Visuomenės pokyčių analizė, Žmogaus teisės, Geroji Naujiena

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 15 d. 23:22

3     

    

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Prieš 35-erius metus, nuteistas dešimčiai metų, apsuptas ginkluotų kareivių ir vilkšunių buvau įlaipintas į kalinių vagoną stolypiną; traukinys pajudėjo nežinoma kryptimi. Ateitį gaubė nežinia: nežinia į kokį lagerį buvau siunčiamas, kokios bus kalinimo sąlygos, o apie sugrįžimą tiesiog per anksti buvo mąstyti.
Susigūžęs vagono kamputyje meldžiausi ir ateitį patikėjau Aušros Vartų Švč. Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai. Ji vedė per Uralą, Mordoviją, Sibirą, ir po penkerių metų lapkričio 4 d. Aušros Vartų koplyčioje jau dėkojau Gailestingumo Motinai už jos globą; jau žmonių rankose mačiau trispalves.
Įsitikinau: Dievo Motina globoja, jei jai patikime vadovauti savo gyvenimui.


Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos atlaidai yra proga pamąstyti apie Gailestingumo Motiną ir apie tai, kiek mes patys praktikuojame gailestingumą.
Mąstyti apie gailestingumą skatina ir mūsų laikmetis, stokojantis meilės, atjautos ir dėmesio žmonėms, ypač nustumtiems į gyvenimo pakraščius.
Lietuva atėjo į Nepriklausomybę giliai sužeista: stokojanti esminės savybės – gailestingumo.


Apsidairykime aplinkui save ir pamatysime daugelį žmonių ne padedančių, bet apsunkinančių vieni kitų gyvenimus.
Šioje dvasinėje naktyje mūsų akys krypsta į Gailestingumo Motiną. Bažnyčia kviečia medituoti Švč. Mergelės Marijos gailestingąją meilę ir mokytis mylėti taip, kaip mylėjo jinai.

Kai baigėsi Dievo Gailestingumo metai, pop. Pranciškus pakvietė ateityje daugiau mąstyti apie gailestingumą. Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidai yra puiki proga dar kartą sustoti prie šios svarbios temos.


Šventasis Raštas yra pilnas pasakojimų apie įstabius Dievo gailestingumo darbus. Jie labiausiai tapo matomi po Jėzaus įsikūnijimo ir gyvenimo žemėje. Evangelijoje skaitome tiesiog jaudinančias istorijas, koks buvo Jėzus su jį supančiais žmonėmis.


Kartą fariziejai atvedė pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, ir norėjo, kad ją pasmerktų. Vietoje smerkimo žodžių fariziejai išgirdo: „Kas neturite nuodėmės, pirmas meskite į ją akmenį“.


Kitas labai jautrus Evangelijos pasakojimas, kaip Jėzus nusidėįusį žmogų palygino su pamestu mažu pinigėliu. Tą pinigėlį pametusi šeimininkė šlavė, išvertė visus kampus, kad tik surastų pinigėlį.
Tas mažas pinigėlis esame kiekvienas iš mūsų; mes Dievui rūpime, jis mūsų ieško.
Mums tik reikia leistis Dievo gailestingos meilės būti surastiems.


Dievo gailestingumas tiesiog spinduliuoja nuo kryžiaus medžio. Jėzus už tuos, kurie jį išdavė, nuteisė ir prikalė prie kryžiaus, meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“.
Paniręs į didžiausią kančią, Jėzus rūpinasi motina Marija. Jis kreipiasi į Joną ir paveda jam savo motiną. Jis sako: „Štai tavo motina“. Bet Jėzui rūpi ir mokinys; jį paveda savo motinos globai; „Štai tavo sūnus!“


Šv. Jonas Paulius II kalba: „Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. Ji žino, kiek tai kainavo, kokia didelė ta kaina. Ta prasme vadiname ją gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir Dievo gailestingumo Motina, ir kiekvienas iš šių dviejų titulų turi gilią teologinę prasmę. Jie byloja apie ypatingą jos sielos, visos jos asmenybės gebėjimą – per painius Izraelio, kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos istorijos įvykius įžvelgti, kaip yra dalijamas gailestingumas „kartų kartoms“ pagal Švenčiausiosios Trejybės amžinąjį sumanymą“ (Dives in misericordia).


Dabar Dievo gailestingumą labiausiai patiriame Bažnyčioje. Kai švenčiame Mišias, mes esame tiek pat arti Jėzaus, kiek arti buvo Marija prie Jėzaus kryžiaus. Mišių maldos šlovina Dievo gailestingumą.


Gailestingumą ypatingu būdu švenčiame priimdami Sutaikinimo sakramentą. Tą akimirką jaučiamės apkabinti dangiškojo Tėvo, kuris pabučiuoja suklydusį vaiką.


Bažnyčios bendruomenėje mes turime mokytis atleisti nuoskaudas ir būti solidarūs su visais, kurie kenčia ar ko nors stokoja. Norint būti arti Kristaus, būtina stovėti šalia silpniausių brolių bei seserų, nes niekas dangaus Tėvui taip nepatinka kaip mūsų praktikuojamas gailestingumas. Popiežius Pranciškus sako: „Esame pašaukti kurti gailestingumo kultūrą, grįstą iš naujo atrastu susitikimu su kitais, – kultūrą, kai niekas nežvelgia į kitą abejingai, nenusuka žvilgsnio nuo brolių bei seserų kančių“.


„Į mus visada nukreiptos Dievo Motinos gailestingosios akys. Ji pirmutinė parodė kelią ir lydi mus šiame meilės liudijimo kelyje. Gailestingumo Motina visus surenka po savo apsiaustu, kaip dažnai vaizduojama mene. Pasitikėkime jos motiniška pagalba bei klausykime jos amžino patarimo žvelgti į Jėzų, spindintį Dievo gailestingumo veidą“ (Pranciškus).

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Life Site News       2018-11-18 12:26
Bažnyčia - Nenugalima       2018-11-16 19:59

bet bažnyčioje vadovaujantys šventikai - tampa vis labiau politkorektiški ir tolerantiški blogiui.
Jie- bijo, bijo prarasti….
JĖZUS nebijojo prarasti todėl Jo bažnyčia- nenugalima. Bažnyčia tai ne plytos ir ne arkivyskupai. Bažnyčia- tai Dievo namai, kur esame mylimi Dievo ir kartais net galime sutikti šventų kunigų. grin

Jei bažnyčia nereaguoja       2018-11-16 8:18

į atiminėjamus vaikus ,į griaunamas šeimas,tai į ją neisim,o melsimės namuose.


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.