Šiaulių politikos drambliai

Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 18 d. 21:32

1     

    

Šiaulių politikos drambliai

Neeilinis Šiaulių miesto Tarybos posėdis baigėsi nė neprasidėjęs. Dalyvavo 21 politikas iš 31. Darbotvarkėn buvo įrašytas vienas klausimas – kreipimasis į Vyriausybę dėl kažkada išardytos geležinkelio atšakos Šiaulių oro uosto teritorijoje atstatymo t. y. darbų finansavimo. Darbotvarkę tvirtinant balsavime dalyvavo 17 Tarybos narių, iš kurių 10 … susilaikė. „Darbotvarkė nepatvirtinta. Posėdis baigtas,“ – pranešė Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas.

Maždaug prieš dešimtmetį ta geležinkelio vėžė Šiaulių oro uoste buvo. Metalo vagys ėmė ją vogti. Sunerimusi tuometinė miesto valdžia nutarė skelbti konkursą ir dovanoti metalo bėgius už objekto ardymo darbus. Kandidatų, norinčių jau oficialiai, teisėtai pasiimti metalo laužu virtusią atšaką, atsirado greitai, tačiau oro uostas liko be vienų transportavimo vartų. Šiandieną šiauliečiai juokauja, kad tuomet ta nelemta atšaka trukdė miesto oro uoste leistis erdvėlaiviams, nes eksmeras Alfredas Lankauskas, po apsilankymo JAV parsivežęs NASA atvirukų, rimtu veidu aiškino neva Šiauliuose bus įsteigtas atsarginis amerikiečių kosmodromas… Pastarasis, žinoma, įsteigtas nebuvo, tačiau Lietuva įstojo į NATO, miesto oro uoste įsikūrė Baltijos šalių erdvę saugantys karo lėktuvai. Ir Aljanso kroviniams, ir sparčiai veiklą vystančiam Šiaulių civiliniam oro uostui verkiant prireikė buvusios geležinkelio atšakos. Tačiau pastarosios atstatymo darbai stringa ne vien dėl prasiskolinusios Šiaulių savivaldybės ubagystės. Vyksta pokiliminiai politikų žaidimai: kas, kada ir už kiek reikiamą vėžę atstatys.

Neapsikentę administracijos išsisukinėjimo bei darbų vilkinimo, nes NATO kroviniai gali patekti kitų miestų verslo įtakon, trys skirtingoms partijoms priklausantys politikai konservatorius Aurimas Nausėda, liberalcentristas Gintaras Karalevičius bei nepartinis Artūras Visockas parengė tarybos sprendimo projektą ir surinko reikiamą kiekį kolegų parašų neeiliniam posėdžiui sukviesti. Tačiau kolegos nepalaikė jų iniciatyvos, nepatvirtino darbotvarkės ir miesto valdžios posėdis baigėsi nė neprasidėjęs. Tuomet pasipylė replikos po balsavimo. Nors pagal tarybos reglamentą replikuoti galima tik dvi minutes, tačiau ir tokio laiko pakako, kad išaiškėtų politikų interesų grupės.

„Susilaikę balsuodami išliksite istorijos puslapiuose. Jūs nesupratote, ko siekia valstybė. Laikas – pinigai. Ryga perims Šiaulių krovinius. Nėra kontakto su Vyriausybe,“ – kolegų abejingumu piktinosi A. Nausėda. „Tai ne ekonominis, o geopolitinis sprendimas. Rinkėjai šio balsavimo nepamirš. Matyt, tie patys politikai, prieš dešimt metų balsavę atšaką išardyti, dabar neketina jos atstatyti,“ – replikavo kitas sprendimo iniciatorius G. Karalevičius. „Primityvokas kreipimasis į Vyriausybę. Reikia ketinimų protokolo. Nėra paskaičiavimų,“ – aiškino susilaikymo motyvus buvęs Šiaulių meras paksininkas Alfredas Lankauskas. Beje, jo vienintelio atsargumą galima suprasti – praeityje garsiai nusiprognozavęs apie kasdien Šiaulių oro uoste tūpsiančius bei kilsiančius 25 orlaivius, o galiausiai postringavęs apie kosmodromą, iš kitų pageidavo… konkretumo.

„Gaila, kad trys tarybos nariai gyvena savo paraleliniame pasaulyje, kuris šiuo metu eina lygiagrečiai su Tarybos sprendimais. Jie mano, kad daro žygdarbį,“ – ekstrasenso talentą atskleidė tvarkietis Vidmantas Japertas. Pastarasis politikas ir jo kolegė Daiva Matonienė po arogantiškos replikos išėjo iš posėdžių salės. Kam rūpi provincijos ūkio reikalai, jei horizonte „šviečiasi“ Aplinkos ministerijos viceministro kėdė, siūloma du kartus Seimo rinkimus prapylusiai D. Matonienei.

Vicemerė darbistė Danguolė Martinkienė aikčiojo: „Žinoma, miestui reikia to geležinkelio. Neklaidinkime šiauliečių. Tačiau dokumentuose trūksta pagristumo, paskaičiavimų.“ Tarybos narė, TS-LKD atstovė Birutė Paplauskienė priekaištavo kolegoms politikams: „Kalbam vienaip, o darom kitaip.Trim jauniem politikam primetami kažkokie žygdarbiai… Kodėl tiek daug susilaikančių? Kas turi paruošti tarybos sprendimo projektą? Kodėl savivaldybės teisininkai nepadėjo?“ Tačiau replikoms po balsavimo liejantis kaip iš gausybės rago paaiškėjo, kad savivaldybės tarnautojams buvo UŽDRAUSTA padėti trims neeilinio Tarybos posėdžio iniciatoriams. Vadinasi, samdomi administracijos darbuotojai, ūkiškai tariant, nusispjovė ant trijų aktyvių politikų pastangų spartinti geležinkelio atšakos tiesimo darbus ir tapo kitos, politikos dramblių, interesų grupės įrankiu?..

„Kitos respublikos savivaldybės, kurių biudžetai kuklūs, prašo Vyriausybės perimti svarbius tarpvalstybinius projektus. Suprasdami situacijos sudėtingumą, matydami, kad miesto meras J. Sartauskas nori geležinkelio atšaką susieti su būsimuoju Logistikos centru, inicijavome neeilinį Tarybos posėdį ir paruošėme kreipimąsi. Gaila, kad kolegoms pritrūko politinės valios“, – mano politikas A. Nausėda.

Apie mistinį Logistikos centrą mieste sklinda dviprasmiškos nuomonės: neva, laukiama milžiniškų europinių lėšų, kurių įsisavinimas labai pravartus grupei pačių tvarkingiausių ir teisingiausių Šiaulių Tarybos politikų, negyvenančių „paraleliniame pasaulyje“.
Savarankiškas miesto Tarybos narys Artūras Visockas nevyniojo informacijos į vatą: „Tarybos nariai kritikavo mūsų paruoštą sprendimo projektą, o kas jiems trukdė paruošti gerą, teisingą alternatyvą“. Vadinasi, priežastys ne „primityvokame „kreipimosi į Vyriausybę tekste. Geležinkelio vėžė tampa rimtu argumentu įrodinėjant Logistikos centro būtinybę, nes tame objekte planuojama net geležinkelio stotis… Logistikos centras prastūminėjamas uoliai, nors A. Visocko nuomone, jo „ projektas neatitinka teisės aktų“. Be to, „Logistikos centras net 28 metus bus nuostolingas, o Šiaulių savivaldybė kasmet jį turės dotuoti milijoninėmis dotacijomis“... Tokias išvadas politikas padarė išsamiai išanalizavęs Logistikos centro galimybių studiją. A. Visockas pažadėjo viešąjį interesą ginti ir perduoti surinktą medžiagą prokuratūrai.

Replikos teise po balsavimo nutaręs pasinaudoti meras socialdemokratas Justinas Sartauskas aktyvių politikų elgesį ir mieste susiklosčiusią padėtį įvardijo taip: „Aklieji, pamatę dramblį, bando pasakoti, kaip tas drambys atrodo…“ Salėje kilo šurmulys, nes politikai tokios patarlės nebuvo girdėję ir mero socdemo folklorinę išmonę pavadino įžeidimu. „Yra yra toks posakis, tikrai žinau,“ – gynėsi J. Sartauskas. Neeilinis neįvykęs replikų posėdis baigėsi zoologiniu ginču. Politikų šou stebėjęs vienas Šiaulių miesto Garbės pilietis pripažino, kad tokio cirko savo gyvenime nėra matęs, nors miesto merijoje (anuometiniame vykdomajame komitete) dirbo ir sovietmetį... Rinkėjo nuomone, viskas labai paprasta: politikai idealistai eilinį kartą prapylė Šiaulių politikos drambliams, kruopščiai pasiruošusiems neeilinį posėdį sužlugdyti – interesų straublių jau net nebeslepiama.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

gabrielius       2020-02-20 17:03

Tokie ten ir dirba visi… Reiktų ten turbūt 90 proentų visų atleist ir iš karto našumas padidėtų. Nieko nepadaro kad žmonėm būtų geriau. Viskas brangsta ir niekas neatpinga. Reikia jau pradėti galvoti apie kiekvieną galimybę taupyti. Pats neseniai irgi pradėjau turėti versle labai didelių nuostolių, todėl reikėjo ieškoti kokių nors alternatyvų norint sutaupyti. Gerai, kad radau įmonę logistikos kuri keliais gabena krovinius į skandinavinos šalis. Tikrai sutaupė man labai nemažai pinigų, gal net ir verslą prikelsiu iš mirusiųjų vieną dieną. https://ingstad.lt/logistikos-paslaugos/kroviniu-pervezimas-keliais-ftl-ltl/

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.