Dienos aktualija, Geroji Naujiena, Krikščionių pilietinis veikimas

Gedulo ir Vilties dienai paminėti: Sibiro Madonos litanija (papildyta Rimvydo Stankevičiaus pasakojimu)

Tiesos.lt redakcija   2020 m. birželio 14 d. 2:05

5     

    

Gedulo ir Vilties dienai paminėti: Sibiro Madonos litanija (papildyta Rimvydo Stankevičiaus pasakojimu)

Šiandien, birželio 14-ąją, Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną, rytoj, birželio 15-ąją, – Okupacijos ir Genocido dieną.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje (Vien per pirmuosius vežimus 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo ištremta per 30 tūkst. žmonių.).
Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato.
Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Kviečiame prisiminti ir pagerbti visas sovietinio genocido ir teroro aukas ir sukalbėti už jas šią Sibiro Madonos litaniją.

* * *

Kyrie eleison!
Christe eleison! Kyrie eleison!
Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus.

Tėve, Dangaus Dieve – pasigailėk mūsų.
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve – pasigailėk mūsų.
Šventoji Dvasia, Dieve – pasigailėk mūsų.
Šventoji Trejybe, vienas Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventasis Kazimierai, Lietuvos globėjau – melskis už mus.

Šventasis Jurgi, Lietuvos ir karžygių globėjau – melskis už mus.

Palaimintasis Jurgi Matulaiti, blogį gerumu nugalėti mokęs Vilniaus arkivyskupe –
                    melskis už mus.

Švenčiausioji Mergele Marija, savo pasirodymu Šiluvoje mūsų šalį palaiminusi –
                    Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurią savo Karaliene ir Motina vadiname –
                    Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurios žeme savąją šalį vadiname –
                    Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Sopulingoji, savo Sūnaus kančias ir mirtį regėjusi –
                    Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Globėja, Lietuvos sūnus ir dukteris kančių keliais lydėjusi –
                    Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Gailestingoji, mūsų tautiečius amžino įšalo žemėje guodusi –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, už šalies nepriklausomybę miškuose galvas suguldžiusių –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, bažnyčių šventoriuose ir turgų aikštėse paniekai išguldytųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, savo motinų akivaizdoje nužudytųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, NKVD rūsiuose, kalėjimuose ir lageriuose negyvai užkankintųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, pakelėse ir miškeliuose sušaudytų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, gyvuliniuose vagonuose pakeliui į tremtį užtroškusiųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, nuo šalčio ir bado atšiaurioje tremtyje mirusių –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos moterų ir mergaičių, okupantų išniekintųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, okupantų dvasiškai ir fiziškai suluošintųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos vaikų, okupantų našlaičiais, benamiais ir beglobiais paverstųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, dėl tikėjimo ir Tėvynės Rusijos, Komijos, Jakutijos, Mordovijos, Baškirijos, Buriat-Mongolijos, Udmurtijos, Karelijos, Totorijos, Čiuvašijos, Kazachijos, Ukrainos, Mongolijos, Uzbekijos, Kirkizijos, Gruzijos, Tadžikijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos kalėjimuose, lageriuose ir tremties vietose kentėjusiųjų –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Romo Kalantos, 1972-aisiais Kauno Laisvės alėjoje gyvu laisvės fakelu virtusio –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę keturiolikos Lietuvos laisvės gynėjų, 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje prie televizijos bokšto žuvusių –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, penkias dešimtis metų okupacijos retežius dėvėjusios –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, sodybų pelenų, sandėliais paverstų bažnyčių, uždraustų švenčių ir knygų, nutildytų giesmių ir maldų, užgniaužtų ašarų ir atodūsių paliudytą –
                  Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Sibiro Madona – Korbiko Švenčiausioji Mergele Marija – užtark mus pas Dievą, globok mūsų tremtinius, sugrįžusius ir likusius Sibiro žemėje, o mums, besidžiaugiantiems laisve, padėk branginti savo lietuviškas ir krikščioniškas šaknis.
Prašome Tavęs vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios
. Amen.   

* * *

Skulptūra, dar vadinama Sibiro Madonos vardu, buvo parvežta iš Krasnojarsko krašto, Korbiko gyvenvietės kapinaičių. Lietuviški kryžiai Korbiko kapinėse liudija, jog tai – viena iš daugelio lietuvių tremties vietų. Apie 1955-uosius šiose kapinėse pastatytą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Prie jos įvairiomis progomis melstis būrėsi lietuviai tremtiniai, ji traukė ir čia gyvenusius vietinius. Korbiko Madonos skulptūra į Lietuvą buvo pargabenta 2010 m., kai lietuvių tremtinių kapines tvarkančių ekspedicijų dalyviai pastebėjo, kad skulptūros būklė sparčiai blogėja. 2018 m. ji perkelta į Vilniaus Arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčią.

 

* * *

Rimvydas Stankevičius apie tai, kaip radosi Sibiro Madonos litanija

Jokiu būdu nesijaučiu Sibiro Madonos litanijos autoriumi – nieko joje pats nesukūriau. Litanijos, maldos – apskritai nėra kūryba. Saviraiška – taip. Tačiau ne vieno konkretaus žmogaus, o tikinčiųjų bendruomenės, tautos saviraiška. Ši Sibiro Madonos litanija, mano giliu įsitikinimu, yra lietuvių tautos ir Dievo, Švenčiausios Mergelės Marijos reikalai. Taigi, kas yra tas litaniją užrašęs asmuo, jo vardas ir pavardė – šiuo atveju – visiškai nesvarbu. Svarbu tik tai, kad esu lietuvis – prigimtinis tautos, kurios istorija, žaizdos ir tikėjimas šia litanija liudijami, atstovas.

Mano pagrindinė ir vienintelė užduotis, šią litaniją rašant, buvo nevirsti slenksčiu tarp kalbančiojo ir adresato, „nesipainioti po kojomis“, nesutrukdyti, nekišti čia savo ego, nepridėti nieko nuo savęs, pabūti tiesiog rašymo priemone. Tai ir padariau. Kaip kad būtų padaręs kiekvienas iš mūsų.

Visi žinome, kad Dievas savo darbams neieško vertųjų. Atvirkščiai – dažniausiai pasirenka nevertuosius. Taip nutiko ir šiuo atveju. Niekada nebūčiau išdrįsęs rašyti litanijos savo intencija. Tiesiog vieną dieną sulaukiau Gintauto Bukausko, ligtol nepažinoto žmogaus (o, kaip abiems vėliau paaiškėjo – tolimo mano giminaičio) telefono skambučio. Jis, prisistatęs mano žemiečiu (kilęs iš Kloninių Mijaugonių kaimo, o mano mama – iš dabar jau nebeegzistuojančių Kalninių Mijaugonių), papasakojo apie Jono Maldučio tremtyje, Krasnojarsko krašte sukurtą Sibiro Madonos skulptūrą, apie tai, kad jo bičiulis Antanas Sadeckas rašo apie šią skulptūrą knygą, ir tiesiai paklausė, ar negalėčiau parašyti Sibiro Madonos litanijos, idant tikintieji galėtų ja garbinti Švenčiausiąją Mergelę Mariją.

Suglumau. Nedrįsau sutikti, nedrįsau ir atsisakyti. Pažadėjau jam nueiti į Vilniaus Arkikatedros Tremtinių koplyčią pasimelsti ir pačios Sibiro Madonos apie tai pasiteirauti. Gerbiamas Gintautas elektroniniu paštu man atsiuntė pluoštą informacijos apie šią Jono Maldučio skulptūrą, apie jos kelionę į Lietuvą, taip pat statistikos su lietuvių tremtinių pavardėmis, jų kalinimo lagerių bei tremties vietomis, nuotraukų iš Korbiko kapinių su šia skulptūra, apsupta lietuvių tremtinių, nuotrauką, kurioje prie Sibiro Madonos skulptūros (jau Vilniaus Arkikatedroje) suklupęs meldžiasi Popiežius Pranciškus, ir netgi poeto Adomo Mickevičiaus rašytą Piligrimų litaniją, kaip litanijos pavyzdį ir kaip padrąsinimą, kad nebūsiu išsišokėlis – kad poetai tai turi daryti ir nuo seno tai daro.

Visa tai perskaitęs, nuėjau į Katedrą, pasimeldžiau prie Sibiro Madonos, liesdamas skulptūrą delnu, o grįždamas namo supratau, kad užbaigtą litaniją savyje jau turiu, beliko tik sėsti ir ją užrašyti.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Deivis       2020-06-17 18:54

Melskitės Didžiajai Dievo motinai deivei Izidei, o ne žydaujos pseudodievams.

Sveiki, komunistai ir kgbistai       2020-06-15 11:48

Švenčiausioji Mergele Marija tesimeldžia už Jūsų sielas, kurios degs pragare.

Paradoksui       2020-06-15 11:27

Maldučio krikšto dukra vakar maloniai nustebo išgirdusi, kad net litanija parašyta. Pas ją fotoalbume yra nuotraukų kaip Korbiko madona tada atrodė, kai dar buvo ryškiai išdažyta keliais aliejinių dažų sluoksniais. Ji ir pati yra prisidėjusi. Tik, aišku, nuotraukos nespalvotos.
Tikėkimės, kad tos nuotraukos nežus dėl jau kelinti metai jos bute vykstančio remonto, kuris seniausiai turėjo būti užsibaigęs, bet Vilniaus savivaldybė ir kitos valstybinės institucijos suteikia teisę savivaliauti kažkokiai neaiškiai šaraškino kontorai, renovuojančiai daugiabutį. Kol kas tos nuotraukos saugios.
Ne tik Korbiko madona Korbikas įžymus. Verchniaja Bazaika mokykloje, kur mokėsi tremtinių iš Korbiko vaikai, rusų kalbos ir literatūros mokytoju dirbo garsiųjų grafų Obolenskių atstovas. Jis ir pats buvo tremtinys, neblogai mokėjo lietuvių kalbą, nes kažkada turėjo dvarą prie Kėdainių. Padėdavo lietuvių tremtinių vaikams mokytis jiems visiškai svetimos kalbos, nespausdavo. Ir jo pamokos, sako, būdavo labai įdomios.

Rūta       2020-06-15 8:32

Pagarba gerb. R.Stankevičiui

Paradoksas       2020-06-15 7:59

Nėra jokių komentarų, gal tai netiesa?.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Nėštumo nutraukimas įtarus vaisiaus ligą ar neįgalumą prieštarauja Lenkijos Konstitucijai

Lietuvos vyskupų konferencijos informacinis pranešimas apie Popiežiaus išsakytas mintis filme „Francesco“

Vygantas Malinauskas. Bažnyčios mokymas nėra asmeninė Popiežiaus nuosavybė

Algimantas Rusteika. Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų

Justas Mundeikis. Magiškas švietimo finansavimas 2021 m. biudžete

Ramūnas Aušrotas. LRT iškraipė tekstą – popiežius Pranciškus pasakė: „Jie turi teisę būti šeimos dalimi“

Giedrė Barčkutė. Ar konservatoriams pavyks laimėti katalikų rinkėjų balsus?

Vytautas Radžvilas. Netikėjimo kaina: juk ir mes tai galėtume

Romas Lazutka. Nebus gerovės, kol vieni kitus laikysime kvailiais (apie 13 pensiją ir ne tik)

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.