Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Intelektualų vaidmuo

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 16 d. 16:12

0     

    

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Stanislovas Buchaveckas | „Lietuvos žinios“

Praėjusį penktadienį „Istorijos“ puslapiuose buvo kritiškai pažvelgta į neseniai knygynuose pasirodžiusios profesoriaus istoriko veterano Henriko Šadžiaus monografijos „Tautos drama (1939–1953)“ dalį, skirtą Algimantui Zaskevičiui. Jis, 1947-aisiais pamynęs partizanų priesaiką, nudreifavo iki okupantų bolševikų agento smogiko kasdienybės (skaityti ČIA – Tiesos.lt red. past.). Šįkart – pasakojimas apie garbingą jo tėvo Stasio Zaskevičiaus gyvenimą.

Šiame pasakojime taip pat šiek tiek remsimės H. Šadžiaus studija apie du Zaskevičius – tėvą Stasį ir sūnų Algimantą. Tačiau, kaip ir kalbėdami apie sūnų, nedidelės apimties straipsnyje atskleisime tik nedaugelį Stasio Zaskevičiaus gyvenimo ir veiklos faktų. Beje, S. Zaskevičiui skirtos H. Šadžiaus knygos dalį įdomu skaityti dar ir todėl, kad per herojaus gyvenimo ir veiklos peripetijas atskleidžiama lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijos panorama nuo XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių, nors, aišku, daugiausia dėmesio skirta stalinizmo laikotarpio kontekstui. Kita vertus, tenka konstatuoti, kad faktai ar jų interpretacijos kai kur yra parinkti pagal išankstines prieštaringas profesoriaus nuostatas, tačiau tai atperka archyvinių šaltinių gausa ir stilius, kurį kaip malonų ir tinkamą įvertins net priekabus skaitytojas.

Tėvas skatino mokytis

Būsimasis generolas gimė 1892-ųjų rugpjūčio 21 dieną tuometinės Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Resurso vienkiemyje, vietovėje, kuri dabar priklauso Lazdijų rajonui. Tai – Dzūkija, tiksliau, jos paribys su Lietuvos regionu, kurį dabar vadiname Suvalkija. Brolių jis neturėjo. Buvo tik seserys (už jį jaunesnės Ona ir Stefanija). Stasiukas buvo gabus mokslams. Vaikystėje, nors anksti neteko motinos (mirė 1899 m.), lankė Rudaminos pradžios mokyklą. Ją baigė 1902 metais. Jaunystės mokslo metai buvo susiję su Seinų berniukų gimnazija, jos baigimo atestatą gavo 1912 metais. Nors materialinė padėtis buvo sunki, skatinamas tėvo, tais pačiais metais Stasys įstojo į Peterburgo universitetą. Čia Fizikos-matematikos fakultete jis studijavo matematiką. Jaunuoliui nebuvo svetimi lietuvybės reikalai, nes studijuodamas suartėjo su veiklesniais lietuviais. Spėjo išklausyti tik penkių semestrų kursą.

Karas ir šeimos rūpesčiai

Stasio studijas nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Teko grįžti į Lietuvą. Paskui buvo trumpalaikiai kursai Vilniaus pėstininkų karo mokykloje, išbandymai Pirmojo pasaulinio karo apkasuose ir rusų kariuomenės dalinių štabų būstinėse. 1916-ųjų rugpjūčio 10 dieną 275-ojo pėstininkų pulko štabo adjutantas karininkas S. Zaskevičius, būdamas priešakinėse kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos fronto pozicijose, vokiečiams panaudojus dujas, buvo apnuodytas. Tai ir vėliau atsiliepė jo sveikatai. Pasigydęs ir grįžęs į frontą S. Zaskevičius ne kartą pasižymėjo, buvo apdovanotas keliais ordinais. Fronte sutiko ir Rusijos caro patvaldystę užbaigusią 1917 metų Vasario revoliuciją. Netrukus po jos buvo pakeltas poručiku (aukštesnis karininko laipsnis) ir štabskapitonu.

Pulko, kuriame tarnavo, štabui esant Siedliščės dvare (Ašmenos apskrityje), čia kartu su vyru gyvenusi žmona Juozapina Bagdonaitė 1917-ųjų rugsėjo 10 dieną pagimdė sūnų Algimantą – antrąjį aptariamos knygos herojų. Padidėję šeiminiai rūpesčiai nesutrukdė S. Zaskevičiui dalyvauti lietuvių kareivių organizacinėje veikloje.

Tuo metu Lietuva buvo užimta vokiečių, kurių administratoriai įvairiomis rinkliavomis negailestingai plėšė jos gyventojus. Tad Rusijos kariuomenės lietuvių karių įvairaus lygio (pulko, armijos, korpuso) suvažiavimai vyko Rusijos miestuose ir miesteliuose. S. Zaskevičius dalyvavo ir visos Rusijos kariuomenės lietuvių karių atstovų suvažiavime Petrograde. Čia buvo išrinktas į 16 asmenų komitetą, kuris svarstė galimą būsimą Lietuvos valdymo formą, ėmėsi formuoti tautinius lietuvių dalinius. Deja, planus organizuotai grįžti į Lietuvą sužlugdė po 1917-ųjų lapkričio 7 dienos perversmo valdžią Rusijoje užgrobę bolševikai. 1918-ųjų pradžioje jie likvidavo tautinius lietuvių dalinius, nes jų kariai (skirtingai nei kaimynai latviai) nepanoro kautis raudonųjų pusėje.

Grįžimas į Lietuvą

Rusijoje valdžią kartu su mažesniais partneriais eserais užgrobę bolševikai 1918-ųjų pradžioje nutraukė derybas su kaizerine Vokietija, ir šios daliniai be didesnio pasipriešinimo patraukė į Rytus, užimdami dideles buvusios caro imperijos teritorijas. 1918-ųjų vasario 17 dieną jau minėtame Siedliščės dvare (netoli Molodečno geležinkelio stoties) pulko vado adjutanto pareigas einantį štabskapitoną S. Zaskevičių vokiečiai internavo. Santykinėje nelaisvėje jis išbuvo tris mėnesius.

Šeimai ištrūkti iš slegiančios ir varganos izoliacijos vokiečių kareivių priežiūroje padėjo anksčiau Minske Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti išrašytas liudijimas. 1918 metų gegužės pabaigoje karių tremtinių vagone Stasys su sergančia žmona ir kūdikiu Algimantu grįžo į Lietuvą, kuri vasario 16-ąją jau buvo paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, bet jos gyventojus tebeplėšė vokiečių administratoriai.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Asta Katutė. Ideologinė politika: nuo asmenvardžių keitimo iki vėl grąžintos Stambulo konvencijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.