Dar šiek tiek informacijos apie Švedijos ekonomiką ir jos bankus (bei su tuo susijusią riziką Lietuvai). Šį kartą - iš naujausios, lapkričio pabaigoje publikuotos Švedijos centrinio banko Finansinio stabilumo ataskaitos.
Diagramoje rodomas finansinio pažeidžiamumo indeksas (žr. 10 ataskaitos psl.) - aukščiausiame visų laikų taške. Gerokai viršija 1991-1992 metų lygį, kuomet Švedija patyrė .... ekonomikos ir bankų krizę. Taip, ir ten ji buvo. Iš jos, kaip žinia, bankai nepasimokė ir sukėlė (kartu su aplaidžiais jų prižiūrėtojais) dar didesnes problemas Baltijos šalyse. Ir dar ataskaitoje rašoma (žr. 6 psl.), kad Švedijos bankų sistema yra didelė ir koncentruota bankuose, kurie yra tampriai tarpusavyje susiję. Be to, didele dalimi būtent stambiųjų bankų (spėkime, ar tarp jų nėra SEB bei Swedbank?) finansavimo šaltiniai nėra stabilūs. Esmė tokia, kad jei dėl šių dalykų Švedijoje kils rimtos problemos, jų turėsime ir čia. Apie ką pernai Vilniuje atvirai kalbėjo ir Švedijos centrinio banko vadovas. Todėl Švedijos bankų koncentaciją Lietuvoje ir reikia sumažinti.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Tai,kad Lietuvos elytą jie yra užmaitinę...
Įveskite nekilnojamojo turto mokestį, NK nuomos kontrolę ir Sweriges bankai patys pasitrauks.