Naujienos

Dirbančių motinų grumtynės su persidirbimo kultūra

Tiesos.lt siūlo   2018 m. spalio 18 d. 21:42

1     

    

Dirbančių motinų grumtynės su persidirbimo kultūra

laisvavisuomene.lt

Dabar Vakarų valstybėse daugiau moterų nei bet kada anksčiau dalyvauja darbo rinkoje – įskaitant ir moteris, kurios svajoja vieną dieną būti mamomis. Vis dėlto naujas tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas nustatė, kad moterys nuolatos nepakankamai įvertina tikrąją motinystės kainą – tiek laiko, tiek pinigų prasme – ir daugelis moterų, planavusių tęsti darbą po pirmojo vaiko gimimo, lieka namuose.

Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro tyrimas siekia išspręsti šį klausimą, remdamasis duomenimis iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Mokslininkai tyrimą pradeda sukdami galvą, kodėl moterų įsitraukimas į darbo rinką nuo 1990-ųjų praranda pagreitį, nepaisant didelio moteriško žmogiškojo kapitalo augimo tiek švietimo (praleidžia daugiau metų mokydamosi), tiek darbo patirties (įgyja atidėdamos gimdymą) prasme. Mokslininkai kelia hipotezę, kad nepaisant didesnės tikimybės, kad jos stebėjo savo motinas dirbančias ir auginančias šeimą, modernios moterys nuolatos ir rimtai nepakankamai įvertina motinystės kainą darbui, kurią mokslininkai „laisvai apibrėžia kaip laiką, pastangas ar pinigus, reikalingus auginti vaikus taip, kaip motinos mano esant reikalinga, tuo pačiu ir dirbant darbą ne namuose“.

Mokslininkai aiškina, kad šie lūkesčiai per pastaruosius kelis dešimtmečius apsivertė. 1968 m. moterys dažniau nepakankamai įvertindavo jų darbo įtaką vaikų gimimui (t. y., darbe po pirmojo vaiko gimimo liko daugiau moterų nei tikėtasi), tuo tarpu šiandien tiek britės, tiek amerikietės dažniau pervertina savo įsitraukimą į darbo jėgos gretas po pirmojo vaiko gimimo. Remiantis viena iš JAV atliktų apklausų, nuo 1985 m. maždaug 2 proc. vidurinės mokyklos absolvenčių planavo būdamos trisdešimties būti namų šeimininkėmis, tačiau nuo 1990 m. namų šeimininkių skaičius svyravo apie 15–18 proc. Tai – didžiulis skirtumas tarp ketinimų ir realybės.

Pirmojo vaiko gimimo įtaka

Atlikdami tyrimą mokslininkai savo metodologijoje kaip tam tikrą įvykį nusistatė pirmojo vaiko gimimo metus. Jie nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje 87 proc. moterų, kurios per ateinančius metus taps motinomis, yra dirbančios – „tai tik 3 procentiniais punktais mažesnis rodiklis palyginus su vyrais, kurie ateinančiais metais taps tėvais“. Vis dėlto gimimo metais maždaug 40 proc. šių moterų palieka darbą, ir tik maža jų dalis sugrįžta per ateinantį penkerių-dešimties metų laikotarpį. Panašūs rezultatai stebimi ir tarp amerikiečių: priklausomai nuo tirtos duomenų grupės, apytiksliai 25–40 proc. pirmojo vaiko gimimo metais palieka darbo rinką. Geresnį išsilavinimą turinčioms moterimis poveikis yra didesnis ir neatrodo, kad gimdymo atidėliojimas ar augimas su dirbančiomis motinomis rezultatams turėtų įtakos.

Tyrėjai taip pat pastebi, kad gimus pirmajam vaikui moterų požiūris į darbą tampa pesimistiškesnis. Be to, tiek amerikietės, tiek britės „tapusios motinomis, priima tradiciškesnę nuomonę apie tinkamą darbo ir šeimos atsakomybių balansą“. Tyrinėjų manymu, „šie rezultatai rodo, jog iki motinystės moterys vidutiniškai yra linkusios nuvertinti motinystės įtaką darbui“. Jie svarsto, kaip tai nutinka laikais, kai, tikėtina, daugiau mergaičių augo stebėdamos savo mamas dirbant? Tarptautinė komanda nurodo du galimus atsakymus: pirmiausiai, maitinimo krūtimi populiarėjimas, kuris kelia didelius reikalavimus moterų laikui darbo aplinkoje, antra, palyginus su kitomis išlaidomis ir atlyginimais didėjančios vaiko priežiūros išlaidos.

Ar moterys į švietimą investuoja per daug?

Savo išvadoje tyrėjai siūlo dvi kryptis ateities tyrimams. „Jeigu dabartinės moterys iš tikrųjų pervertina savo būsimą darbo pasiūlą (kaip mes teigiame), ar jos iš tikrųjų pernelyg daug investuoja į švietimą“, – klausia autoriai. Siekdami pagrįsti šį gana provokuojantį klausimą jie cituoja 2012 m. medicinos profesionalų atlikto tyrimo išvadas, kad moterys medikės per daug investuoja į savo išsilavinimą: „atsižvelgiant į tai, kad medikės dirba žymiai mažiau valandų nei vyrai medikai, šios studentės vietoje to turėtų tapti gydytojų padėjėjomis“.

Antra tyrimų kryptis, kurią siūlo ši grupė, yra „atsižvelgiant į tai, kad motinystės kaina darbui bėgant laikui gali pasikeisti dėl techninės raidos ar normų pokyčių […], ateities darbai galėtų tirti, kodėl ji keičiasi“. Jie apsvarsto faktą, kad šiandien moterys praneša su savo vaikais praleidžiančios daugiau laiko nei leido jų motinos. „Sunkiai suprantama, kad laiku, kai moterys yra labiau nei bet kada pasirengusios ilgalaikėms karjeroms darbo rinkoje, normos pasikeistų taip, kad skatintų jas daugiau laiko praleisti namuose“ – kalbama apie tokias normas kaip lūkesčiai dėl maitinimo krūtimi ar ilgesnio laiko su vaiku leidimas.

Tokios normos gali būti sunkiai suprantamos, bet jos taip pat, atrodo, atspindi kelis dešimtmečius trukusius tyrimus, rodančius, jog mažiems vaikams jų mamų reikia šalia.

Versta pagal The difference a baby makes to women’s working lives

laisvavisuomene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

viskas čia aišku.       2018-10-18 22:40

suprantama,kad viskas turi savo kainą. Be mamos (tėvo) priežiūros didelė tikimybė sulaukt kriminalinės pakraipos atžalų.Aplamai ,sunkai suprantama- kokie gali būti svarstymai dėl “darbo rinkos plėtimo vaikus auginančiųjų sąskaita? Juk turim XXI a. ,automatizacijos , robotizacijos pakilimą ,o vis dar galvoj sukasi mintis ,kaip apkrušt artimą savo ir praturtėt. Nebėra jokio padorumo ,nebėra ir būtinos visuomenės normų laikymosį kontrolės.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.