Įžvalgos

Simonas Jazavita. Kai ko nors bijome – visada prisiminkime drąsiausius

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 2 d. 7:52

10     

    

Simonas Jazavita. Kai ko nors bijome – visada prisiminkime drąsiausius

Veidaknygė

Vakar (sausio 27-ąją – Tiesos.lt.) visame pasaulyje buvo paminėta tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet gal ne visi žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti pogrindinei Lenkijos vyriausybei.

Tai buvo Lenkijos kariuomenės kapitonas Witold Pilecki, kovojęs 1919–1920 m. kare su sovietais. Vėliau, beje, šis žmogus studijavo ir gyveno Vilniuje, čia gimė jo vaikai. 1939 m. prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS.

Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindines organizacijas. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė apsilankyti neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje ir tyčia leidosi suimamas.

Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji ir jie buvo tokie šokiruojantys, kad Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir šios sąjungininkus britus pasiekę raportai iš pradžių buvo atidėti į šoną kaip neįtikimi. Net didžiausi nacių priešai paprasčiausiai negalėjo patikėti, kad per dieną nužudoma iki 8 000 žmonių, daugiausia žydų tautybės.

1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė stovyklos komendanto automobilį ir pabėgo iš Aušvico į laisvę. Kitais metais jis aktyviai dalyvavo herojiškame lenkų tautos pasipriešinimo žygyje – Varšuvos sukilime, po kurio nesėkmės pateko į vokiečių nelaisvę.

Nors karo pabaigoje išvaduotas britų jis galėjo gyventi Londone, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus susovietizuoti Lenkiją. Net ir turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti.

Patys žiauriausi komunistinės Lenkijos saugumo tardytojai tardė Pileckį, naudojo daugybę sadistinių kankinimo būdų. Tačiau jis neišdavė nei vieno. Paskutinį kartą matydamas žmoną, jis prasitarė, kad Aušvice patirti tardymai ir kankinimai, palyginti su tuo, ką teko iškentėti „liaudies Lenkijos“ kalėjime, buvo tik mažmožis…

1948 m. kovą Witoldas Pileckis Varšuvoje buvo apkaltintas kaip britų šnipas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-02-5 19:49

Jau anksčiau esu sakęs, kad religinis fanatizmas žmogeliams atjungia smegenis - Marginalo pavyzdys kalba pats už save.

Pone Marginale,       2018-02-5 16:50

Jūs esate tikrai žioplas ar apsimetate tokiu už babkes - mes pasimetę? Po karo vien perkeliant vokiečius į Vakarų Vokietiją pakelyje žuvo 6 milijonai vokiečių - daugiausia vaikų, senių ir moterų, nežinai? Jei turite diplomą - reiktų Jus diskvalifikuoti, nes šito vien pagal diplomą Jūs negalite nežinoti, tiesa?

Pone Marginale,       2018-02-5 16:43

o kas yra Semitizmas? Kas tai yra prieš kurį, atseit, kovojančius Jūs nuolat kuo tai kaltinate? Ir ar tokių išvis yra? Ką apie antisemitizmą sako Sionizmo įkūrėjas ir žydų tautos patriarchas Theodor Herzl? Ką apie tai jis rašė savo garsiuosiuose veikaluose? Kaltinate žmones antisemitizmu, nepaaiškinęs, kas yra semitizmas? Kodėl semitus išskiriate iš kitų tautų? Laukiame nuoširdaus atsakymo.

Marginalas dėl holokausto       2018-02-2 17:56

Kartą jau esu pasisakęs, kad Aušvicas - Konstantino valia Romos imperijoje užgimusio antisemitizmo loginė viršūnė, nes dabar visame “laisvame” pasaulyje visokie pikcai yra giliai įsitikinę, kad žydai blogi, nors pagrįsti, kodėl jie blogi, joks pikcas nesugebės (dar kažkas rašė, neva dabar stengiamasi “reabilituoti žydus”). D-ve atleisk idiotams, nes jų tikroji vieta - tarp Drezdeno lavonų, sudegintų fosforinėmis bombomis už Aušvico krematoriumus pagal Pr 12:3. Oficialiai skaičiuojama, kad žydų genocido aukomis tapo nuo 4 iki 6 mln žmonių. Tuo tarpų Vokietija neteko per karą apie 3,3 mln žmonių. Tarkim, D-vas už valstybinį antisemitizmą nubaudė mažiausiai vieną vokietį už vieną žydą. Jei tikėtume žydų genocido neigėjais, kad žydų aukų nebūta nė milijono (masinius žydų sušaudymus Maskolijos teritorijoje dar niekas nedrįso paneigti), tada bausmė daug didesnė: vos ne 20 vokiečių už vieną žydą. O jei paskaičiuotume, kiek milijonų gyvybių pareikalavo atlyginimas už 1903 – 1905 m. pogromus maskoliams per bolševizmą, tai santykis bus kur kas įspūdingesnis!
Tai štai ko tu, Pikcai, esi vertas D-vo akyse! Ar iš viso kada nors bendravai su žydais? Ar nebijai D-vo?

Pikc       2018-02-2 16:20

Reziumė: kažkoks lenkas pasitarnavo žydams. Tvarkoj - o kuo MUMS tai aktualu? Kad tas veikėjas, atrėpliojęs su okupacine kariuomene, nusprendė Vilniuje pagyventi? Taigi gana nemažai bolševikinių “išvaduotojų” irgi “nusėdo” Lietuvoje. Ar dėl to jie Lietuvai kažkaip vertingi?
O ta detalė apie pabėgimą kelia pagrįstą klausimą: tai kiek tada tikros tos “siaubo istorijos” apie baisiąją “mirties stovyklą”? wink Ir apskritai, atsižvelgiant į tai, kiek yra visokio plauko “halakausto survaiverių”, kyla kitas klausimas - tai ką ten vokiečiai tada galabino? smile

gerb. S. Jazavita       2018-02-2 15:28

Jeigu 1943 metais persirengus esesininkais automobiliu buvo galima pabėgti iš Aušvico, tai šituo rašiniu jūs liejate vandenį ant nacių gynėjų malūno.
Dar niekam nepavyko iš rusų lagerių persirengus NKVDistais išvažiuoti lengvuoju automobiliu.
Tokie palyginimai žeidžia tarybinio auklėjimo negrūdintus jaunus protus, todėl reikėtų tą eilutę pašalinti.

Ne Pileckis       2018-02-2 15:24

O pilsudskis.

gal lietuvis?       2018-02-2 14:04

Witold Pilecki > Vytautas Pileckas

ruta       2018-02-2 10:00

...vis stebina , kiek daug zydu galejo pabegti, ir kaip lengvai is nacistiniu konclageriu / ju interviu   pastoviai mirga delfi../, o stai mano seimos nariams / ir ne tik/ is CCCP konclageriu na , niekaip nepavyko pabegti , o kas pabego , tai netoli ir liko , amziams amziname isale ..Ir kaip issamiai destomos zydu etnoso kancios , bet ‘prabegom’ visu kitu tautu kancios GULAGE ..

Aš žinau tik vieną drasų       2018-02-2 9:52

Tai “Dėdulė” Landsbergis. Jis nebijo nei prokurorų, nei teisėjų, nei runkelinės šunaujos.


Rekomenduojame

Garliavos šturmo šeštosios metinės: reportažas iš gegužės 17-osios piliečių akcijos „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Piliečiai nesitraukia: toliau teiraujasi apie valstybės paslaptimi paversto vaiko likimą

Pasirodo, Vyriausybė laukia mūsų pasiūlymų opiausioms šalies problemoms spręsti

„Alternatyva Švedijai“ elgetautojus ragina įsikurti Siodermalmėje – kartu su tais, kurie elgetavimui pritaria

Donaldas Trumpas ragina Angelą Merkel atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija

Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

Vytautas Matulevičius JAV institucijoms dėl N. Venckienės: apginkite ją nuo nepagrįsto persekiojimo

Žino, ką kalba. Gintautas Babravičius: Reikia versijos, kad nors kažkiek geriau atrodytum

Politinė Garliavos šturmo liudytojų byla: galutinį žodį tars Aukščiausiasis teismas?

Gegužės 18 dieną junkis į piketų bangą UŽ MEDŽIUS, išsakyk savo pilietinę poziciją – GYVO ŽALIO ar BETONO?

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.