Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Ekonominė politika

Stasys Jakeliūnas. Parlamentinio Lietuvos krizės tyrimo klausimai prezidentei D. Grybauskaitei

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 31 d. 19:35

12     

    

Stasys Jakeliūnas. Parlamentinio Lietuvos krizės tyrimo klausimai prezidentei D. Grybauskaitei

Dalijamės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno veidaknygės paskyroje paviešintais LR prezidentei Daliai Grybauskaitei skirtais klausimais, iškilusiais komitetui atliekant parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai ir aplinkybės lėmė Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų ir asmenų veiklą per 2009–2010 metų krizę.

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

2018-12-28 Nr. S-2018-


D Ė L I N F O R M A C I J O S   P A T E I K I M O

Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XIII-1065 (toliau – Nutarimas) Biudžeto ir finansų komitetui pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas.

Būtume dėkingi, jeigu per mėnesį raštu pateiksite atsakymus į toliau išdėstytus klausimus.

Jeigu pageidaujate gauti daugiau tyrimo medžiagos, prašome kreiptis.

1. Kaip vertinate Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005–2008 metais, turint omenyje 2010 m. vasario 2 d. Švedijos parlamento Finansų komitete įvykusių klausymų metu išdėstytus faktus ir nuomones (2 Priedas), 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje patvirtintas prieš tai vykusių klausymų išvadas (3 Priedas) bei tai, kad kai kurios naujosios ES valstybės narės jau 2005–2006 metais taikė makroprudencinės bankų priežiūros priemones (4 Priedas)?

2. Ar 2009–2010 metais bendravote su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais ir, jei taip, kokie klausimai buvo aptariami?

3. Kaip, praėjus dešimčiai metų nuo krizės Lietuvoje pradžios, vertinate Skandinavijos valstybių komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai jos sparčios bei netvarios plėtros (2005–2007) ir gilaus nuosmukio (2009–2010) metais?

4. Ar 2009 metais Jums buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą, kurią tų pačių metų rugpjūčio mėn. du tuomečiai Lietuvos banko valdybos nariai pateikė Vyriausybės vadovui ir finansų ministrei (5 Priedas)? Jei taip, kaip šią informaciją vertinote ir ar raginote tuometį Lietuvos banko valdybos pirmininką imtis veiksmų, galėjusių užkirsti kelią kelių šimtų milijonų eurų papildomiems nuostoliams, kuriuos patyrė šalies viešasis sektorius ir privatūs kreditoriai, kuomet šio banko veikla galiausiai buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio mėn.?

5. Ar, Jūsų manymu, buvęs Lietuvos banko valdybos narys A. Misevičius, 2004–2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą ir galimai nekompetentingai bei aplaidžiai atlikęs savo darbą, gali tinkamai eiti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas?

6. Kuo grindėte ir kaip dabar vertinate 2009 m. kovo 31 d. paviešintą Jūsų nuomonę (turėjusią įtakos Vyriausybės sprendimams dėl skolinimosi valstybės vardu, kaip 2018 m. lapkričio 21 d. komisijai paliudijo A. Kubilius), kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją“, turint omenyje, jog Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, galėjo naudotis valstybėms narėms skirtais paramos šaltiniais ir priemonėmis, kurios minimos Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje (6 Priedas), o taip pat žinant, kad krizės laikotarpiu tokia parama pasinaudojo ne tik Latvija, bet ir dar 7 ES valstybės narės?

7. Kaip vertinate Vyriausybės sprendimus 2009–2010 metais brangiai skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, turint omenyje, kad dėl to galimai pablogėjo verslo ir gyventojų kreditavimo galimybės, taip pat sprendimus 2009–2012 skolintis iš tarptautinių komercinių institucijų dešimties metų laikotarpiui, mokant 10 proc. siekusias palūkanas, turint omenyje, kad, remiantis Europos centrinio banko duomenimis, vidutinės Latvijos palūkanos 2009–2018 metais buvo apie 1,5 proc. p. žemesnės nei Lietuvos ir, jei tokiomis palūkanomis būtų pasiskolinusi Lietuva, per šį dešimties metų laikotarpį šalies viešasis sektorius būtų galėjęs sutaupyti apie 1,9 mlrd. eurų (7 Priedas)?

8. Ar, Jūsų manymu, teisingai ir pagrįstai elgėsi Vyriausybė 2009–2012 metais, neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc., turint omenyje, kad taip galimai buvo pažeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, „Sodros“ skola 2017 metų pabaigoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų, valstybės biudžetui ir komerciniams bankams viso buvo sumokėta apie 1 mlrd. eurų palūkanų, beveik nebuvo didinamos senatvės pensijos, nukentėjo „Sodros“ reputacija ir sumenko pasitikėjimas ja?

PRIDEDAMA:

1. Nutarimas; 2 lapai;
2. Švedijos 2010 m. vasario 2 d. parlamentinių klausymų medžiaga; 39 lapai;
3. 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo išrašas; 5 lapai;
4. Ištrauka iš Europos centrinio banko finansinio stabilumo apžvalgos; 9 lapai;
5. Lietuvos banko valdybos nario V. Geralavičiaus informacija apie procesus Lietuvos banko valdyboje vykdant banko „Snoras“ priežiūrą; 3 lapai;
6. Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo; 3 lapai;
7. Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vertybinių popierių palūkanų skirtumai 2010–2018 m.; 1 lapas.

Pagarbiai.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nepagalvojote?       2019-01-5 8:08

Lietuvos vyriausybė gelbėjo nemokiai tapusius skandinaviškų bankų filialus Lietuvoje. Visų mūsų sąskaita.

StasysG       2019-01-2 16:42

(Dar du     2019-01-2 15:13 )
Geri papildymai. Pritariu.

Austėja       2019-01-2 16:37

Kodėl nutylima ir neklausiama apie VIP VVP,išleistus per krizę?

Dar du        2019-01-2 15:13

klausimai

9. Kodėl Lietuva naudoja žydišką bankininkytę (imančią palūkanas už Nieką), o ne arabišką ar japonišką (neimančią palūkanų).

10. Kodėl Lietuva iki šiol net nežino apie pastarąjį bankininkystės modelį?

Kazys       2019-01-1 12:46

Kai JAV prezidentą taršo kiekvienu klausimu,tai - demokratija.Mūsų *viršūnės*virš demokratijos ar žemiau?

Pastaba       2019-01-1 9:42

Ponas S.Jakeliūnai, prieš parduodamas kurį nors iš bankų turėtumėte jį nusipirkti smile.

Al.       2019-01-1 3:35

Dar ne viskas supuvę šitoj karalystė. Šituos klausimus jau seniai turėjo užduoti žurnalistai ir Seimas.

StasysG       2018-12-31 23:51

Jakeli8no komisija iškėlė klausimus prezidentui. Ar anksčiau yra kas nors tai padaręs? Drąsus vyras.

gytis       2018-12-31 23:31

viskas gerai ir laiku:)o b.freimantas tiesiog ištikimas d.g.rinkėjas…

to B.F.       2018-12-31 23:01

O Jums neįdomu, apie ką kalbėjo Prezidentė, kai pirmu vizitu pasirinko Skandinavišką banką?

B.Freimantas       2018-12-31 22:10

Durni ir neprofesionalūs tamstos klausimai, ponas Peckeliūnai.

stasys        2018-12-31 21:06

Po vakarienės Stasy šaukštais nebarškinama , diduma klausimu ne Prezidentūros kompetencijai . D.Grybauskaitė gali turėti savo asmenine nuomone ir ja išsakyti čia ..bet tik tiek . Truputi nesąžininga užduoti klausimus nepatikslinus kas tuose prieduose .smile


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.