Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Sveikatos apsaugos politika

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 13 d. 23:08

7     

    

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

sti.lt

Kviečiame pasiklausyti šių metų rugsėjo 9–10 dienomis vykusios Sveikatos teisės instituto suorganizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“ pranešimų (jų vaido įrašų).

Iki šiol asmenims buvo leidžiama viskas, kas neuždrausta, o valstybės institucijoms – viskas uždrausta, kas nėra tiesiogiai leista. Dabar atvirkščiai.


1. STI vadovo doc. dr. Rimo Jankūno įžanginis žodis (ČIA)


2. Advokatas dr. Justas Sakavičius: „Galimybių pasas – skatinimas ar prievarta?“ (ČIA)

Advokatas dr. Justas Sakavičius konferencijos dalyviams priminė, kad galimybių paso idėja kilo ten pat, kur prasidėjo virusas – Kinijoje.

Kinijos požiūris į žmogaus teises specifiškas – šalyje galioja socialinių kreditų sistema. Ji leidžia stebėti žmonių elgesį (pavyzdžiui, kaip mokami mokesčiai, grąžinamos paskolos, paisoma kelių eismo taisyklių ar šeimos planavimo politikos, ar dalyvaujama savanoriškoje veikloje, kokie yra apsipirkinėjimo įpročiai, ką veikiama soc. tinkluose) ir jį reitinguoti, o reitingas lemia, kokios galimybės asmeniui priklauso. Asmuo gali nusipelnyti geresnių paskolų palūkanų, galimybės keliauti į užsienį, dirbti valstybiniame sektoriuje ar mokytis tam tikrose mokyklose ir kita.

2020 m. žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ šią sistemą pripažino ydinga ir keliančia grėsmę žmogaus teisėms.

Šiandien Lietuvoje galimybių paso dėka turime labai panašią sistemą, nors galimybių pasas nėra vienintelė alternatyva pandemijos klausimams spręsti. Panašias sistemas taiko Prancūzija, Izraelis, Kinija, septynios JAV valstijos, Australija, kai kurios Kanados provincijos. Tuo tarpu Norvegijoje, Švedijoje, kitose Kanados provincijose panaši sistema netaikoma, o 21 JAV valstijoje ją taikyti verslams netgi uždrausta.

J. Sakavičius taip pat apžvelgė Pasaulinės sveikatos organizacijos pristatytas COVID-19 sertifikatų techninių specifikacijų ir įgyvendinimo gaires, kuriose numatoma, kad net ir pandemijai pasibaigus galimybių pasas gali būti ir toliau naudojamas asmens sveikatos duomenų ir vakcinacijos kontrolei.

3. VU konstitucinės teisės dėstytojas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis: „Specialiųjų teisinių režimų taikymo teisėtumas pandemijos valdyme“ (ČIA).

„Pati žiauriausia tironija – ta, kuri iškyla po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava“ – Šarlis Monteskjė (ČIA):

Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis pirmiausiai atkreipė dėmesį į laikmečio paradoksus: „Anksčiau įsivaizdavome, kad pagal Konstituciją teisių ir laisvių turime tiek, kiek jų neriboja valdžia. Dabar teisių ir laisvių turime tiek, kiek suteikia Vyriausybė tuomet, jei atitinkame jos nustatytas sąlygas. Antra, žmogus buvo laikomas sveiku, kol nebuvo požymių, kad jis serga. Dabar įtariama, kad žmogus serga, nebent jis įrodo atvirkščiai. Galiausiai, atsiradęs „ligos atvejis“ prilyginamas ligai – ligos atvejis nėra liga, tačiau ligos atvejų skaičius lemia ribojimų nustatymą.“

Teisininkas aptarė ir valdžių padalijimo principo išsikreipimą specialiųjų teisinių režimų metu. Šiuo metu pagrindines galias yra sukoncentravusi Vyriausybė: ji žmogaus teises riboti ir specialiąsias sąlygas įvedinėti pradėjo ne įstatymais, o Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais. Be to, dalis valdžios perleista Vyriausybės formuojamoms ekspertų taryboms, nors jos nerinktos ir neturi atskaitomybės. Vyriausybė taip pat riboja informaciją ir dalinai sutelkia visuomenės informavimo priemones bei daro joms įtaką.

Teisinis karantino režimas yra išjungtas ir galioja ekstremalios situacijos teisinis režimas. Kaip jis ėmė veikti?

„Pagal Civilinės saugos įstatymą ekstremali situacija gali būti paskelbta, kai kyla ekstremalus įvykis […] Šis įstatymas nenumato, kad ekstremali situacija galėtų būti skelbiama kilus užkrečiamoms epidemijoms. Bet kuriuo atveju, ekstremalių įvykių paskelbimo nebuvo, o ekstremali situacija skelbiama remiantis būtent šiuo įstatymu. Neteisėtai įvedus specialųjį režimą, visi vėlesni poįstatyminiai aktai yra neteisėti“, – teigia V. Vaičaitis.


4. Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė: „Lietuva kalba, bet nesusikalba“ (ČIA).

Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad nors informacijos COVID-19 tema yra labai daug ir įvairios, bet atsiranda vis daugiau diskusinių momentų ir neatsakytų klausimų. „Susiduriame ne tik su medicininiais iššūkiais, su Konstitucija prasilenkiančiomis teisinio reguliavimo problemomis, bet ir su neregėta komunikacine krize – infodemija.“

Ji atkreipė dėmesį į kelis svarbius momentus. Pirmiausiai – užsakomosios informacijos srautai.

„Užsakomieji straipsniai dabar veržiasi ten, kur turi būti skelbiama objektyvi informacija. Valdžia skiria didžiules sumas lojaliems leidiniams ir jie skelbia tai, už ką jiems sumokėta, nors ne visada nurodoma, kad tai – užsakyta informacija“.

L. Meškauskaitė aptarė ne vieną iššūkį. Tarp jų – ir per didelis valdžios ir žiniasklaidos susibičiuliavimas bei nuo faktinės realybės atsiliekantis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teisiniame reguliavimas, dėl ko ne vienas populiarus influenceris ar informacijos platforma yra laisvi nuo daugelio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi.

„Šių veiksnių visuma tapo infodemijos priežastimi. Šiandien didžiausias blogis yra ne liga, o visuomenės susipriešinimas. Kur vėliau dėsime visus tuos, kurie šiandien išvadinti buduliais ir antivakseriais?“


5. Advokatų tarybos pirmininkas, prof. dr. Ignas Vėgėlė: „Privalomo vakcinavimo nuo Covid teisėtumas Lietuvoje: Europos Žmogaus Teisių Teismo įžvalgos byloje Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką (ČIA).


6. Sveikatos teisės institutas STI: baigiamoji diskusija (ČIA).

Mes ne prieš skiepą. Mes prieš prievartinį skiepą. Prieš žmonių rūšiavimą į „teisingus ir neteisingus“. Prieš riaušes ar bet kokią kitą nusikalstamą veiklą.

MES UŽ  MOKSLĄ. Už savo vaikus, už laisvus, atsakingus ir informuotus apsisprendimus.

MES UŽ TEISINĘ VALSTYBĘ. Iki šiol asmenims buvo leidžiama viskas, kas neuždrausta, o valstybės institucijoms – viskas uždrausta, kas nėra tiesiogiai leista. Dabar atvirkščiai.

Šaltinis: sti.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tiek daug bėdų su virusu        2021-09-14 15:13

nebūtų,jei būtų gera Sveikatos apsaugos sistema.Turkija į savo Sveikatos apsaugą investavo 25 milijardus eurų.Paruošta daug gerų daktarų,kurie mokėsi ir užsienyje,investuota daug į ligonines,įrangą,paslaugas.Ar neteks lietuviams naudotis medicininiu turizmu ir skristi į Turkiją gydytis,nes ten kainos 4 kartus mažesnės ,nei Lietuvoje,o kokybė gera.

Apie galimybių pasą       2021-09-14 12:28

Jei ir pasiskiepysiu, tai aš to paso neimsiu, kam man reikia, ar kad mano duomenis bet kas nusiskanuotų, noriu ramiai gyventi ; o čia dar gresia skaitmenizacija pagal kiniečius… NE…. NE.

O mokslininkams teisininkams ir medikams ačiū: atsirado spindulys tamsos karalystėj.

AČIŪ       2021-09-14 9:43

Taip. Mes turime tikrąjį elitą!!! Ačiū drąsiems, žmogiškumą saugantiems medikams ir teisininkams. Tesaugo jus ir mus Dievas.

Prašalietis       2021-09-14 9:40

“Demokratija” tokiame dar istorijoje negirdėtame pseudo karantine
, kaip ir susikalbėjimo “galimybės” šiandieniniame lansberginiame durnių laive yra tokios, kokios buvo dėdulės Stalino laikais Siberijos gūlaguose. Kaip rodo Šeimų sąjūdžio demonsyracijos šiandieninis “galimas susikalbėjimas” su Piš ir Co būtų tolygus į gūlagus sukištų tuometinių inteligentų ir mokslo šviesuolių su mažaraščiais ir komunistinio"patriotizmo” nužmogintais tuometiniais gūlago prižiūrėtojais.

Kada aš skiepysiuos       2021-09-14 8:40

Kai 1) skiepytis pasiūlys šeimos gydytojas,atlikęs reikiamus tyrimus ir padaręs išvadas mano sveikatos stoviui , įvertins galimas rizikas ir skiepo man reikalingumą
  2)skiepas bus patvirtintas, o ne są1yginė registracija be jokių gamintojo įsipareigojimų
  Kodėl nesiskiepiju dabar
    1) nenoriu dalyvauti eksperimente;
    2) kiekvienas žmogus per pusantrų mrtų turi patyrimą iš artimos aplinkos,kaip rizikinga skiepytis dabar
    3) kur nors suskaudus dažnai aš apsidžiaugiu : ačiū Dievui, kad atsilaikiau nes spaudimas netik iš valdžios bet ir iš aršiųjų konservatorių draugų baisus

teisinguoliai teisininkai       2021-09-14 7:49

kai visa teisingumo sistema supuvusi
kai didžiausi nusikaltėliai tai teisininkai
tai teismuose teisingumo nerasi nei su žiburiu
——-
teisininkai pradeda kalbėti teisingai.
——-
(pajuto sabakos, kad tapo visuomenės žemiausiu sluogsniu?)

Rašote:       2021-09-14 6:32

“Mes ne prieš skiepą. Mes prieš prievartinį skiepą”. (Beje, tikriausiai norėjote pasakyti “skiepus”, nes skiepas - tai skiepytas medelis, skiepūglis). Ir aš ne prieš skiepus, kurie apsaugo nuo ligos ir (ar) ją gydo. Jau 6 metus skiepijausi nuo gripo, labai tuo džiaugiuosi, ir niekam nereikėjo manęs nei versti, nei mandagiai ar “pagarbiai’ manęs įtikinėti, kaip savo straipsnyje užsimena p. R. Čepaitienė. O šio prievartinio preparato negalima vadinti nei skiepais, nei vakcina, juolab kad jis visiškai ne tam tikslui yra sukurtas. Ir jūs, mokslininkai, tai gerai žinote.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.