Nerasta rubrikos, Visuomenės pokyčių analizė

Skaudžios knygos autorė: matau sutelktį nusimesti mirties okupaciją

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 20 d. 18:16

4     

    

Skaudžios knygos autorė: matau sutelktį nusimesti mirties okupaciją

Rugilė Audenienė | Alfa.lt

Atvirai apie skausmą, liekantį iš gyvenimo pasitraukus artimam žmogui, kol pasiekęs patį skausmo nervą supranti: esame ne savižudžių, o gyvybinga tauta, turinti giluminį rūpestį vieni kitais. Pusantrų metų nusižudžiusių artimųjų istorijų klausiusi ir jas užrašinėjusi Elvyra Kučinskaitė prisipažino, kad jų drąsa pagaliau viešai prabilti apie savo patirtis prilygsta mažam sąjūdžiui, nes atsirado sutelktis smogti šiai mirties okupacijai.

Tarsi sąjūdis prieš mirtį ir tylą

Eiti rinkti žmonių istorijų, tarsi eitum į frontą. Tokiomis pasipriešinimo, karo metaforomis kalba knygos, kurios viršelyje vietoje pavadinimo – brūkšnys, istorijas užrašiusi autorė. Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantis žmonių, kiekvieno pasitraukusio iš gyvenimo veiksmas paliečia artimuosius. Todėl surinktos atviros, neanoniminės istorijos yra savotiškas šūvis sudrebinti tylos sienas. Šios jau griūva socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijasi tiek knygoje pasakojamomis, tiek savomis patirtimis.

„Ši knyga tikrai nekonstatuoja, kad mes esame savižudžių tauta. Esame labai gyvybinga tauta, turinti giluminį rūpestį vieni kitais. Susitelkiame labai svarbiais gyvenimo momentais, matau labai tikrą sutelktį nusimesti tą mirties priespaudą, mirties okupaciją.

Lietuvoje vyksta mirties okupacija, ir atsiranda keletas žmonių, jeigu kalbame palyginimais, sąjūdis žmonių, kurie sako: aš kalbėsiu, nepaisant to, kad esu labai pažeidžiamas, kalbu pirmą kartą per dvidešimt metų. Kalbėsiu viešai tai, ko nepasakojau artimiesiems, tai buvo gilioje paslaptyje, nes reikia smogti šitai okupacijai. Ta susivienijimo jėga ir intencija dėl kito labai stipri“, – Alfa.lt apie savo surinktas istorijas pasakojo E. Kučinskaitė.

Su krizių ištiktais žmonėmis ne vienerius metus dirbanti, vieną knygą apie tai, kaip išgyventi skyrybų skausmą, jau parašiusi ilgametė pagalbos skyrybų ar nesutarimų paliestoms šeimoms centro „Bendrakeleiviai“ vadovė žinojo, kad pasakojimų, kaip jaučiasi nusižudžiusiųjų artimieji, kokios jų patirtys, labai reikėjo. Lietuvoje iki šiol nebuvo tokios knygos – ir vis dėlto atsirado idėja, ji pradėjo augti neįtikėtinai greitai. Nepaisant to, kad kalbama apie situacijas, skandinančias į neišmatuojamos gelmės skausmą.

„Iš pradžių galvojau, kas galės skaityti tokią knygą, bet paskui supratau, kad ji apie tai, kaip išgyventi kančią ir kaip norėti gyventi. Ko reikia, kad mes pajėgtume gyventi kiekvienas atskirai ir visi drauge kaip valstybė, – kalbėjo E. Kučinskaitė. – Matyt, situacija buvo tokia nebepakeliama žmonėms, kurie išgyvena artimųjų netektį, kad reikėjo tik sutelkto veiksmo, suburti, duoti startą.“

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

style="border: 0;">

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

s.m.       2017-03-21 21:52

pitariu Dr.Letui, bet orvelinė elektroninė kontrolė, - tik sudėtinė banditų (elyyyyto ar kaip jie ten save vadina, pamėklės tie) veikimo dalis. Trapesnės dvasios žmonės tiesiog neatlaiko. Labai gaila.

Apuokiukas       2017-03-21 9:23

Mano aplinkoje yra nusižudę du žmonės - ir abu po gydymosi psichiatrinėje ligoninėje.

Marginalas       2017-03-21 1:20

Mirties okupacijos nenugalėsi nenusimetęs orvelinės elektroninės kontrolės.

čia tas pats       2017-03-20 22:19

politikas Mykolas Majauskas, kuris stūmė genderistinį įstatymą su šikaliene?


Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.