Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

Socialinė žiniasklaida: spąstai tiesai ar naujas postūmis žurnalistikai?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 5 d. 20:18

3     

    

Socialinė žiniasklaida: spąstai tiesai ar naujas postūmis žurnalistikai?

Alfa.lt

„Ar socialinė žiniasklaida keičia žurnalistiką?“ – šią savaitę grupės žymių ekspertų klausė tyrimų centro „Carnegie Europe“ bendradarbė Judy Dempsey. Ją pasiekę atsakymai atskleidžia, kaip sudėtinga aiškiai apibrėžti ribas XXI amžiaus pradžios žiniasklaidoje, priklausomoje nuo sąveikos su skaitytojais socialinių interneto tinklų aplinkoje.

„Trumpas atsakymas: ir taip, ir ne, – teigia Dennisas Abbottas, daug dėmesio ES žiniasklaidos tyrimams skiriančios komunikacijos agentūros „Burson-Marsteller“ Briuselio padalinio vykdomasis direktorius. – Socialinė žiniasklaida transformavo tai, kaip vartotojus pasiekia informacija. Ji vis dažniau tampa kanalu, per kurį pasiekiamos įvairiausių tipų naujienos, ar tai būtų dienos aktualijos, ar paskalos apie žvaigždes.“

Pasak D. Abbotto, skaitmeninis amžius kelia rimtą iššūkį tradicinei žiniasklaidai. Siaurėjant ištikimų skaitytojų ratui, darosi vis sunkiau kovoti ir dėl reklamos pinigų, o žurnalistai jaučiasi netekę kontrolės – daugeliu atvejų jau nebe jie sprendžia, kas bus svarbiausia dienos naujiena. Virusinį efektą internete sukuriančias naujienas dažnai paleidžia socialinės žiniasklaidos vartotojai.

„Nors tradicinė ir socialinė žiniasklaidos – keista pora, joms reikia viena kitos gal net labiau nei kada anksčiau. „Gyvenimo po tiesos“ eroje, plintant netikroms naujienoms, žmonės vis labiau remiasi šaltiniais, kuriais gali pasitikėti. Iš 320 mln. aktyvių vartotojų, kas mėnesį apsilankančių „Twitter“, 126 mln. seka CNN ir BBC – įtakingiausias žiniasklaidos priemones Briuselyje“, – tvirtina D. Abbottas.

„Carnegie“ tyrimų centro viceprezidentas komunikacijai, buvęs BBC žurnalistas Tomas Carveris nukerta kategoriškiau: „Socialinė žiniasklaida nėra žurnalistika.“ Tačiau tuojau pripažįsta, kad ji „pakeitė žurnalistikos prigimtį“.

„Dėl socialinės žiniasklaidos poveikio naujienų tarnybos prarado savo „pirminės žinios“ (angl. „breaking news“) efektą, nes dabar jau beveik neįmanoma vienam leidiniui pasilaikyti istoriją daugiau nei keletą minučių“, – kaip vieną didžiausių pokyčių nurodo T. Carveris. Jis apgailestauja dėl beprecedentės netikrų naujienų sklaidos ir turinį socialiniuose tinkluose rekomenduojančių algoritmų, dėl kurių vartotojai izoliuojami nuo alternatyvaus, jų įsitikinimams prieštaraujančio požiūrio.

„Tačiau dėl šių pokyčių gera žurnalistika tik dar labiau vertinama, o ne mažiau. Įrodymas, kad žmonės kabinasi į prekės ženklus, kuriais gali pasitikėti neužtikrintumo laikotarpiu, yra pastaruoju metu išaugusi „New York Times“ ir „Washington Post“ prenumerata. Žurnalistika keičiasi, tačiau ji artimiausiu metu niekur nepasitrauks“, – teigia T. Carveris.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

$+$       2017-03-5 22:04

Visi meldžiasi tai pačiai Mamonai ir nesvarbu pagal Talmudą ar Naująjį Testamentą.  Fygos lapas kabo toje pačioje vietoje.
<>
E. Luckas, 58000 sekėjų. Tikiuosi lietuvių tarp jų nėra. Tipelis savo penktadienineje rubrikoje lenkų sąlygas rytų Lietuvoje lygines su žydų gyvenimu gete karo metu. Kas tai? Tiesos sakymas ar pūtimas į ekstremisto Sikorskio dūda?! Išsituštinti su tokiu Lietuvos “draugu” normalus žmogus nesėstų.

Kaip visada       2017-03-5 20:54

iš citatų sudėliotas tekstas savo vertę įgyja tik tada, kai dėliotojas turi nors kokią mintį...
Bet ir atskiros citatos turi prasmę, visų pirma, todėl kad liudija ne tik pasikeitusią žiniasklaidos sampratą ar tradicinės žiniasklaidos krizę.
Tik štai išeities nematyt - greičiausiai dar per anksti tai suvokti

monkey bussines       2017-03-5 20:38

Degtukai yra kas?
Naudingas daiktas ar pavojingas?
Peilis naudingas įrankis, ar nusikaltimų įnagis?
Vanduo- gyvybiškai reikalingas skystis, ar pražūtinga stichija?
???
...
Sofistikos bala.
.
Pliurzė.
Niekinis straipsnelis.


Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.