Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Intelektualų vaidmuo

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 16 d. 16:12

0     

    

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Stanislovas Buchaveckas | „Lietuvos žinios“

Praėjusį penktadienį „Istorijos“ puslapiuose buvo kritiškai pažvelgta į neseniai knygynuose pasirodžiusios profesoriaus istoriko veterano Henriko Šadžiaus monografijos „Tautos drama (1939–1953)“ dalį, skirtą Algimantui Zaskevičiui. Jis, 1947-aisiais pamynęs partizanų priesaiką, nudreifavo iki okupantų bolševikų agento smogiko kasdienybės (skaityti ČIA – Tiesos.lt red. past.). Šįkart – pasakojimas apie garbingą jo tėvo Stasio Zaskevičiaus gyvenimą.

Šiame pasakojime taip pat šiek tiek remsimės H. Šadžiaus studija apie du Zaskevičius – tėvą Stasį ir sūnų Algimantą. Tačiau, kaip ir kalbėdami apie sūnų, nedidelės apimties straipsnyje atskleisime tik nedaugelį Stasio Zaskevičiaus gyvenimo ir veiklos faktų. Beje, S. Zaskevičiui skirtos H. Šadžiaus knygos dalį įdomu skaityti dar ir todėl, kad per herojaus gyvenimo ir veiklos peripetijas atskleidžiama lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijos panorama nuo XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių, nors, aišku, daugiausia dėmesio skirta stalinizmo laikotarpio kontekstui. Kita vertus, tenka konstatuoti, kad faktai ar jų interpretacijos kai kur yra parinkti pagal išankstines prieštaringas profesoriaus nuostatas, tačiau tai atperka archyvinių šaltinių gausa ir stilius, kurį kaip malonų ir tinkamą įvertins net priekabus skaitytojas.

Tėvas skatino mokytis

Būsimasis generolas gimė 1892-ųjų rugpjūčio 21 dieną tuometinės Seinų apskrities Rudaminos valsčiaus Resurso vienkiemyje, vietovėje, kuri dabar priklauso Lazdijų rajonui. Tai – Dzūkija, tiksliau, jos paribys su Lietuvos regionu, kurį dabar vadiname Suvalkija. Brolių jis neturėjo. Buvo tik seserys (už jį jaunesnės Ona ir Stefanija). Stasiukas buvo gabus mokslams. Vaikystėje, nors anksti neteko motinos (mirė 1899 m.), lankė Rudaminos pradžios mokyklą. Ją baigė 1902 metais. Jaunystės mokslo metai buvo susiję su Seinų berniukų gimnazija, jos baigimo atestatą gavo 1912 metais. Nors materialinė padėtis buvo sunki, skatinamas tėvo, tais pačiais metais Stasys įstojo į Peterburgo universitetą. Čia Fizikos-matematikos fakultete jis studijavo matematiką. Jaunuoliui nebuvo svetimi lietuvybės reikalai, nes studijuodamas suartėjo su veiklesniais lietuviais. Spėjo išklausyti tik penkių semestrų kursą.

Karas ir šeimos rūpesčiai

Stasio studijas nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Teko grįžti į Lietuvą. Paskui buvo trumpalaikiai kursai Vilniaus pėstininkų karo mokykloje, išbandymai Pirmojo pasaulinio karo apkasuose ir rusų kariuomenės dalinių štabų būstinėse. 1916-ųjų rugpjūčio 10 dieną 275-ojo pėstininkų pulko štabo adjutantas karininkas S. Zaskevičius, būdamas priešakinėse kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos fronto pozicijose, vokiečiams panaudojus dujas, buvo apnuodytas. Tai ir vėliau atsiliepė jo sveikatai. Pasigydęs ir grįžęs į frontą S. Zaskevičius ne kartą pasižymėjo, buvo apdovanotas keliais ordinais. Fronte sutiko ir Rusijos caro patvaldystę užbaigusią 1917 metų Vasario revoliuciją. Netrukus po jos buvo pakeltas poručiku (aukštesnis karininko laipsnis) ir štabskapitonu.

Pulko, kuriame tarnavo, štabui esant Siedliščės dvare (Ašmenos apskrityje), čia kartu su vyru gyvenusi žmona Juozapina Bagdonaitė 1917-ųjų rugsėjo 10 dieną pagimdė sūnų Algimantą – antrąjį aptariamos knygos herojų. Padidėję šeiminiai rūpesčiai nesutrukdė S. Zaskevičiui dalyvauti lietuvių kareivių organizacinėje veikloje.

Tuo metu Lietuva buvo užimta vokiečių, kurių administratoriai įvairiomis rinkliavomis negailestingai plėšė jos gyventojus. Tad Rusijos kariuomenės lietuvių karių įvairaus lygio (pulko, armijos, korpuso) suvažiavimai vyko Rusijos miestuose ir miesteliuose. S. Zaskevičius dalyvavo ir visos Rusijos kariuomenės lietuvių karių atstovų suvažiavime Petrograde. Čia buvo išrinktas į 16 asmenų komitetą, kuris svarstė galimą būsimą Lietuvos valdymo formą, ėmėsi formuoti tautinius lietuvių dalinius. Deja, planus organizuotai grįžti į Lietuvą sužlugdė po 1917-ųjų lapkričio 7 dienos perversmo valdžią Rusijoje užgrobę bolševikai. 1918-ųjų pradžioje jie likvidavo tautinius lietuvių dalinius, nes jų kariai (skirtingai nei kaimynai latviai) nepanoro kautis raudonųjų pusėje.

Grįžimas į Lietuvą

Rusijoje valdžią kartu su mažesniais partneriais eserais užgrobę bolševikai 1918-ųjų pradžioje nutraukė derybas su kaizerine Vokietija, ir šios daliniai be didesnio pasipriešinimo patraukė į Rytus, užimdami dideles buvusios caro imperijos teritorijas. 1918-ųjų vasario 17 dieną jau minėtame Siedliščės dvare (netoli Molodečno geležinkelio stoties) pulko vado adjutanto pareigas einantį štabskapitoną S. Zaskevičių vokiečiai internavo. Santykinėje nelaisvėje jis išbuvo tris mėnesius.

Šeimai ištrūkti iš slegiančios ir varganos izoliacijos vokiečių kareivių priežiūroje padėjo anksčiau Minske Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti išrašytas liudijimas. 1918 metų gegužės pabaigoje karių tremtinių vagone Stasys su sergančia žmona ir kūdikiu Algimantu grįžo į Lietuvą, kuri vasario 16-ąją jau buvo paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, bet jos gyventojus tebeplėšė vokiečių administratoriai.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.