Įžvalgos

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 10 d. 22:54

22     

    

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Pro Patria

Skaitytojų dėmesiui skelbiame žurnalo „The Atlantic“ 1926 metų liepos mėnesio numeryje skelbtą Sovietų Sąjungos gyventojos tekstą apie tuometinės santvarkos pastangas panaikinti santuoką.

„Vyrai ėmė keistis žmonomis su tokiu pat įkarščiu, kokį jie parodė gerdami neseniai į rinką grąžintą 40 laipsnių degtinę.“

* * *

Santuokos instituto panaikinimo klausimas šiuo metu visoje Rusijoje aptarinėjamas taip aršiai ir aistringai, kaip negirdėta nuo maištingųjų ankstyvųjų revoliucijos dienų. Praėjusį spalį Centriniame vykdomajame komitete (CK) buvo pristatytas įstatymo projektas, panaikinantis skirtumą tarp registruotų ir neregistruotų santuokų bei suteikiantis nesusituokusiai, bet kartu gyvenančiai moteriai teisėtos žmonos statusą ir teises į nuosavybę. Tačiau didžiulis nenumatytas pasipriešinimas siūlomam įstatymui lėmė, kad CK nusprendė atidėti galutinį jo priėmimą kitai sesijai, tuo tarpu tik skatindamas smarkią visuotinę šio projekto diskusiją.

Nuo tada fabrikai, biurai, klubai ir kitos įvairios sovietinės organizacijos bei institucijos priėmė nutarimus už ir prieš įstatymo projektą, o miestų, miestelių ir kaimų salėse nebetilpo į susirinkimus plūstančios minios. Norėdami suprasti šios karštos diskusijos bei aistringų už ir prieš priežastis, turite gyventi šiandieninėje Rusijoje bei pajusti tą kančios, pasišlykštėjimo, netikrumo ir tragedijos atmosferą, pakibusią virš rusų šeimos.

Kai 1917 metais valdžią užėmė bolševikai, į šeimą, kaip ir kiekvieną „buržuazinę“ instituciją, jie žvelgė su nuožmia neapykanta bei išreiškė ketinimą ją sunaikinti. „Tam, kad nuo šeimos nuvalytumėme per amžius nusėdusias dulkes, turėjome gerai ją supurtyti, ir būtent tai mes ir padarėme“, – skelbė ponia Smidovič, šiai diskusijai vadovaujanti komunistė bei aktyvi jos dalyvė.

Taigi, vienu pirmųjų dekretų, išleistu Sovietų Rusijos vyriausybės, buvo panaikintas terminas „nesantuokinis vaikas“. Taip buvo sulygintas visų vaikų teisinis statusas, nepaisant to, ar jie gimė santuokoje ar ne, ir dabar Sovietų vyriausybė giriasi, kad Rusija esanti vienintele šalimi, kurioje nėra nesantuokinių vaikų. Vaiko tėvas priverčiamas prisidėti prie vaiko išlaikymo, skyrybų atveju dažniausiai išmokėdamas motinai trečdalį savo atlyginimo su sąlyga, kad ji neturi kito pragyvenimo šaltinio.

Tuo pačiu metu buvo išleistas įstatymas, leidžiantis vos per kelias minutes išsiskirti, o skyrybų galėjo pareikalauti bet kuris iš sutuoktinių. Šį įstatymą sekė chaosas. Vyrai ėmė keistis žmonomis su tokiu pat įkarščiu, kokį jie parodė gerdami neseniai į rinką grąžintą 40 laipsnių degtinę

„Kai kurie vyrai turi dvidešimt žmonų, su viena gyvena savaitę, su kita – mėnesį“, – pareiškė pasipiktinusi atstovė CK sesijos metu. „Jie su visomis tomis moterimis susilaukia vaikų, o tie vaikai išmetami į gatvę, nes trūksta finansinės paramos.“ (Šiandien Rusijoje yra trys šimtai tūkstančių benamių vaikų, kurie tikrąja to žodžio prasme yra išmesti į gatvę. Šie vaikai yra viena didžiausių šių laikų socialinių grėsmių, nes jie tampa profesionaliais nusikaltėliais. Daugiau nei pusė šių vaikų yra priklausomi nuo narkotikų arba seksualiniai iškrypėliai. Daugelis komunistų tvirtina, kad tokio didelio šių vaikų skaičiaus priežastis yra šeimos žlugimas.)

Turbūt labiausiai nuo šios lytinių santykių revoliucijos nukentėjo kaimuose gyvenantys valstiečiai. Šalies rajonuose praūžė tikra santuokų ir skyrybų epidemija. Valstiečiai, išgyvenę santuokoje po keturiasdešimt metų, staiga nusprendė mesti savo žmonas ir tuoktis antrą kartą. Valstiečių jaunuoliai į santuoką žvelgė kaip į jaudinantį žaidimą ir žmonas keitė keičiantis metų laikams. Tapo įprasta, kad dvidešimtmetis jaunuolis jau būtų triskart išsiskyręs, o tokio pat amžiaus mergina – patyrusi tris ar keturis abortus. Borisovo-Pokrovskoje gyvenantys valstiečiai karčiai skundėsi: „Abortai yra mūsų kaimų gėda. Anksčiau apie juos nebuvome net girdėję.“ Tačiau moterys, norėdamos apsiginti, atsakė: „Bepigu jums kalbėti. Jei pabandytumėte patys išnešioti kūdikį, kitaip užgiedotumėte.“

Sykį aptarinėjau dažnų skyrybų klausimą su sovietinio kaimo pirmininku. „Kas verčia moteris skirtis?“ – paklausiau jo. Tuo metu į kambarį įžengė maždaug aštuoniolikos metų mergina. „Štai toji, kuri šiom dienom išsiskyrė, – nusijuokė jis. – Imk ir pasiklausk jos.“ Tačiau kai apsisukau, merginos nebebuvo, tik pro langą pamačiau ją kiek įkabina bėgančią nuo mūsų. Išbėgau paskui ją ir galiausiai prisivijau laukuose prie kaimo. Kai susėdome ant šieno kūgio, paprašiau merginos atvirai su manim pasikalbėti – kaip moteris su moterimi.

Jos akys prisipildė ašarų bepasakojant, jog ji tebemylinti savo devyniolikmetį sutuoktinį, tačiau jis privertė ją prašyti skyrybų nuo santuokos tepraėjus vos dviem mėnesiams. Jam pasirodė, kad jis myli kitą merginą, ir pagrasino užmušti savo žmoną, jei šioji nesutiks pati jo palikti.

Prisimenu kitą šeimos ryšių žlugimo auką – aukštą, išblyškusią, tylią kazokų moterį. Jos vyras padavė pareiškimą skyryboms po pirmojo vaiko gimimo. Po to jis vedė kitą moterį, su ja susilaukė vaiko, tačiau ją palikęs, grįžo pas pirmąją ir su ja susilaukė dar vieno vaiko. Giliai tikinčią moterį kankino mintis, jog jos antrasis vaikas yra nesantuokinis, nepaisant to, kad kunigas užtikrino ją, jog dėl to, kad Bažnyčia nepripažįsta skyrybų, jos ryšys yra teisėtas.

Šalies rajonuose pasitaikė keli keisti su santuokos nuostatų kintamumu susiję piktnaudžiavimo atvejai. Daug laisvo elgesio moterų nusprendė, kad santuoka ir vaikų gimdymas yra pelninga veikla. Jos santykiavo su pasiturinčių valstiečių sūnumis, o po to, siekdamos kūdikio išlaikymo, šantažavo jų tėvus. Pasitaikė atvejų, kai valstiečiai privalėjo parduoti paskutinę karvę ar arklį, kad išmokėtų reikalaujamus alimentus. Įstatymas įnešė dar daugiau sumaišties, nes dėl galimybės taikyti atbulinę datą, moterys galėjo reikalauti išlaikymo net ir prieš daugelį metų gimusiam vaikui.

Kiti valstiečiai pasinaudojo galimybe lengvai išsiskirti ir vesdavo „nuotakas vasarai“. Kadangi privačiam darbdaviui darbininkų samdymą Rusijoje varžo įvairios taisyklės ir apribojimai, kai kuriuose regionuose turtingesni valstiečiai vesdavo stiprią merginą derlingam sezonui ir išsiskirdavo su ja vos tik baigdavosi darbai laukuose.

Naujieji sekso santykiai mieste taip pat sukėlė tam tikrų problemų. 1924–1925 metų žiemą keli vyresni komunistai apkaltino jaunimą, ypač studentus, pernelyg besimėgaujančius palaidu gyvenimu bei švaistančius sveikatą ir energiją palaidiems ryšiams; merginas studentes jie apkaltino pernelyg dažnais abortais. „Būkite arba studentėmis, arba motinomis; jūs negalite būti ir viena, ir kita esant tokioms sąlygoms“, – šiuolaikinėms rusėms studentėms aiškino vienas iš auklėtojų. Pastarosios pasipiktinusios pareiškė, jog meilė yra turbūt vienintelis joms likęs pigus pasilinksminimo būdas, ir pareikalavo sudaryti joms bent jau tokias galimybes pasidaryti nemokamus abortus, kokiomis džiaugiasi fabriko darbininkės. Be to, jos griežtai atrėmė priekaištus, jog toli gražu ne visi senieji komunistai galėtų būti tyro gyvenimo pavyzdžiai. 

Kai kurie Komunistų jaunimo sąjungos, organizacijos, dabar turinčios tarp pusantro ir dviejų milijonų jaunuolių, nariai mano, kad laikinų lytinių santykių atsisakymas yra buržuazinis prietaras ir mirtina nuodėmė komunisto akyse. Kai kurios provincinės šios sąjungos atšakos surengė ciklą „Šalin gėdą!“ ir „Šalin nekaltybę!“, tačiau netrukus oficialiose Komunistų partijos ir Komunistų sąjungos ataskaitose šie veiksmai buvo griežtai pasmerkti kaip audringi nukrypimai nuo normos.

Tiek kaimuose, tiek miestuose labai aštri netekėjusių motinų problema griežtai ir be gailesčio patikrina komunistų teorijas. Ankstyvuoju revoliucijos laikotarpiu komunistai laikėsi teorijos, kad vaikus ugdyti ir jais rūpintis turi valstybė. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad valstybė, ypač karų nualinta ir nuskurdinta Rusija, buvo finansiškai nepajėgi užsikrauti sau tokią sunkią atsakomybės naštą. Dešimt tūkstančių pamestinukų, apie kuriuos vos daugiau nei per pusmetį buvo pranešta trisdešimt dviejose Sovietų Sąjungos provincijose, gerai pavaizduoja tą pavojų, kurį sukelia didėjantis valkataujančių benamių vaikų skaičius, nes jų tėvai negeba arba nenori pasirūpinti savo laikinų santykių palikuonimis.

Praėjusio rudens CK sesija, kurios metu buvo aptartas santuokos, kaip instituto, panaikinimas, vyko garsiojoje caro sosto salėje vienuose iš Kremliaus rūmų. Paauksuotos sienos ir lubos išliko nepakeistos, bet vietoj sosto stovi paprasta medinė struktūra, kurią naudojamasi kaip platforma. Čia raudonveidės valstietės, ryšinčios raudonas skepetas, darbininkai, vilkintys paprastas tamsias palaidines, tačiau neryšintys nei kaklaraiščio, nei apykaklių, komisarai, avintys aukštus aulinius batus, demokratiškai sukinėjosi kartu ir ginčijosi vienodai aistringai.

Ponas Kursky, teisingumo komisaras, milžinas su didžiuliais geltonais ūsais, pristatė įstatymo projektą. Jis nurodė, jog nors pagal senąjį įstatymą žmona neturėjo jokių teisių, jei nebuvo oficialiai susituokusi, naujai siūlomas įstatymas suteiktų jai tokias pat teises, kaip ir teisėtai sutuoktinei, nuosavybės ir kitais klausimais. Kitas punktas skelbė, jog tiek vyras, tiek žmona turės lygias teises reikalauti išlaikymo iš sutuoktinio, jei liks bedarbiais ar nedarbingais. Moteris turės teisę reikalauti savo vaikui finansinio išlaikymo, net jei tuo metu, kai pastojo, gyveno su keliais vyrais, tačiau priešingai nei buvo įprasta, ji arba teismas pasirinks, kuris vyras bus laikomas atsakingu už paramą. Atrodė, kad komisaras Kursky ypatingai didžiuojasi šiuo punktu, nes jis be galo skiriasi nuo Europoje ir Amerikoje paplitusių „buržuazinių papročių“. Jis teigė, jog tose šalyse vyras gali atsivesti draugą, kuriam pareiškus, jog jis taip pat gyveno su moterimi, šioji nebeturi kaip apsiginti. Kaimuose, kur net ir seniai susituokusieji gyvena su savo tėvais, moteriai pareikalavus alimentų, pagal siūlomo įstatymo projektą bus atsakinga visa šeima. 

Kursky baigus savo ataskaitą ir leidus žmonėms diskutuoti, kilo toks karštas pasipriešinimas, jog kaimų ir fabrikų atstovai kalbėjo kelias dienas ir vienu metu, o norinčių pasisakyti sąrašas vis ilgėjo. Labiausiai visiems rūpėjo klausimas, ar suteikus neregistruotai žmonai visas juridines teises, vyrai išvengs daugybės skubotų ir laikinų santykių, o gal tokios pataisos paprasčiausiai nuves į poligamiją ir poliandriją.

Vidaus reikalų komisaras Bielobrodovas įrodinėjo, jog valstybė negali santuokos laikyti išskirtinai asmeniniu reikalu. Jo nuomone, stabilios santuokos labiau užtikrintų vaikų išsilavinimą. Jis tvirtino, jog šeimos sugriovimas yra daugybės gatvėse elgetaujančių ir nusikalstančių vaikų priežastis.

Kitas pranešėjas prieštaravo siūlomam įstatymui tvirtindamas, jog atsiras moterų, kurios pasinaudos šio įstatymo siūlomu liberaliu aprūpinimu ir užmegs santykius su pasiturinčiais vyrais, kad po to juos šantažuodamos galėtų reikalauti alimentų. Aukštas pareigas Teisingumo komisariate užimantis Krasikovas tvirtino, jog bus itin sudėtinga nustatyti, ar žmonės tikrai gyveno santuokoje, ir padarė išvadą, kad poligamiją draudžiantis įstatymas tebus negyva raidė. Vienas iš diskutavusiųjų vaizdingai apibūdino šį klausimą: „Norite paversti Rusiją viena didžiule santuoka, kur visi bus susituokę su visais.“

Darbininkė iš Kostromos, su šaliku ant galvos, prisijungė prie bendro prieštaraujančiųjų choro. „Mūsų fabrikuose, – sakė ji, – galite pastebėti labai nemalonių dalykų. Kai tik jaunuolis nedalyvauja visuomeninėse veiklose, jis gerbia savo žmoną. Bet vos jis šiek tiek prakunta, šiek tiek prasilavina, tarp jų tarsi kažkas atsistoja. Jis palieka savo žmoną su vaiku, apsigyvena su kita moterim ir abi jas pasmerkia skurdui ir kančiai. Prašau darbininkių išleisti tokį įstatymą, kuris užkirstų kelią tokiai daugybės vyrų ir daugybės žmonų praktikai.“

Ponia Gypova, valstietė iš Kursko provincijos, atkakliai reikalavo, kad „vyrams ir moterims nebūtų leidžiama gyventi kaip kokiems čigonams, be perstojo keičiantiems savo partnerius. Vaikai dėl to pernelyg kenčia. Daugybė vyrų, dvidešimt metų taikingai sugyvenusių su savo žmonomis, staiga ėmė šaukti: „Dabar mes laisvi. Leiskite mums išsiskirti“. Jei dažnoms santuokoms ir skyryboms nenubrėšime aiškių ribų, šį klausimą teks aptarinėti kiekvienoje sesijoje ir mes niekada negausime gerų rezultatų.“

Atrodė, kad siūlomo įstatymo opozicija sukosi apie keturis punktus: 1) jis panaikins santuoką; 2) jis sunaikins šeimą; 3) jis legalizuos poligamiją ir poliandiją; 4) jis sužlugdys valstiečius.

Netrukus paaiškėjo, jog įstatymo projektas negali būti priimtas rudens sesijoje, tad buvo nutarta nukelti jį kitai sesijai. Praėjus maždaug dviem savaitėm Maskvoje buvo surengtas masinis susirinkimas, siekiant aptarti pasiūlymą. Krilenko, sovietų prokuroras, daug prisidėjęs prie įstatymo projekto apmatų ir esantis vienu karščiausių jo gynėjų, teigė, jog santuokos registravimui nėra nei būtinybės, nei svarbos, tą daryti netgi nėra naudinga. „Kam valstybei žinoti, kas su kuo tuokiasi?“ – sušuko jis. „Žinoma, jei kartu gyvenama ir neregistruojama norint patikrinti, ką reiškia būti susituokusiu, gali atsirasti poligamija ar poliandrija, bet valstybė negali tam užkirsti kelio. Pagrindinis socialistinės valstybės tikslas yra laisva meilė; tokioje valstybėje santuokos neribos jokie įsipareigojimai, įskaitant ekonominius, ir ji taps visiškai laisva dviejų žmonių sudaryta sąjunga. Tuo tarpu, nors siekiame laisvos sąjungos, privalome pripažinti, kad santuokoje egzistuoja tam tikri ekonominiai įsipareigojimai, tad įstatymas imasi ekonominiu požiūriu ginti silpnesnįjį partnerį.“

Levas Trockis taip pat skelbėsi pritariantis siūlomam naujajam įstatymui medicinos darbuotojų, dirbančių dėl motinų gerovės, konferencijoje.  Trockis pabrėžė, kad toks įstatymas ne tik labiau apsaugos moteris, bet ir bus naudingas šalies vaikams.

Kitą vertus, ponas Soltzas, žinomas ir autoritetingas komunistų specialistas teisiniais klausimais bei vienas aštriausių siūlomo įstatymo oponentų, laikėsi visiškai kitokio požiūrio dėl galimų pasekmių. Anot jo, „Atsakomybę už palaido gyvenimo pasekmes mes dabar primetame vyrams, kurie dėl to kalti, tačiau tuo pat metu žinome, jog jie nepajėgūs panešti tokios atsakomybės naštos. Moterys negauna nė šimtosios teismo priskirtų alimentų dalies, nes jų sutuoktiniai paprasčiausiai negali jų išmokėti. Atrodo, kad siūlomas įstatymas yra naudingas moterims, tačiau iš tiesų jis joms bus labai nuostolingas, nes jau dabar vyrai bėga nuo savo žmonų, o jos tuščiai vejasi savo vyrus ir jų alimentus. Moterys veliasi į laikinus santykius, nes tikisi, jog įstatymas jas apgins. Mes privalome pasakyti joms, jog tik registruotos santuokos apima ekonominius įsipareigojimus, tada jos bus atsargesnės. Jūs sakote, jog galime pasodinti alimentų mokėtoją į kalėjimą, tačiau tada nebeužteks kalėjimų kaltiesiems. Moterys pačios daug geriau apsigins, jei žinos, kad negali tikėtis apgynimo iš įstatymo.“

Ponia Smidovič išsakė nuomonę, kad šeima tebėra reikalinga tam, kad išpildytų tokias funkcijas kaip vaikų auginimas bei kitus įsipareigojimus, kurių valstybė kol kas nėra pajėgi prisiimti. Įstatymas jai patiko, nes ji manė, jog moterį geriausiai galima apginti įstatymiškai užtikrinant jos kaip žmonos teises, nežiūrint į tai, ar santuoka buvo sudaryta, ar ne. „Dauguma plojo Soltzui, – pridūrė ji, – nes juos džiugina mintis, jog įsipareigojama tik registruotoje santuokoje, ir tuo pačiu metu galima palaikyti dar kelis santykius, neprisiimant už juos visiškai jokios atsakomybės.“

Ponia Kollontai, svarbiausia Rusijos feminisčių vadovė ir pirmoji moteris ambasadorė (Norvegijoje), įdomiai prisidėjo prie šios diskusijos. Ji nepritarė įstatymo projektui, nes nemanė, jog moterys galėsiančios gauti alimentus, ypač jei vyras turės dvi šeimas. Ji nepritarė registracijai ir tuo pačiu metu nesutiko su laisva meile. Kaip sprendimą nerimą keliančiai vaikų problemai ji pasiūlė „santuokos draudimo“ schemą, pagal kurią turėtų būti renkama kasmetinė vieno dolerio rinkliava nuo kiekvieno suaugusio Sovietų sąjungos piliečio. Tai sudarytų šešiasdešimties milijonų dolerių fondą per metus, o to pakaktų aprūpinti visus kūdikius, gimusius iš laisvos meilės. Ji taip pat pažymėjo, kad nors šiuolaikinis Rusijos jaunimas kaltinamas palaidu gyvenimu ir pasilinksminimais, pamirštama, kad prostitucija žymiai sumažėjo. (Čia labai tinka prisiminti posakį „mėgėjai sugadina profesiją“.)

Jei miestuose nuomonės dėl siūlomo įstatymo skiriasi, tai kaimuose, kur gyvena 80% visų rusų, dauguma jam nepritaria. Neseniai oficialus sovietų laikraštis „Izvestia“ išspausdino valstiečių nuomonių apie šį įstatymo projektą suvestinę. Turbūt geriausiai paplitusią nuomonę išsakė A. Platoy, valstiečių atstovas iš Vologdos provincijos.

Jis sakė: „Santuoka tarp valstiečių dar netapo žaisliuku, madingu šiandien, bet sulaužomu ryt ar kitą savaitę. Naujasis pasiūlymas turėti daug žmonų ir vyrų kaimuose laikomas neteisėtu. Atsakomybė už vieno asmens padarytas nuodėmes neturėtų būti primesta visai šeimai. Kiekvienos kaime įvykusios skyrybos sukelia nesantaiką šeimoje, tarpusavio vaidus, teismus, kerštą, žmogžudystes ir žlugimą. Reikia nepamiršti kaimo gyventojų svyravimo, nes jie jaučia, jog naujasis įstatymas bus poligamijos, sielvarto, demoralizavimo ir tautos išmirimo priežastimi.“

Totorių kaime, Tetušyje, įvykusį valstiečių susirinkimą apibūdino „triukšmingu, netgi audringu“. Jis prasidėjo antrą valandą po pietų ir truko iki kito ryto. Susirinkimo metu žmonės vieningai balsavo už santuokos registravimą. Nors visoje Rusijoje tebevyksta diskusijos, šiek tiek abejojama, jog kitoje CK sesijoje, vyksiančioje vasarą, pavyks priimti šį istatymo projektą, nors ir su tam tikrais pakeitimais.

Gerbdamas paplitusius visuomenės protestus ir pasipriešinimą, teisingumo komisariatas sutiko su šiomis svarbesnėmis įstatymo pataisomis:

1. Neregistruotos santuokos įgaus juridines teises tik tais atvejais, kai šalys abipusiškai pripažins vienas kitą vyru ir žmona, kai jų gyvenimas kartu ir turima bendra nuosavybė bus nustatyti teisme arba patvirtinus tretiesiems asmenims, arba įrodžius tai dokumentais ir asmenine korespondencija, jog jie bendrai išlaikė ir augino vaikus.

2. Vyras arba žmona gali prašyti paramos iš savo partnerio tik metams, jei yra nedarbingi, arba pusmečiui, jei liko bedarbiais. (Šį pokytį įvedė dėl gausiai pasipylusių pasiūlymų, kad kai kurie rusai yra tokie tinginiai, jog mielai ves dirbančias moteris ir niekada neieškos darbo, jei galės reikalauti finansinės paramos iš savo žmonų.) Pirmenybė bus teikiama registruotoms santuokoms, nes būtent registracija laikoma visišku santuokos įrodymu.

3. Už vieno iš šeimos narių vaiko išlaikymą bus atsakinga visa valstiečio šeima, bet duodama suma neturėtų būti tokia didelė, kad sužlugdytų šeimą.

Vargu ar vien tik techninės siūlomo naujojo santuokos įstatymo detalės galėjo sukelti tokią aistringą visuomenės diskusiją, bet visuomenės dėmesys buvo nukreiptas į lyčių santykių problemą. Kilusi diskusija leido išsiveržti seniai šia tema užgniaužtiems jausmams.

Diskusijos eiga gana aiškiai parodė dvi galimas kryptis šiuolaikinės Rusijos požiūryje į santuokos, lyties ir šeimos problemas. Pirmiausia, neabejotinai, tiek komunistai, tiek visuomenė nepritariamai sureagavo į besaikį palaidumą. Kai kurie komunistai ypatingai pabrėžė, kad draugas, skiriantis meilei pernelyg daug laiko, negali tinkamai vykdyti savo pareigų partijai ir proletariatui. Dabar komunistų rašytojams įprasta sumenkinti besaikį seksą, vaizduojant jį kaip buržuazinio smukimo simptomą. Visuomenė, o ypač valstiečiai, suvokia sunkumus, tiek materialius, tiek kitokius, kurie juos užklupo kaip pernelyg tiesmukas „laisvos meilės“ šūkio pritaikymas, tad jie trokšta stabilesnių santykių namuose.

Antra, dabar jau akivaizdu, kad plačiai paplitusios revoliucinės idėjos, siekiančios panaikinti šeimą, nesugebėjo sunaikinti senųjų meilės ir pavydo aistrų. Policijos suvestinėse pilna žmogžudysčių, prievartos ir savižudybių atvejų, netgi labai siaubingų, kuriuos įvykdė pavydo veikiamos moterys. Vienas iš šių atvejų pasitarnaus mums pavyzdžiu. Valstietis pametė savo žmoną kaime ir susidėjo su darbininke mieste. Kaimietė žmona vis atvažiuodavo ir sukeldavo scenas antrajai žmonai, kol pastaroji suirzusi ir praradusi savitvardą apipylė savo priešininkę benzinu, padegė ir sudegino. Tokie elementarūs pavydo protrūkiai komunistų smerkiami kaip buržuazinių prietarų liekanos, tačiau jie vis tiek vyksta ir žinoma, kad netgi komunistų žmonos nusižudo, nes jų vyrų dėmesys buvo nukreiptas kitur.

Versta iš Theatlantic.com

propatria.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pritariu iskuruitievisijui       2017-08-16 15:36

turėtų teisingai būti “ponia draugė valstietė Gypova” gringrin

is kur tie visi ponai?       2017-08-11 18:57

“Ponia Gypova, valstietė iš Kursko provincijos….” ir kiti ponai…
Tai kad sovietu Rusijoj visi vadinosi draugais, o cia- net valstiete ponia?

Nu nepamenu       2017-08-10 15:32

kaip ten buvo su ta sovietine šeimos politika prie Lenino ir Trockio, bet prie , jau pamenu, Chruščiovo ir Brežnevo tikrai nebuvo valdžios pastangų panaikinti santuoką .

raketininkas       2017-08-10 15:19

Idomus straipsnis. Vienas dalykas kuris stebina - SSSR buvo daugiau demokratijos nei ES. Po revoliucineje Rusijoje rezultate buvo atsizvelgta i zmoniu nuomone. ES to ne kvapo, dauguma istatymu yra priimama esant didziuliam visuomenes pasipriesinimui. Jeigu referendume elitas negauna norimo rezultato po inirtingos propagandos dozes buna surengiamas kitas kol gaunamas teisingas atsakymas.

> Apie ką kalba?       2017-08-10 12:56

Bolševikai po kurio laiko grįžo (buvo priversti grįžti) prie šeimos - “tarybinės šeimos” modelio, pamatę baisias savo eksperimento išdavas. Rezultatų matymas vėliau paskatino seksualinės revoliucijos eksportą į Vakarus, patiems Rusijoje jau būnant atspariems tai infekcijai. Eksportui landų atsirasdavo.
Štai Trockis nuvyko į Prancūziją, vėliau į  Meksiką ir reikiamai užkrėtė visą Pietų ir Centrinę Ameriką. Be to,sovietai finansuodavo kompartijas ir kairiuosius intelektualus bei jų skverbimąsi į universitetus. Marksistuojančių “left wing” profesorių apmokytas jaunimas buvo puiki terpė seksualinei revoliucijai ir prosovietiškam pacifizmui - “Dulkinkis, nekariauk su marksistais Vietname”, “Varyk amerikonus iš Europos”, “Stabdyk baltuosius vyrus”. Absoliučiai viskas aktualu ir šiandien, net šūkiai beveik tie patys.

Apie ką kalba?       2017-08-10 12:01

Vos ne visas gyvenimas prabėgo sovietmečiu, o apie santuokos panaikinimą taip ir neteko nieko rimto girdėti. Žinoma, iš priešiškai tarybų valdžiai nusiteikusių tekdavo išgirsti gąsdinimų, neva, “prie komunizmo visi po viena kaldra miegos”. Komunistai gi patys, apie tai nesuko sau galvos, jiems rūpėjo šalies ekonomika, kaip štatus aplenkti, kaip kosmosą užkariauti… Tai dabar čia ir traukiamos pasakos tų pačių šulerių sukurtos, kad praėjus kuriam laikui ir liaudžiai užsimiršus, būtų kuo kompromituoti pačią teisingumo idėją, suverčiant į vieną krūva savo sukurtus absurdus, nutylint, vardan ko buvo pradėta kova, vardan ko buvo tiek paaukota..?

Taip       2017-08-10 7:53

pat forsuojamas internacių projektas panaikinti Europos tautas.

Evrosojuzas- uzsislepes       2017-08-9 19:57

Sovietu sojuzo pakaitalas, tik daragresyvesnis. ES valdzioje pilna pyderu, lesbiu ir pedofilu. Kas valdo Lietuva, zinome. Taigi, seima jiems nebeturi jokios vertybes. O be seimos pasaulis lieka nykus ir apgailetinas.

Evrosojuzas- uzsislepes       2017-08-9 19:57

Sovietu sojuzo pakaitalas, tik da ragresyvesnis. ES valdzioje pilna pyderu, lesbiu ir pedofilu. Kas valdo Lietuva, zinome. Taigi, sheima jiems nebeturi jokios vertybes. O be sheimos pasaulis lieka nykus ir apgailetinas.

Joooo       2017-08-9 17:58

Ruskės po revoliucijos buvo 3,14slios…

FWI - 3       2017-08-9 16:28

Fact 5: Excluding transgenders from serving in the military has nothing to do with hate, bigotry or “transphobia.”
As is the case with abortion, many U.S. citizens strongly object to being forced to pay for elective procedures that they believe may be harmful, or that may violate their religious beliefs, or that go against biological reality.
In fact, many people are opposed to cross-gender-affirming policies out of concern for the health and well-being of transgender people themselves.
Biology is not bigotry. Males and females are fundamentally different and therefore not interchangeable.
No surgical or chemical intervention can ever change the fact that men and women are different from each other in every single cell of their bodies.
With regard to serving in the military, for example, just because a woman chooses to identify as man does not mean that she will automatically have the same physical capabilities as a man in combat situations.
Consider a recent editorial in the Los Angeles Times detailing some biological differences between men and women.
The average woman possesses only 55 - 58 percent of the upper body strength of the average man.
Males have 40 percent greater aerobic capacity, and higher endurance compared with females.
Women’s smaller hearts require more blood to be pumped each minute at a given level of exertion because they have less hemoglobin in their blood to carry oxygen.
These differences will put women at a distinct disadvantage in newly opened infantry jobs, where they will be expected to carry 100-pound packs routinely, or in armor jobs, where they will have to load 35-pound rounds again and again.
Women in these roles will have to constantly work at a higher percentage of their maximal capacity to achieve the same performance as men. No training system can close the gap.
Studies have found heavy load bearing and paratrooper training can contribute significantly to urinary incontinence and pelvic organ prolapse among women.
Women are approximately 67 percent more likely than men to receive a physical disability discharge from the army for a musculoskeletal disorder.

POLICY IMPICATIONS FOR THE MILITARY
It would be unwise to continue a policy that:
Allows people with a recognized mental disorder with high suicide rates and other potential mental issues to serve in critical positions in the military.
Forces all military personnel to pretend that men are women and women are men when that is not reality.
Forces taxpayers to fund expensive medical procedures that many believe are either (a) morally wrong, (b) harmful to the individual, or (c) not in the best interest of anyone, let alone the military.
Requiring military personnel to affirm transgender behavior does nothing to strengthen America’s military, it only advances an unscientific, harmful, ideological agenda that can actually hurt the very people it is designed to help.
The mission of the U.S. military (or any military for that matter) is not to affirm a person’s preferred gender, but rather to protect a nation’s people.

Sharon Slater, FWI president

FWI - 2       2017-08-9 16:27

FACT 3:  The suicide rates of people who identify as transgender are much higher than the general population. Some estimates are as high as 30 – 45 percent.
Any population of individuals with a significantly higher risk of suicide than the general population should be, and often are, disqualified from military service. Individuals who are clinically depressed, experience bipolar disorder, or anxiety disorder are not eligible to serve in the military.
Suicide rates are especially high among individuals who have had sex-reassignment surgery. For example, one Swedish study found the suicide rate for post-surgical transgenders was 19 times higher than that of the general population.
This underscores the high failure rate of this treatment approach as well as the profound human suffering associated with this failure.
To learn more about those who have regretted their sex-reassignment surgeries, an excellent source is sexchangeregret.com, created by our friend, Walt Heyer. Walt is widely recognized as an expert in this area. He regretted his attempt to transition from male to female and then ultimately decided to live again as a male after eight years of trying to “be” a female.
Also, studies show that over 60 percent of those who suffer from the mental disorder gender dysphoria also suffer from at least one other mental disorder.
Consider the following summary of the results of a large study, the U.S. Transgender Survey, done in 2015 by the National Center for Transgender Equality, a transgender “rights” advocacy group.
Fifty three percent (53%) of USTS respondents aged 18 to 25 reported experiencing current serious psychological distress [compared to 10% of the general population].
Forty percent (40%) of respondents have attempted suicide at some point in their life, compared to 4.6% in the U.S. population.
Forty-eight percent (48%) of respondents have seriously thought about killing themselves in the past year, compared to 4% of the U.S. population, and 82% have had serious thoughts about killing themselves at some point in their life
29% of respondents reported illicit drug use, marijuana consumption, and/or nonmedical prescription drug use in the past month, nearly three times the rate in the U.S. population (10%)
Simply put, individuals who are confused about something as basic as their biological sex and who may be so distraught about it that they require extreme and life-altering medical or psychological interventions for this condition (and for the co-existing mental disorders they also may suffer from) to maintain their emotional health are likely not in a position to meet the demands of military service.
FACT 4:  Transgender-affirming medical interventions (i.e., hormones and surgeries) are not only highly controversial, they are expensive.
With regard to transgenders in the U.S. military, President Trump’s decision could certainly be justified on the basis of cost alone.
While President Trump’s decision may have seemed abrupt, it came on the back of a recently failed amendment to the U.S. National Defense Authorization Act that would have prohibited military funds from covering expensive transgender hormone treatments and sex-reassignment surgery for transgender military personnel.
In expressing his disappointment at the failure of this amendment to pass, Rep. Louie Gohmert, from Texas warned, “Medical costs for just one gender reassignment surgery can average up to $130,000, including lifetime hormone treatments, in addition to their overhead and salary costs for the minimum two-year period when they are in a non-deployable status.”
He further explained that “…the projected 10-year cost will be $3-4 billion that could be used to actually defend our homeland and liberty. That projected cost is before the military becomes known as the place to have an all-expenses paid sex-change surgery, including meals and housing.”
If this were any other medical condition, would the U.S. government ever even consider subsidizing such predictable and expensive treatments using military dollars?
Deployability of transgendered military personnel is compromised because the continuous hormone treatments that are required create a medical dependency situation, and sex-reassignment surgery can be fraught with complications that require an extensive recovery period.
A less expensive, less invasive and certainly safer approach to treating gender dysphoria is advocated by many therapists and even a number of transgenders themselves. That is to provide therapy to help individuals accept and identify with their biological sex rather than try to surgically and chemically alter the body to conform to a gender-confused identity.
Yet transgender activists are pushing for the military not just to let them serve but to also pay for expensive transgender-“affirming” medical interventions that can cause more harm than good.

FWI - 1       2017-08-9 16:22

Biological Trans-Parency and the U.S Military:
The Confusing Gender-Confusion Controversy
You have likely seen the flurry of media responses unleashed across the U.S. after President Trump announced plans to prevent transgender individuals from serving openly in the U.S. military.
Under the Obama administration, the U.S. military had been instructed to mainstream, affirm and support transgender behavior and to allow gender-confused troops to cross-dress and to share sleeping accommodations, bathrooms and showers with members of the opposite sex.
With all the heated debate that has now erupted on this topic, one thing has become abundantly clear—there is a tremendous amount of confusion about gender confusion.
CLEARING UP THE CONFUSION OVER GENDER CONFUSION
Largely lacking in this debate on both sides of the issue has been any recognition of many of the fundamental facts related to gender-identity issues. (See Family Watch International’s summary, “16 Facts on Gender Confusion,” for an extensive list of these important facts that are often ignored.)
For starters, there is no scientific evidence whatsoever that supports the many false assumptions and controversial gender ideologies underlying the worldwide push to establish new transgender “rights.”
And the more one delves into this contemporary gender ideology, the more confusing it becomes
So let’s straighten out some of the most popular “gender-bending” theories.
Fact 1:  There is no scientific evidence for the claim that some people are trapped in the wrong body.
Dr. Lawrence Mayer and Dr. Paul McHugh, who recently conducted one of the most intensive reviews of the scientific literature related to transgenderism, concluded that the foundational hypothesis of this movement “that a person might be ‘a man trapped in a woman’s body’ or ‘a woman trapped in a man’s body’ — is not supported by scientific evidence.”
Fact 2:  Gender confusion that causes extreme emotional distress is recognized as a mental disorder.
According to the American Psychiatric Association’s Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM), when a person becomes so severely distressed over their gender confusion that it seriously impairs their ability to function normally in society, it can then become diagnosable as Gender Dysphoria.
Transgender activists often claim that gender confusion that causes a person want to “change” their sex or remove their genitalia is not a mental disorder. That is … unless they want someone else to pay for their cross-sex hormone therapy or sex-“reassignment” surgeries.
In order to get “gender-affirming” hormone therapy or surgery paid for by the government or insurance, a person must first be diagnosed with gender dysphoria. Otherwise, such procedures would be considered elective treatments.
Most people would agree that if a person has been diagnosed with a mental disorder it should disqualify them from entering military service in the first place or would be grounds for a medical discharge.
Yet transgender advocates are trying to have it both ways (i.e., it’s a mental disorder when it’s convenient, but it’s not a mental disorder when it’s not convenient), which just doesn’t make any sense.

Klausimas       2017-08-9 13:19

ar ne tęsia sovietų/tarybų palikuonys sovietų/tarybų patsangas panaikinti santuoką?

Aktualus prašymas       2017-08-9 10:51

Būkite geri, leiskite, draugai, apsiženyti visai kuopai - labai norim ženytis.

Marginjalas       2017-08-9 10:12

Jei dar nepraėjus nė 10 metų po “spalio revoliucijos” paaiškėjo, kad “Rusijos” šeima laikosi valdžios nutarimais, bet ne žmonių įsitikinimais, ko tad tokia “šeima” buvo verta?

Nu ką ,liberalai?       2017-08-9 9:31

Nuuu,sakyčiau ne per toliausiai tenuriedėjote nuo Lenino komjaunuolių...

Leiskite šeimas kurti homosexsualams        2017-08-9 8:56

o vaikus atiminėti iš katalikiškų šeimų (už homofobinį auklėjimą) ir atiduoti juos į homosexsualų (komunistų-pedofilų) šeimas.
vaikučiai išaugs homoseksualūs, komunistiški.
——-
taip ir išnyks lietuvių tauta - kaip dinozaurai.

Leiskite šeimas kurti homosexsualams       2017-08-9 8:46

Jie negalės pastoti todėl išnyks kaip dinozaurai.

Jules       2017-08-9 8:46

Taigi ir dabar elitas, valdančioji ekonominė klasė, nori panaikinti šeimas ir tautas, ypač neskaitlingas. Kuo neskaitlingesnė - tuo labiau kalta. Mažos tautos kaltinamos fašizmu, nacizmu, “niemcizmu”, terorizmu, radikalizmu, ekstremizmu, žodžiu, kaip rusų sovietinėje kariuomenėje iki Gorbio, pamenate?

labai logiška, komunistiška       2017-08-9 8:08

vyrai kaunasi iki mirties už savo šeimą.
——-
kai nebėra šeimos - lieka tarnystė partijai.

$+$       2017-08-9 5:43

Juokas pro ašaras. Nors… kai matai dabartinio Seimo ponias smirdovič ar kolontai, su norvegiškais pinigais, juoktis nebesinori.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Velniava slypi detalėse

Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Arnoldas Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

Algirdas Endriukaitis. Susidorojimo potekstė – ne demokratija ir procedūros, o Lietuvos valstybės likvidavimo judesys

Nuo bačkos. Dr. Nerijaus Mačiulio tiesa: progresą paneigti sunku – gyvename vis geriau ir geriau

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Bronius Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?

Geroji Naujiena. „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Raimondo Kuodžio „laimės išklotinė“

Vytautas Vyšniauskas. Kas laukia kairiojo liberalizmo nūdien brandinamų vaisių?

Ekskomunika korumpuotiesiems ir mafijozams

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Lesbiečių pora tapo populiaraus „Disney“ filmuko vaikams herojėmis

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.