Įžvalgos

Situacija grėsminga: priėjome liepto galą

Tiesos.lt siūlo   2017 m. spalio 10 d. 21:28

3     

    

Situacija grėsminga: priėjome liepto galą

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Nelygybė Lietuvoje bado akis: 10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, o 10 proc. turtingiausiųjų – 28 procentai. Atsidūrėme paradoksalioje ir pavojingoje situacijoje, kai sparčiai augant ekonomikai atskirtis ne mažėja, o toliau plečiasi.

Politikai ir ekspertai sutaria, kad pajamų nelygybė yra viena opiausių problemų mūsų šalyje. Pripažįstama, kad esame padarę didžiulę pažangą artėdami prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio, sugebėjome įveikti krizę ir mūsų ūkis demonstruoja vieną sparčiausių augimo tempų Europos Sąjungoje (ES). Deja, skirtingos gyventojų grupės nevienodai junta ekonominio augimo vaisius. Be to, kas penktas žmogus šalyje skursta, o sunkiai verčiasi ne tik bedarbiai ar kiti socialiai remtini asmenys, bet ir mažai uždirbantieji, pensininkai.

Vakar į Lietuvos banko organizuotą ekonomikos konferenciją susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, mokslininkai diskutavo apie pajamų nelygybės keliamą riziką ir teikė pasiūlymus, kaip mažinti atotrūkį.

Pajamos skiriasi 7 kartus

ES statistikos agentūra Eurostatas skelbia, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Bendrijoje, o skurde gyvena daugybė žmonių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys, už mažą (minimalų ar net mažesnį) atlyginimą šeimas išlaikyti bandantys žmonės, taip pat darbo nerandantys ar visą gyvenimą dorai dirbę pensinio amžiaus tėvynainiai. „Tai yra blogos žinios. Tačiau užvis blogiausia štai kas: nors ekonomika auga, pajamų nelygybė toliau didėja. Ir didėja itin sparčiai. Palyginkime: 2012 metais 20 proc. turtingiausiųjų ir 20 proc. vargingiausiai gyvenančiųjų pajamos Lietuvoje skyrėsi 5 kartus. Pernai šis rodiklis jau viršijo 7 kartus“, – sakė jis.

V. Vasiliausko teigimu, išorės stebėtojai neretai būna linkę Lietuvą pagal pajamų nelygybę tapatinti ne su Šiaurės ir netgi ne su Rytų Europa. Kartais esame gretinami su ekonomiškai silpniau išsivysčiusiomis valstybėmis. „Mums tokie „radikalūs“ palyginimai nepatinka. Mėginame juos aiškinti dideliu šešėlinės ekonomikos mastu Lietuvoje. Tačiau tai nėra nei padėtį lengvinanti, nei ją pateisinanti aplinkybė. Greičiau priešingai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Kyla galimybių nelygybės grėsmė

Pasak V. Vasiliausko, ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad auganti ekonomika ilgainiui savaime sušvelnins pajamų nelygybę, todėl valdžios reikalas – sudaryti sąlygas kuo spartesnei šalies ūkio plėtrai, o ne gilintis į tolygesnį augimo rezultatų paskirstymą visuomenėje. „Patogi doktrina. Ji ilgai teikė teorinį pagrindą ignoruoti problemą ir neįvertinti to, kas akivaizdu: pernelyg mažos pajamos riboja skurstančių žmonių galimybes įpirkti net būtiniausias prekes ir paslaugas. Taip smukdoma ne tik jų gerovė, bet ir bendrasis šalies vidaus vartojimas. Kitaip tariant, pernelyg didelė pajamų nelygybė trukdo ekonomikai augti sparčiau ir tvariau, – akcentavo jis. – Kita vertus, pajamos – tai ne tik ekonomika. Palikta savieigai, pajamų nelygybė giliai įsišaknija. Kyla grėsmė, kad ilgainiui ji gali virsti galimybių nelygybe. Mano įsitikinimu, tai – pati neteisingiausia iš visų žinomų nelygybės formų. Ir klastingiausia, nes iš jos kyla įtampa, nusivylimas savo valstybe ir galiausiai – sprendimai, vadinami emigracija. Jos mastus irgi mėginame interpretuoti, aiškinti statistikos efektais, paklaidomis, privalomojo sveikatos draudimo poveikiu ar dar kuo nors. Tačiau faktai yra nepaneigiami.“

Ką apie šią situaciją kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka, skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

keverkit pas kapą       2017-10-11 17:50

didinkit atlyginimo minumumą - kitos išeties nėra. Taokia mano nuomonė

Marginalas       2017-10-11 16:32

Liepto galo pradžia - 2006 m. visų seimūnų vieningas nubalsavimas už “laikiną” laisvės apribojimą “kovai su tarptautiniu terorizmu”, t.y. įteisinant Lietuvoje EP rekomendaciją dėl piliečių sekimo išeinant į internetą, siunčiant pinigines perlaidas bei perkant bilietus į užsienį, o liepto galo pabaiga - artėjantis atsiskaitymų grynais pinigais panaikinimas.
Visos analizės, kaip plinta skurdas, yra beprasmės nesuvokus pagrindinių įbaudžiavinimo priežasčių, kada moderniausiais metodais naikinami asmenybė ir privatumas.

Hau       2017-10-11 3:08

Praregėjo. Žmonės seniausia tai mato. Nesuprantama,kodėl ekonominius reikalus visad komentuoja bankininkai?


Rekomenduojame

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.