Demokratija ir valdymas, Ugdymo politika

Skandalas KTU: kas parašė disertaciją?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. birželio 17 d. 23:53

3     

    

Skandalas KTU: kas parašė disertaciją?

Kazys Kazakevičius | „Lietuvos žinios“

Grupė šalies mokslininkų suabejojo, ar tikrai profesorius dr. Tadas Šarapovas 2005 metais pats rašė daktaro disertaciją, nes po metų beveik identiška medžiaga buvo išspausdinta jau kaip trijų autorių monografija.

Mokslininkai kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, kad ši išaiškintų, ar jų abejonės pagrįstos. T. Šarapovas bet kokius įtarimus neigia. Jo buvęs disertacijos vadovas, dabartinis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas, atsitvėrė tylos siena.

Vietoj vieno autoriaus – trys

Pasak profesoriaus dr. Gedimino Merkio, vieno iš kreipimosi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą autorių, 2005 metais T. Šarapovas KTU apgynė socialinių mokslų disertaciją „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“. Disertacijos mokslinis vadovas buvo tuometis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorius, dabartinis KTU rektorius P. Baršauskas.

Po metų, 2006-aisiais, KTU leidyklos „Technologija“ spaustuvė išspausdino ISM universiteto grifu pažymėtą monografiją, kurios pavadinimas – visiškai toks pat kaip T. Šarapovo gintos disertacijos – „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“.

Tačiau joje, G. Merkio žodžiais, kaip pirmasis autorius užrašytas P. Baršauskas, antrasis – šiuo metu Europos Centriniame Banke dirbantis Aurelijus Cvilikas ir tik paskui – T. Šarapovas.

„Monografijos įvade ir visame 163 puslapių tekste niekur nėra nuorodos, kad veikalas publikuojamas jau apgintos disertacijos pagrindu, kad medžiaga – kartotinė. Literatūros sąraše nuorodos į 2005 metais apgintą disertaciją taip pat nėra“, – aiškino G. Merkys.

Anot jo, dar daugiau abejonių dėl knygos ar disertacijos autentiškumo kelia tai, kad 2005-aisiais apgintos disertacijos ir po metų išleistos tokio pat pavadinimo monografijos tekstai identiški. Sutampa ne tik struktūra, bet ir visa žodinė dalis – padaryti vien minimalūs redakciniai pakeitimai. Pavyzdžiui, frazė „disertacijos autoriaus nuomone…“ monografijoje pakeista žodžiais „monografijos autorių nuomone…“

Profesorius teigė, jog, sugretinus kompiuterine programine įranga disertacijos ir monografijos tekstus, buvo užfiksuota apie 80 proc. sutapimų.

Monografija, identiška išleistai Lietuvoje, kaip tikino G. Merkys, 2010 metais pasirodė ir Vokietijoje, o dabar jau sulaukta duomenų, kad ji išspausdinta ir anglų kalba, taip pat nurodant visus tris autorius.

Kas ir ką rašė?

Mokslininkų kreipimesi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą prašoma ištirti bei įvertinti galimą akademinės etikos pažeidimo faktą, išsiaiškinti, ar T. Šarapovas tikrai savarankiškai parengė disertaciją, ar nebuvo pažeisti etiško mokslinio vadovavimo disertacijai principai, kaip pakartotinai išleistas kvalifikacinis darbas gali turėti bendraautorius.

„Nuo pat viduramžių kvalifikaciniam darbui keliamas visiško savarankiškumo reikalavimas. Tai principinė vertybė. Žmogus turi įrodyti savo kvalifikaciją, savo gebėjimą savarankiškai atlikti tyrimus. Tai tarsi vairuotojo egzaminas, kurio niekas kitas už jį negali laikyti“, – tvirtino G. Merkys.

Pasak profesoriaus, jei T. Šarapovo disertacija iš tiesų yra savarankiškas darbas, tuomet kyla klausimas, kaip monografijose šalia jo autorystės atsirado dar dviejų neva autorių pavardės? Ar nebuvo nepelnytai įsirašyta į bendraautorius, pasinaudojant tarnybine padėtimi arba kitais motyvais?

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jonai jūs šaunuolis       2017-10-7 22:24

Baršauskas buvo ktu mokslinis sekretorius prie sovietų , o tokius kgb siuntė nepriklausomybei Lietuvos atėjus mokytis į užsienį,
kad jie grįžę į Lietuvą užimtų rimtas pareigas ir toliau klusniai vizgintų
uodegas savo buvusiems sovietiniams darbdaviams Avižieniui garbė kad parodė jog karalius nuogas Tik gaila kad tokių kaip Avižienis vienetai Jei būtų daugiau tokių / //tada liktų mažiau už virvutės tampomų lėlyčių ir gyventume geriau už Estus

Pikc       2017-06-20 1:22

Turbūt daug kas yra susidūręs su “prirašinėjimu” - pats savaime reiškinys nėra geras, bet yra dar vienas niuansas: vienas dalykas, kai autorius pats pasiūlo ką nors “prirašyti” (nors ir čia pageidautinas bent minimalus “prirašytojo” indėlis), bet VISAI kas kita, kai, tarkim, jaunam autoriui pareiškiama, jog, nors straipsnis geras, į universiteto leidinį jis nepraeis dėl “mažo svorio” - o štai jeigu tarp bendraautorių “atsirastų” koks nors “laipsniuotas” (pvz. toks, kuriam kaip sykis trūksta publikacijų, o pats rašyti tingi), būtų visai kas kita… smile

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com        2017-06-19 3:16

Šitas vaizdelis atrodo gana šlykščiai ir jai tai tiesa…. ponas Petras Baršauskas turėtų būti išmestas iš pareigų pagriebus už karšienės ir įspyrus į užpakalį. Tačiau tai nebūtų teisinis aktas. O reikia viską teisiškai atlikti. Kaip gali iš vieno autoriaus atsirasti trys? Atsimenu asmeninį atvejį. Kalbėdamas su kolega sugalvojau išradimą. Surašiau paraiška ir daviau savo kolegai, kad atspausdintų jam prieinama sekretorė. Atspausdinus paaiškėjo, kad turime ne du, o jau tris autorius. Nieko tada nesakiau, tačiau to išradimo paprasčiausiai negyniau, tai nieko ir negavau. Nenorėjau būti bendraautoriumi su vagimi.
Taigi dabar pabandykime susigaudyti sovietijos laikų metoduose. Tarkim vienas parašo vieną straipsnį ir prijungia kitus du bendraautoriais. Kiti parašo kitą straipsnį ir prijungia kitus du bendraautorius. Taigi kiekvienam parašius po VIENĄ straipsnį, kiekvienas iš jų turi po TRIS straipsnius. Taip dauginama mokslinė produkcija. Išradyboje buvo priimta turėti KETURIS bendraautorius, nes maksimali piniginė sumą, kurią galima išmokėti buvo 50 rublių, bet ne daugiau 200 rublių. Taip kiekvienas išradimas…. turėdavo dažnai KETURIS autorius…. tik vienas iš jų turėjo ką nors bendro su išradimu. Taigi tai liga buvo apskrėtę nemažas kiekis išradėjų. O tie kurie taip nedarė.... tai sirgo žvaigždžių ligomis ir tiesiog būdavo ujami. Konkretus pavyzdys toksai. Kažkaip taip atsitiko, kad buvo kūrybinis pakilimas ir vienais metais parašiau 16 paraiškų išradimams, berods gavau 8 teigiamus sprendimus tai sumoje KPI tarp užėmiau trečią vietą tarp mokslininkų. Pirmas buvo K.Ragulskis, antras prof. Staniškis. Tai davė man garbės raštą, įrašė į darbo knygelę, pažemino pareigose ir sumažino atlyginimą 40-čia rublių. Nors imk ir valgyk tuos garbės raštus. Taigi tikrai dėl to nemėgo. O, kad mėgstamas būtum, tai būtinai reikia PRIRAŠINĖTI, būti draugišku. Tai tas T.Šarapovas norėjo būti MĖGSTAMAS, draugiškas, nes kitaip nei monografijos nei profesoriaus pareigų NEGAUSI. Tai kas “protingas” tai taip ir elgiasi. O ar tai turi ką nors bendra su etika? Mokslininko etika?  Va čia ir tuir būti daromo mokslo reforma, kad tokių DAUGINTOJŲ nebūtų, nes tai iš tikro stabdo mokslininką ar išradėją.
Tai matydamas čia konkrečiu atveju, kaip iš vieno pasidarė trys, sakau, tegu tik džiaugiasi tas T.Šarapovas, kad nors paskutiniu prirašė, o ne tai ir visai būtų pamiršę.


Rekomenduojame

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.