Naujienos, Įžvalgos

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Tiesos.lt siūlo   2018 m. balandžio 9 d. 21:13

7     

    

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Kad Viktoro Orbano vadovaujama valdančioji „Fidesz“ partija Parlamento rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą, buvo pranešta dar tą patį vakarą. Ir toji pergalė buvo tokia tikėtina, kad ir tuos porą sveikinimo žodžių buvo kada apgalvoti. Juos pirmadienį ištarė (nuoširdžiai ar nelabai – jau kitas reikalas) net ir didžiausi V. Orbano kritikai, ir patys sulaukdavę iš jo pylos. Tačiau Lietuvoje pirmadienį nuskambėjo tik iškalbinga tyla – tiesa, Dalia Grybauskaitė tądien praleido Paryžiuje, tačiau progos patylėti nepraleido ir Seimo pirmininkas, ir premjeras… Tylėjo ir tie, kurie 2012 metų rudenį, V. Orbanui pirmąkart viešint Lietuvoje, buvo net labai žodingi… Tiesa, kokios vertės tie žodžiai, ypač pasimatė dabar – Lietuvai pasukus visai kitu keliu.


V. Orbanas Vilniuje: Europos ateitis – krikščionybė, tauta ir šeima

Audrius Makauskas | „Lietuvos žinios“ | 2012 m. rugsėjo 24 d.

Tik atsigręžusi į dvasines vertybes Europa gali sėkmingai išbristi iš krizės – taip kalbėjo Lietuvoje viešintis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Vilniaus universitete vykstančio renginio metu V.Orbanas įteikė aukštą apdovanojimą europarlamentarui Vytautui Landsbergiui. 

Pirmadienį Vilniaus universitete įsteigtas Lietuvos ir Vengrijos forumas. Renginyje, kuriame dalyvavo abiejų šalių ministrai pirmininkai, kalbėta apie abi šalis jungiančią praeitį ir vertybes. Vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė, kad tik sugrįžimas prie pamatinių vertybių gali garantuoti sėkmingesnę Europos ateitį.

Supranta be žodžių

Sveikindamas forumo dalyvius, V.Orbanas pabrėžė, kad jam didelė garbė sėdėti prie vieno stalo su V.Landsbergiu, kurį jis įvardijo vienu didžiausių herojų Vidurio Europos kovoje už laisvę.

V.Orbanas taip pat išreiškė padėką Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, kuris, Vengrijos premjero žodžiais, įnirtingai gynė Vengriją visuose oficialiuose ir neoficialiuose Europos vadovų forumuose.

Tokios gynybos Vengrijai prireikė, kuomet pernai šios šalies parlamentas priėmė naują konstituciją, kurioje, be kita ko, padidintos vyriausybės galios, taip pat įtvirtinta žmogaus teisė į gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties, konstituciniu lygmeniu įtvirtintas šeimos apsaugos principas. Nauja konstitucija tuomet sulaukė smarkios daugelio Europos lyderių kritikos.

V.Orbano teigimu, lietuviai ir vengrai vieni kitus supranta be žodžių. Pasak jo, taip yra dėl stiprių istorinių ryšių, siejančių abi šalis. V.Orbanas prisiminė, kad Vilniaus universitetą, kuriame vyksta renginys, įsteigė būtent vengras – Abiejų Tautų Respublikos valdovas Steponas Batoras. Pasak V.Orbano, abiem tautoms teko skaudžiai nukentėti nuo komunizmo. „Lankydamasis Vakarų Europoje visada kartoju, kad niekas labiau nesupranta ir netrokšta laisvės nei mes, kurie patyrėme diktatūros dešimtmečius. Šis teiginys turbūt dar labiau tinka Lietuvai“, – kalbėjo V.Orbanas. Vengrijos premjero teigimu, būtent laisvės meilė yra solidarumo tarp lietuvių ir vengrų tautų pamatas.

Pasak V.Orbano, šis solidarumas reiškėsi, kai lietuviai, nepaisydami jiems gresiančių bausmių, reiškė savo paramą 1956-ųjų revoliucijai Vengrijoje, o vengrai rėmė 1991-aisiais sovietų puolamą Lietuvą.

Europos gali ir nelikti

V.Orbano teigimu, bendradarbiavimas tarp abiejų tautų turi tęstis ir toliau. Pasak Vengrijos ministro pirmininko, iš pasaulio ekonominės krizės pergalingai išeis tie regionai, kurie sukurs stiprius bendrystės saitus – todėl regioninė politika, pasak V.Orbano, yra pats svarbiausias Vengrijos užsienio politikos prioritetas. Vengrijos premjeras teigė, kad Europos Sąjungos rytiniame pakraštyje esančios tautos puikiai viena kitą supranta. „Taip yra todėl, kad kalbame bendra kalba – bendra krikščioniškos Europos kultūros kalba“, – kalbėjo V.Orbanas. Jo teigimu, svarbu siekti bendradarbiavimo energetikos srityje, Vengrijos premjeras taip pat išreiškė džiaugsmą, kad jo šalis netrukus prisidės prie Baltijos valstybių oro policijos misijos.

V.Orbano teigimu, bendra komunistinė praeitis leidžia Vidurio Europos tautoms suprasti, kokia svarbi yra į vertybes orientuota politika. Pasak Vengrijos premjero, dabartinė krizė „susideda ne tik iš skaičių“, todėl jos ir neįmanoma išspręsti vien ekonominėmis formulėmis. „Tautos ir žemynai, kurie mus vis sparčiau vejasi – ar net pralenkia – yra vedami dvasinių motyvų“, – kalbėjo V.Orbanas. Pasak jo, ir Europai reikia atrasti naujų vidinių jėgų, kitaip ji neturi jokių sėkmės galimybių.

Kalbėdamas apie naująją savo šalies konstituciją, V.Orbanas pabrėžė, kad joje įtvirtinti principai – krikščionybė, tauta, šeima – nėra vakarykštės vertybės. Pasak premjero, būtent jos gali garantuoti sėkmingą dabartį ir ateitį. V.Orbanas citavo vieno Europos Sąjungos kūrėjų, buvusio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Schumano žodžius, kad arba Europa bus krikščioniška, arba jos nebus išvis.

Reikia tikros lyderystės

Lietuvos premjeras A.Kubilius taip pat prisiminė glaudžius istorinius ryšius tarp abiejų tautų. Pasak ministro pirmininko, Vengrijos pėdsakai mūsų šalies istorijoje visada siejosi su europine Lietuvos kryptimi.

Kalbėdamas apie šiandienos įvykius, A.Kubilius teigė matąs daug iššūkių, bet ir daug galimybių, kuriomis pasinaudoti, pasak premjero, reikia dviejų dalykų. Pirma, būtina grįžti prie pamatinių vertybių, antra, reikalinga tikra lyderystė. „V.Orbanas ir V.Landsbergis yra tokios lyderystės pavyzdžiai“, – sakė A.Kubilius.

Pasak premjero, lyderystė itin reikalinga Europos Sąjungos Rytų politikoje. A.Kubiliaus teigimu, tai, kad Rytų kaimynės ryžtųsi suartėti su ES, yra iššūkis visoms žemyno šalims. A.Kubilius pasveikino steigiamą Lietuvos ir Vengrijos forumą, išreikšdamas viltį, kad jis suteiks galimybių prisiminti bendras europietiškas vertybes bei kalbėti apie Europos dabartį ir ateitį, kurioje Vidurio Europa gali turėtų ypatingą vaidmenį.

Europai atrodo keistai

Renginio metu V.Orbanas įteikė aukštą Vengrijos valstybinį apdovanojimą pirmajam nepriklausomos Lietuvos vadovui, europarlamentarui V.Landsbergiui. Dėkodamas už apdovanojimą, V.Landsbergis pabrėžė, jog Lietuvos ir Vengrijos santykiai rodo, kad dvasios kaimynystė kartais gali būti svarbesnė už geografinę. Pasak europarlamentaro, abi tautas vienija bendra praeitis ir bendra atmintis. „Vertiname laisvę labiau nei gyvybę, ir mūsų istorijos keliuose tai buvo daug kartų paliudyta mūsų tautiečių krauju, pralietu už laisvę ir tiesą. Kita vertus, gyvybę norime ginti nuo pradžios iki pabaigos, – kalbėjo V.Landsbergis.

Jo teigimu, bendrų vertybių siejamos Lietuva ir Vengrija kartais šiuolaikinės Europos kontekste atrodo keistai. „Konformizmo varginamoje Europoje nesibaidome atrodyti dvasiniai konservatoriai, kurie pripažįsta nekintamus dalykus, kurie pripažįsta, kad ne viskas reliatyvu, ir ne viskas parduodama“, – sakė V.Landsbergis. Buvęs Sąjūdžio vadovas prisiminė išsivadavimo iš komunistinės priespaudos laikotarpį ir dėmesį, kurio tuo metu Lietuvos įvykiai sulaukė Vengrijoje.

Kalbėdamas apie pernai įsigaliojusią Vengrijos konstituciją, V.Landsbergis sakė, kad jos priėmimas buvo europinio masto įvykis. „Ne visi jį sveikino džiaugsmingai. Ją peikė ir ne vienas demokratas, kuriam prieš tai nė kiek nekliuvo komunistinė Vengrijos konstitucija, galiojusi iki to laiko“, – kalbėjo V.Landsbergis. Europarlamentaro teigimu, tokios tautos kaip Lietuva ir Vengrija ES turi misiją: kalbėti tiesą, priešintis istorinei amnezijai ir ginti vertybes, kurias praradus gali nelikti pačios Europos. „Mes esame už ES nebūtinai kaip naudos, pelno, valiutos ir skolų sąjungą. Mes už Europą kaip už solidarumo, idealų ir vertybių sąjungą. Taip, šie žodžiai vartojami dažnai, bet darbai juos atitinka ne visada“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Pasirašė steigimo aktą

Vilniaus universitete vykstančio renginio metu Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus ir Vengrijos tarptautinių santykių instituto Botondas Zakonyi pasirašė Lietuvos ir Vengrijos forumo steigimo aktą.

Forumo dalyviai – abiejų šalių politikai, politologai ir visuomenės veikėjai – pirmadienį Vilniaus universitete tęsia diskusijas apie šalių bendradarbiavimo galimybes ir Europos Sąjungos ateities perspektyvas.

lzinios.lt

* * *

Daugiau to meto publikacijų:

V. Orbanas: tai, kaip Lietuva kovojo su krize, – sektinas pavyzdys Vengrijai

A. Kubilius: „V. Orbanas, kaip ir V. Landsbergis, yra Europos lyderystės pavyzdžiai“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2018-04-10 21:13

Vengrija neblogai kovja, bet garą vis tiek turės nuleisti dėl buvimo ES ir NATO.
Manau, kad reikėtų sukti Lietuvos politiką link Šiaurės ES   (kaip kažkada žadėjo sąjūdis), bet ne Višegrado. Nes pasaulio spauda giria Šiaurės ES ir peikia Pietų ES (kartu ir Rytų Europos ES). Italija yra lyg takoskira tarp šių  dviejų krypčių. (prof J. Sachs)

Truksta zodziu       2018-04-10 16:53

Kaip per kelis metus musiskiai skuras isverte ir burnas uzsilope. Kaip jais begalima pasitiketi? Bl..e bl..e nesikeikiant.

reikėtų       2018-04-10 16:44

žymiai labiau aktyvuoti Lietuvos-Vengrijos forumo veiklą. V.Orbaną jau pasveikino tiek A.Merkel, tiek C.Junckeris - tai rodo, kad V.Orbano vadovaujama Vengrija kartu su Lenkija (ir visas Vyšegradas-4) tampa rimta politine jėga Europoje. Tai nebūtinai reiškia, kad galima Austrijos-Vengrijos imperijos nostalgija, tačiau natūralu, kad kiekviena tauta didžiuojasi iškiliausiais savo istorinės didybės laikais. Beje, Austrijos ir Vengrijos nuostatos yra panašios. Dabar Lietuva tiek nuo Vengrijos, tiek nuo Lenkijos, tiek ir nuo Latvijos skiriasi savo nuostata ES direktyvų atžvilgiu - negalima leisti, kad Lietuva taptu neoliberalmarksizmo fortpostu Šiaurės Rytų Europoje; o tam yra būtini draugai ir sąjungininkai, iš kurių tikrai turime ko pasimokyti. Be to, artėja svarbūs rinkimai - be abejo, latviai ir lenkai taip pat tikisi, kad būsimieji Lietuvos vadovai stengsis suvienyti savo poziciją su jais, ir Lietuvos nuostata ES atžvilgiu bus tokia pati, kaip Lenkijos ir Latvijos.

Agnė       2018-04-10 15:46

>>>albina Todėl, kad viskas dirbtina, veimainiška… Be to dabar tikslas kitas jau patapo: globali Lietuva. O čia, kaip tyčia, R. Karbauskis valdžią nugrobė iš panosies

VIrena       2018-04-10 14:04

Bailiai.

albina       2018-04-10 12:55

Žodžiai,vien žodžiai,liejos jie lyg iš rago gausybės…Kodėl jie taip nuvertėjo per šešis metelius?

mama iš kaimo       2018-04-10 10:04

Ir kas čia nuostabaus, kad visiškai pasikeitė mūsų “medijų” ir jų ptarnaujamo “elito” nuomonė per 6 metus?  Jul tokiu pat kampu pasikeisti apie Trampą užteko vienerių metų.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.