Naujienos

Statistika: NATO šalių indėlis į bendrąją gynybą

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 20 d. 22:50

1     

    

Statistika: NATO šalių indėlis į bendrąją gynybą

Po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, dar kartą aštriai iškėlusiu „sąžiningo naštos pasidalijimo“ klausimą, siūlome prisiminti NATO pateiktą statistiką apie tai, kiek Aljanso narės 2016 metais skyrė lėšų bendrai gynybai.

Kaip žinome, NATO rekomenduoja savo narėms skirti gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau šios rekomendacijos pernai laikėsi tik penkios šalys: Jungtinės Valstijos (3,61 proc.), Graikija (2,38 proc.), Didžioji Britanija (2,21 proc.), Estija (2,16 proc.), Lenkija (2 proc.).

Tai, kad JAV indėlis yra toks didelis, skaičiuojant NATO šalių gynybos biudžetų vidurkį, gaunamas rodiklis yra didesnis už rekomenduojamą – net 2,43 proc.

Pagal išlaidų gynybai santykį su šalies ekonomikos dydžiu, mažiausiai lėšų šiems reikalams išleidžia Liuksemburgas (0,44 proc.), Belgija (0,85 proc.), Ispanija (0,91 proc.), Slovėnija (0,94 proc.), Kanada (0,99 proc.).

Beje, rekomenduojamus 2 proc. nuo BVP Estija gynybai skiria jau nuo 2012 metų, o nuo 2015 metų šį skaičių net padidino iki 2,16 proc.

Lietuvos išlaidos gynybai 2016 metais buvo 1,49 proc., Latvijos – 1,45 proc. BVP.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, šių metų vasario 14-ąją susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad šiemet Lietuva gynybai skirs 1,8 proc. BVP, o kitąmet finansavimą padidins iki rekomenduojamų 2 procentų.

Šaltinis: nato.int

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2017-03-21 10:39

Netikek zodziams, tikek veiksmams.Tiesa Liuksemburgo ir kokios Albanijos BVP absoliuciais skaiciais yra 2 dideli skirtumai.
Taciau realiai padetis tokia , kad ateit pagalbon galetu nebent JAV arba Lenkija.JK gali nebent “Admirola Kuznecova” po vandeniu pakist, na Folklendus 2-a karta is Argentinos atimt, bet daugiau tiketis - save apgaudineti.
Kas priklauso nuo Lietuvos ir jos potencialios uzsienio politikos galimybes? Rusai(kazkoks inetportalas , ivairiu valstybiu KP apzvalga) ivertino Lietuvos KP kaip ant mediniu arkliuku jodinejancius ir zaisliniais kardais mojuojancius berniukscius, nors pazymejo pastaruju metu pastangas stiprinti kariuomene ir ivertino tu pastangu potencialu rezultata 5 metu begyje sukurti 30 tukst vyru veikiancia kariuomene su 200 tukst. aktyvaus rezervo (per 5 metus? TOKI rezerva tikrai neturesime.50 tukst geriausiu atveju), kuri tinkamai apginkluota, apmokyta ir, nuo saves pridesiu, motyvuota gali priversti perziureti jos vaidmeni ir svori potencialaus konflikto atveju. T.y. tai ko rusai nenoretu matyti, nes “zaibiskam karui” tada tektu sutelkti VIEN LIETUVAI ar ne puse milijono kariu grupuote.
Vadinasi, jungtyje su Latvija ir Estija (su salyga , kad ir jos “snargliu nekramtys”) potenciali ~70 tukst veikianti kariuomene gali neleisti kontroliuoti rusams teritorijos savaite ar net 2.
Jeigu TAIP ivertins ir JAV su JK - galime tiketis JAV KOP bazes dislokavimo.
Tik del ko as skeptiskai ziuriu i sia galimybe tai:  Kiek laiko Lietuva pavilks tokias karines islaidas ir ar rysis esant tokiai soacialinei nelygybei ir svelniai sakant teisingumo ir galimybiu trukumo masems apginkluoti jas (duoti ginklus nac.gvardijos formuotems a la SKAT ir Sauliams).Praktika kol kas rodo tik neipareigojanti kalbejima. Su rusais oligarchija susitars, o stai ginklus atimti karta juos davus - sunkoka.
Juk pamenate kaip Maskvytis 1993m vos valdzios nenuverte tik sededamas Kleboniskio miske su ginklais.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.