip pat susijusi su studentų ir dėstytojų pasirengimu.

„Yra daugybė sričių, kurios veikia neoptimaliai. Tai nereiškia, kad mūsų aukštasis mokslas apskritai veikia labai blogai, daug blogiau nei kitose šalyse, bet tai reiškia, kad jame yra gana rimtų trūkumų. Tai akivaizdu. Dėl to imtasi priemonių, kurios jau gerokai pavėluotos, nes ta krizė, kuri šiandien jau gana ryški, brendo daug metų. Pamėginta ir mėginama paruošti tiesiog tokį sisteminį planą, kaip iš jos išeiti ir toliau mūsų aukštąjį mokslą vystyti“, – akcentuoja G. Viliūnas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prakeikti        2017-04-15 15:46

Lietuvos HOMOSOVIETIKAI. Estijoj iš pat pradžių nebuvo tokio bordako. O mūsų būrai garbino garbino AMB’us visas kitas partines gaujas ir dabar sėdi prie suskilusios geldos kaip ta senė prie jūros


Rekomenduojame

Dainius Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją

Kauno forumo DEKLARACIJA: kauniečiai už gyvąją Lietuvą

Andrius Švarplys. Apie Gorį – Platono olą Gruzijoje

Algimantas Rusteika. Steigiamas Kauno forumas: dabar ir vėl yra Pradžia

Apskritojo stalo diskusija „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“. Vidmanto Valiušaičio komentaras

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.