Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida, Europa

Skaitiniai. Rekomenduoja Vidmantas Valiušaitis: apie skirtingą Lenkijos ir Lietuvos laikyseną ES

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 6 d. 19:17

4     

    

Skaitiniai. Rekomenduoja Vidmantas Valiušaitis: apie skirtingą Lenkijos ir Lietuvos laikyseną ES

Veidaknygė

Vytautas Sinica neseniai rašė, kad Lietuvos žurnalistai neranda apie ką aktualiai rašyti, tai rašo buduarinėmis ir bulvarinėmis temomis.

Tuo metu mūsų kaimynai lenkai pastebi įdomesnių dalykų, vertų, manyčiau, ir mūsų dėmesio.

Štai, Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis visuomeninio transliuotojo TVP laidoje pasisakė dėl nenutrūkstamo ES institucijų ir PiS partijos valdomos Lenkijos konflikto. Pasak W. Waszczykowskio, Lenkijos Konstitucinio Teismo klausimas tėra pretekstas konfliktui.

„Argumentai prieš Lenkiją dėl Konstitucinio Teismo yra tik pasiteisinimas, tik pretekstas, kad būtų galima pulti šią vyriausybę, šią parlamentinę daugumą. Kadangi liberaliai kairiojoje Europoje yra daroma prielaida, kad tokia partija kaip PiS neturi teisės funkcionuoti, o čia laimėjo rinkimus ir dar funkcionuoja su geru rezultatu. Jau kurį laiką esame parlamente be tos tradicinės kairės – socialdemokratų ar postkomunistų. Tai irgi šokiruoja daugelį politikų Europoje. Dėl to nori mus priversti įsilieti į tą liberaliai kairę srovę, kuri vyrauja ES. Timmermansas [Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas] jau priėjo ribą. Jo procedūra išsisėmė, ir jis bandys permesti Lenkijos stigmatizavimą kitoms Europos institucijoms. Arba Europos Parlamentui, arba ES Tarybai“, – teigė W. Waszczykowskis.

Jis pridūrė, kad iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Romoje kovo 25 d., „kai Europa ruošiasi reformai ir Brexitui, ES institucijoms diskutuoti Lenkijos tema „yra neparanku“.

Panašiai apie demokratiją Europos Sąjungos institucijose katalikiškam leidiniui „Niedziela“ kalbėjo ir PiS partijai atstovaujantis Europos Parlamento narys profesorius Ryszardas Legutko, ne taip seniai viešėjęs Lietuvoje. Katalikiškam savaitraščiui „Niedziela“ jis kalbėjo: „Europos Parlamentas yra bet kokios pagarbos įvairovei išnykimo klinikinė iliustracija“.

TSPMI dėstytojas Alvydas Jokūbaitis apie Europos Parlamentą yra sakęs, kad jis virto „lytinio švietimo namais“.

Jo žodžius savotiškai patvirtino lenkų socialistas Janusz‘as Korwin-Mikke, garsus savo libertariniu požiūriu į ekonomiką ir bekompromisine PiS kritika (jo vadovaujama politinė jėga per 2015 m. Lenkijos Seimo rinkimus gavo 4,76 proc. balsų). Diskutuojant moterų ir vyrų atlyginimų lygybės klausimą Europos Parlamente, J. Korwin-Mikke kalbėjo: „Žinoma, kad moterys turi uždirbti mažiau nei vyrai, nes yra silpnesnės, mažesnės, mažiau protingos, todėl turi uždirbti mažiau. Tai tiek“. Ir pridūrė, kad skirtingus lyčių pasiekimus atspindi ir skirtingi lyčių pasiekimai fizikos bei šachmatų srityse.

Štai su tokiu kairės mentalitetu turima reikalų. Ir patinka mums tai ar nepatinka, tai neišvengiamai paliečia kiekvieną iš mūsų. Per sprendimus, kurie priiminėjami Briuselyje ir Strasbūre ir į kuriuos mūsų atstovai deramai reaguoti neįstengia. Ne tik reaguoti neįstengia. Visuomenė net nėra tinkamai informuojama.

Kovo 9 d. Europos Parlamentas vėl svarstys teisinės valstybės problemas Lenkijoje (http://wpolityce.pl/…/329780-parlament-europejski-po-raz-ko…).

Bet jis tikriausiai nesvarstys Lietuvos problemų, kai valstybė pirma parduoda apleistus ir naudojimui nebetinkamus objektus verslo subjektams, kai tie imasi investicijų ir pradeda darbus, koks nors prokuroras smeigiasi viską stabdyti ir „ginti viešąjį interesą“ („Lidl“, „Hanner“, etc. atvejai, kai administracinis aparatas naudojamas galimai korupcinių santykių palaikymui). Tada susidaro sąlygos „pakartotiniam apsibilietavimui“, t.y. susimokėjimui per advokatų kontoras, įvairius tarpininkus, kurie „turi ryšių“ ir ateina „gelbėti situacijos“.

Bet dėl panašių korupcinių schemų Europos Parlamentas klausimų, žinoma, nekels. Juolab, kad mes „teisingai“ balsuojame visais mainstreaminio imperatyvo klausimais.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Štai taip       2017-03-9 18:08

O mūsų ponia nr.1 sako. kad “mes remsime d.tusko kandidatūrą perrinkimui”. Tik nepasako kas tie “mes”. lrt neužilgo įnešė aiškumą: “mes” tai Lietuva. Dabar aišku?

Lenkijos        2017-03-8 12:31

seimas paskelbė, kad nuo šiol Brandos atestato vertę lems istorijos žinojimas. Ten   istorija nuo seno dėstoma išimtinai lenkų tautos ir valstybės požiūriu. Lietuvai pasisekė. Turėdami gausiai lenkų ordinais apdovanotą A.B. galime būti ramūs. Mūsų vaikai mokosi ir mokysis iš vadovėlių, kurių turinys kuo puikiausiai dera su objektyviausia pasaulyje lenkiška istorine medžiaga. Stropūs jėzuitai tą medžiagą nuolat tikrina, atrenka, o vyskupai ją peržiūri ir tvirtina. Vivat panovie, vivat.

Tarbilda lenkijai       2017-03-7 19:55

Tamstos ironija ir ne laiku, ir ne vietoj.

Lenkija       2017-03-7 19:17

katalikiška šalis. Visi lenkai - katalikai. Fantastika. Kai Dievas kūrė pasaulį, visi žmonės dar kalbėjo lenkiškai. Tada net lietuviai rašė, skaitė ir kalbėjo lenkiškai ir visi jie buvo katalikai. Kaip gerai, kad lenkai - Lietuvos kaimynai. Ar druskos pasiskolinti, ar ko pigiau nusipirkti prireikia, vis į Lenkiją vis į Lenkiją. Reikėtų įvesti lenkų kalbos mokymą pradinėms lietuviukų klasėms. Bažnyčiose vis daugiau randasi kunigų kalbančių su tokiu mielu daugiau ar mažiau juntamu lenkišku akcentu. Kaip visa tai kultūringa ir malonu. Ar ne?


Rekomenduojame

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.