Socialinė politika, Ekonominė politika

Socialines pažangos indeksas: Lietuva – 34-oji iš 133 valstybių

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 10 d. 22:59

1     

    

Socialines pažangos indeksas: Lietuva – 34-oji iš 133 valstybių

Bernardinai.lt

JAV pelno nesiekianti organizacija Social Progress Imperative (liet. Socialinės pažangos imperatyvas), bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte bei kitomis organizacijomis, paskelbė kasmetinį Socialinės pažangos indeksą. Šiemet iš viso reitinguotos 133 valstybės, tarp kurių Lietuvai skirta 34-oji vieta (praėjusiais metais – 35-oji). Estija užėmė aukščiausią poziciją Baltijos šalyse – 23-ąją, o Latvija – 36-ają.

Socialiai pažangiausia šalis šių metų indekse yra Suomija, surinkusi 90.09 balo (maksimalus balas – 100), šiek tiek atsilieka Kanada – 89.49 balo, o trečioje vietoje – Danija (89.49 balo). Tyrime valstybės reitinguojamos pagal 12 sudėtinių dalių ir 53 rodiklius, įskaitant mitybą, sveikatos apsaugą ir sveikatingumą,  švietimą, sanitarines sąlygas, asmeninį saugumą, informacijos sklaidą, toleranciją, aplinkos užterštumo lygį, asmens teisių užtikrinimą bei kt.

Remiantis tyrimo rezultatais Vidurio Europos regione, akivaizdu, kad Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Lenkija, Čekija ir Slovėnija yra išties pažangios valstybės mitybos ir pagrindinių sveikatos priežiūros poreikių patenkinimo srityse, tačiau vis dar atsilieka sveikatingumo/ sveikatinimo srityje. Slovėnijai, kur ypač aukšti laisvės pasirinkti ir tolerancijos rodikliai, skirtas didžiausias socialinės pažangos balas visame regione (84.27; 20 vieta bendrame indekse). Tuo tarpu kitos postsovietinės šalys nuo jos atsilieka.

Net 14 iš 20-ies aukščiausias pozicijas indekse užimančių valstybių yra Europos Sąjungos (ES) arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Bendra tendencija yra ta, kad ES ir ELPA narių socialinės pažangos rodikliai išties geresni, lyginant su valstybėmis, kurios nepriklauso minėtoms organizacijoms. Tačiau naujosios ES narės, pavyzdžiui, Rumunija ir Bulgarija, akivaizdžiai atsilieka nuo senbuvių. Nestebina tai, kad Šiaurės šalys, kuriose didelis dėmesys skiriamas socialiniam saugumui, patenka į aukščiausias indekso pozicijas Europoje.

2016 m. indekse taip pat skelbiama išvada apie jaunimo situaciją pasauliniame socialinės pažangos kontekste. Beveik pusė jaunų žmonių gyvena žemos socialinės pažangos valstybėse (pvz., Afrikos žemyno valstybėse, Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir kt.), neužtikrinančiose savo piliečiams pagrindinių sveikatos priežiūros, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų, saugumo poreikių bei teisės į asmeninę laisvę.

„Socialinė pažanga yra stabilumo ir konkurencingumo garantas, nes akivaizdu, jog pasaulyje ekonomikos nesugebėtų klestėti nei be sveikos ir išsilavinusios visuomenės, nei be pažengusios infrastruktūros, efektyvios teisinės sistemos, taikos ar tolerancijos“, – teigia Deloitte biuro Lietuvoje vadovaujantysis partneris Saulius Bakas.

„Deloitte ekspertai, aktyviai prisidėję prie socialinės pažangos indekso ruošimo, mano, kad verslo subjektai ir valstybinio sektoriaus atstovai turėtų suvienyti jėgas ir glaudžiau bendradarbiauti tam, kad bendromis jėgomis sukurtume saugesnes, sveikesnes ir patogesnes sąlygas visuomenei“, – pridūrė p. Bakas.

Apie Socialinės pažangos indeksą (SPI)

Socialinės pažangos indeksas (SPI)  yra priemonių visuma, tirianti socialinę šalių pažangą, nepriklausomai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pirmą kartą šis indeksas atliktas JAV 2014 metais, vėliau tyrimo apimtis išplito pasauliniu mastu.

Socialinės pažangos indeksas atskleidžia, ar konkreti valstybė patenkina svarbiausius piliečių poreikius ir sudaro sąlygas žmonėms pagerinti gyvenimo sąlygas.

Socialinė šalių pažanga tiriama analizuojant 3 poreikių grupes – esminius žmogiškuosius poreikius, gerovę ir galimybes, – kurias sudaro pogrupiai (pvz. mityba, sanitarinės sąlygos, asmeninis saugumas, informacijos sklaida, asmens teisių užtikrinimas ir kt.).

Šis indeksas – tai priemonė, skirta vyriausybėms, valstybinėms institucijoms ir organizacijoms bei verslo subjektams, siekiant padėti identifikuoti pagrindines šalių socialines ir aplinkos apsaugos problemas.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Euthanasia Prevention Coalition       2016-08-10 23:37

Rekomenduojame

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.