Istorija, Demokratija ir valdymas

Stasys Jakeliūnas: „Geriausias monumentas mūsų partizanams, tremtiniams ir politiniams kaliniams būtų laisva, stipri ir teisinga Lietuva“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. birželio 14 d. 12:30

6     

    

Stasys Jakeliūnas: „Geriausias monumentas mūsų partizanams, tremtiniams ir politiniams kaliniams būtų laisva, stipri ir teisinga Lietuva“

Jūsų dėmesiui siūlome Seimo nario Stasio Jakeliūno kalbą, pasakytą Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime Seime.

Gerbiamieji,

šiandien prisimename tragiškas dienas ir likimus šimtų tūkstančių mūsų tėvynainių, kurie neteko namų, artimųjų, sveikatos. Neretai – ir gyvybės. Neteko ir tėvynės, išskyrus tą jos dalelę, kurią išsaugojo savo širdyse, mintyse, dainose.

Be abejo, svarbu visa tai prisiminti, paminėti renginiais, įamžinti knygomis ir paminklais. Tačiau, mano manymu, ne mažiau svarbu, kad partizanų, politinių kalinių, tremtinių auka ir kančios būtų įprasmintos ir mūsų kasdienybėje. Tuo, kaip gyvename, ir tuo, kaip valdome savo valstybę. Nes grįžę į Lietuvą kaliniai ir tremtiniai, kuriems pasisekė išgyventi lagerius ir tremtį, dažnai nerado to, ką jie saugojo savo širdyse. Jų laukė atšiauri realybė – dažnai nebuvo, kur ir iš ko gyventi.

Su tokia realybe teko susidurti ir mūsų šeimai, kai prieš penkis dešimtmečius su mama iš Kazachstano parvykome į Lietuvą. Ten po kalinimų ir lagerių atsidūrė abu mano tėvai.  Tėvą karinis tribunolas nuteisė už tai, kad tarnaudamas sovietų armijoje, laiškuose ir kalbose reiškė nepasitenkinimą Stalino valdžia. Mama buvo nuteista dešimčiai metų lagerio ir dar papildomai penkeriems metams tremties už tai, kad buvo partizanų ryšininkė. Taip Karagandoje, toli nuo Lietuvos, gimiau aš.

Grįžę į Lietuvą, savų namų neturėjome, tad teko glaustis ten, kur mama rasdavo darbą ir kampą gyventi. Todėl teko pakeisti labai daug gyvenimo vietų ir ilgai, iki pat savosios šeimos sukūrimo, nežinojau, kas yra tikrasis namų jausmas. Tačiau visą laiką jaučiau vieno žmogaus rūpestį, jaučiu jį ir dabar.

Tas žmogus – mano mama, kuri šiandien yra šioje salėje. Ji ir dabar, būdama jau 93-ejų metų, išgyvena dėl to, ką aš pasakysiu ar parašysiu. Nes dėl savo įsitikinimų ir sprendimų ji, kaip ir daugelis to meto žmonių, smarkiai nukentėjo. Ir jai politika, kurioje dabar esu, ilgą laiką reiškė baimės ir grėsmių šaltinį, o ne atsakingą ir rūpestingą šalies valdymą.

Todėl noriu padėkoti jai, taip pat ir visoms tremtyje gimusių ar į ją išvežtų vaikų mamoms, nes dažniausiai būtent jos, aukodamos save, užtikrino tai, kad mes išgyventume, kad būtume ką nors pavalgę, kad turėtume bent ką panašaus į vaikystę. Jų dainos ir pasakojimai padėjo mums pažinti savo tikrąją tėvynę, jos kultūrą ir kalbą.

Prisimenu, kaip karštą rugpjūtį traukinyje, pakeliui iš Kazachstano į Lietuvą, mama mane mokė lietuviškų rašmenų. Tai padėjo jaustis tvirčiau lietuviškos mokyklos antrojoje klasėje, nes pirmąją buvau baigęs rusų kalba tolimojoje Karagandoje. Dėkui tau, Mama, dėkui visoms tremtyje gimusių ir augusių vaikų mamoms.

Dabar kelios mintys apie dabartį. Nes, kaip ir minėjau, esu įsitikinęs, kad geriausias monumentas mūsų partizanams, tremtiniams ir politiniams kaliniams būtų laisva, stipri ir teisinga Lietuva. Nors padarėme tikrai daug, manau, kad turime dar nemažai ką nuveikti, kad ją sukurtume ir kad visi – ir tremtiniai, ir jų vaikai bei anūkai – galėtų didžiuotis sava valstybe. Ir norėtų joje gyventi. Vieni – ramiai užbaigti savo dienas. Kiti, jauni ir dar gimsiantys – mokytis, dirbti, džiaugtis gyvenimu, kurti šeimas ir nebijoti turėti kitokią nuomonę apie viską, įskaitant ir politiką.

Kurti tokią valstybę, deja, neretai vis dar trukdo intrigomis, demagogija ir nekompetencija grįstas valdymo stilius, sumišęs su kitomis, nebe komunistinėmis, bet suabsoliutintomis laisvosios rinkos dogmomis. Tokių dogmų pavyzdžiai – laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas.

Viena „laisvė“ – nevaržomas bankinio kapitalo antplūdis – prisidėjo prie ekonominės krizės Lietuvoje 2009–2010 metais. Kita „laisvė“ – laisvas darbo jėgos judėjimas – nesant kompensacinių mechanizmų mūsų šalyje gali sukelti dar vieną – demografinę krizę. Nes jau ne vienerius metus Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.

Nors tai – globalūs procesai, manau, kad turime pareigą atvirai ir objektyviai vertinti jų įtaką Lietuvai ir bandyti juos bent dalinai atsverti. Man tuo labiau apmaudu, kad vis dar nesutvarkome to, kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių. Turiu omenyje, pavyzdžiui, nepakeliamą „Sodros“ skolos naštą, kuri neleidžia apčiuopiamai padidinti senjorų, taip pat ir tremtinių, pensijų.

Tačiau nepaisant problemų ir trūkumų, esu tikras, kad einame į priekį ir sukursime Lietuvą, kuri ir bus amžinas ir neblėstantis paminklas laisvės kovų dalyviams, tarp kurių esate ir Jūs – tremtiniai bei buvę politiniai kaliniai. Jūsų, brangieji, kančios, ryžtas, drąsa yra tai, ką turime nuolat prisiminti ir gerbti. Tai įkvepia atsakingai ir sąžiningai dirbti savo valstybei ir visiems jos žmonėms.

Dėkui Jums!

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

$+$       2017-06-15 4:49

Pardon, Jakeliūnas

$+$       2017-06-15 4:46

Padorumas čia “ne prie ko”. Janeliūnas nori valdžios. Ministro portfelio negavo, bent jau seime pasitrins. Progų pašnekėti iš trybunos, nedažni pasitaiko, ypač, kai toks “jaudinantis” vaizdelis - tautos patriotas G. Kirkilas…

dar vienas skirtumas       2017-06-14 19:08

iš valstiečių šaiposi, jų pastangas menkina kitokios “istorijos” atstovai - sovietiniai elitai, jų šlovingi palikuonys, o išimtys - tokie kaip Valatkos - taisyklę tik patvirtina

Agnė       2017-06-14 19:05

Gražiai pašnekėjo, sėkmės darbuose dabartinei daugumai, tik nepasiduokit, nes tai paskutinė viltis ką nors dar pakeisti. Visa nori laisvos, stiprios ir teisingos Lietuvos

be liustracijos - tai tik sapnai       2017-06-14 17:16

paliko nusikaltėlius valdžioje, teisėsaugoje
ir sapnuoja apie teisingą Lietuvą...

p.Jakeliūnai,       2017-06-14 14:42

teisingumo Lietuvoje trokšta ne tik tremtiniai, bet ir kiti dori žmonės ir yra labai nusivylę, nes teisingumą vykdantys labai palankūs vagims, biudžeto plėšikams, kitiems niekšams, o neįtikusius žmones be jokio nusikaltimo gali teisti terorizuoti be galo. Taigi, čia teisingumą vykdo seni KGBistiniai kadrai ir nuo ko tai priklauso, tiems tai patinka. Taigi, mes neturime teisingumo, nes neturime laisvos Lietuvos - liko TIE PATYS šlykštūs okupantų pakalikai, padarai be sąžinės, be menkiausio padorumo ir jie yra prokurorai, teisėjai, visi iš toa praeities, tačiau dabar jie dar labiau siautėja, nes niekas neverčia jų laikytis nors elementaraus padorumo. Kaip Jūs galite dirbti vadovaujamas asmens, kuris pasielgė dar baisiau negu Stalinas, pasiųsdamas 240 smogikų terorizuoti padorią šeimą ir suduoti mirtiną smūgį VAIKUI, kuri nieko nenusikalto? Ar dar rasite pasauly (civilizuotame) baisesį atvejį? Ir toliau vaikas terorizuojamas ir visi kiti, kurie ją mylėjo ir gražiai augino, nes taip nori pedofilai? Ar Jūs pateisinate tai? Tai baisiausias nusikaltimas žmogiškumui ir tai neturi senaties - tie organizatoriai ir vykdytojai bus teisiami nors ir po 50 metų, tačiau ar tai normalu laukti tiek? Kodėl nekeliate to baisaus nusikaltimo vykdytojų atsakomybės klausimo? Visi ten dalyvavę turi būti nubausti, o ne vadovauti. Žinoma, pragare jie bus įvertinti, tačiau tokius nusikaltėlius reikia įvertinti anksčiau. Kol tai nepadaryta, kalbėti apie teisingumą tiesiog amoralu.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.