Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Šiandien, trečiadienį, vyskupai kviečia vyrus katalikus pasninkauti ir melstis už Lietuvos šeimas

Tiesos.lt redakcija   2021 m. kovo 24 d. 3:10

32     

    

Šiandien, trečiadienį, vyskupai kviečia vyrus katalikus pasninkauti ir melstis už Lietuvos šeimas

LVK

Švenčiant Šventojo Juozapo metus kviečiame visus vyrus katalikus kovo 24 dieną, trečiadienį, pasninkauti.
Pasninko intencija – už Lietuvos šeimas. Tebūna tai asmeninės maldos, Dievo garbinimo, dėkingumo ir atgailos diena.
                                                                              Lietuvos vyskupai

* * *

Esame popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šventojo Juozapo metų kelyje. Šių metų tikslas – kad kiekvienas tikintysis, sekdamas šio šventojo pavyzdžiu, galėtų kasdien stiprinti savo tikėjimą, idant pilnai įvykdytų Dievo valią. Pagerbiant ir naujai apmąstant šventojo Juozapo asmenį, jo vietą ir misiją Išganymo istorijoje, žvelgiant į jį supančią aplinką, šiam šventajam patikėtas tarnystes bei patirtus iššūkius, kyla būtinybė dar kartą apmąstyti vyro asmens atsiskleidimą istorijos vingiuose ir šiandienos pasaulio tikrovėje keliaujančios Dievo tautos sąmonėje.

Mūsų krašto ganytojai pakvietė visus Lietuvos vyrus katalikus šių metų kovo 24 dieną, trečiadienį, pasninkauti ir melstis.

Esame kviečiami skirti laiko ateiti Dievo akivaizdon ir atidengti savo šiandienos patirčių, kasdienybės, sampratų, o galbūt ir neteisingų įžvalgų, poreikių bei lūkesčių tikrovę. Kiekvienam katalikui vyrui ypač svarbu savo dvasinį maldos gyvenimą drąsiai paliudyti ir patirti namuose. Besimeldžiantis vyras savo vaikui yra tikras vyriškumo, rūpestingumo patikėtais žmonėmis bei atsakingumo vykdant Dievo valią kasdienybėje paveikslas.

Kviečiame visų parapinių bendruomenių vyrus minėtą pasninko dieną peržengti bažnyčios slenkstį ir švęsti Sutaikinimo sakramentą, dalyvauti šv. Mišių aukoje, priimti Eucharistiją, būti regimu parapijos bendruomenės nariu. Būti maldos vyru už savo šeimą.

Ši išskirtinai vyrų pasninko diena tampa proga, remiantis į šventojo Juozapo asmens gelmę, mąstyti ir gyvenimu paliudyti Dievo kūrinio žmogaus – vyro tikrovę, kuri yra atvira esančiam šalia, patikima ir saugi, atsakinga ir kūrybinga, darbšti ir įžvalgi. Mylinti ir gebanti puoselėti ateitį. Žmogiška, jautri ir gili, nes remiasi į Tiesos pamatą – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų – Mylinčio Tėvo Veidą žemėje ir užgrūdinta šventojo Juozapo asmens pavyzdžio bei atvirumo Dievo veikimui.

Tenka pripažinti, kad labai dažnai vyro asmens sampratai, jo vietai šeimos ar darbo aplinkos, visuomenės, valstybės gyvenime įtaką daro tam tikra kintanti laikmečio dvasia bei požiūris, kuomet visa tai neretai įneša sumaištį, o kartais tampa ir laikinumo bei vienadienių madų, kintančių vaidmenų formacijos principų paliekamomis giliomis žaizdomis vyro asmens paveiksle. Šiandienos pasaulis vyro asmenyje neretai mato agresorių, valdžios ir galios despotą, neatsakingą šeimos tėvą: bejausmį pradėtos gyvybės akivaizdoje, bailų, smurtaujantį ir vengiantį atsakomybės, nerūpestingą vaikų atžvilgiu. Kartais neteisėti arba iškreipti visuomenės lūkesčiai vyrams tampa paskata patekti ir į įvairias degradavimo pinkles – alkoholį, narkotikus, azartinius žaidimus. Šios priežastys aiškiai matomos skaudžių savižudybių, įvairių priklausomybių, trumpesnio gyvenimo tarpsnio statistikoje.

Šventojo Juozapo asmuo moko mus mylėti Dievą, mūsų Tėvą, ištikimai melstis, įsiklausyti į Jo valią ir ją klusniai vykdyti. Evangelija šventąjį Juozapą vadina teisiu žmogumi. Jis, savo širdyje saugojęs Dievo slėpinius, mus skatina iš naujo atrasti tylos vertę, maldos galią, išmintingai ir lojaliai vykdyti savo pareigas. Teisumo dorybė, kurios pavyzdį duoda šventasis Juozapas, kiekvieną skatina paklusti Dievo įstatymui, kuris yra gailestingumo įstatymas. Šio didžio šventojo pavyzdys mus padrąsina saugoti Dievo įstatymą, esantį giliai įrėžtą žmoguje – Dekalogo įstatymą ir Kalno pamokslo mokymą.

Visiems tampa evangelizacine užduotimi kviesti ir drąsinti vyrus gyventi aktyvų maldos gyvenimą namų aplinkoje, būti visuomet regimiems parapiniame ir bažnyčioje švenčiamos liturgijos gyvenime, reguliariai švęsti Sutaikinimo sakramentą, būti vienybėje su Dangiškuoju Tėvu Eucharistijos slėpinyje. Šiandienos pasauliui taip reikia maldos vyrų, gilų dvasinį gyvenimą gyvenančių vyrų, tyloje apmąstančių jiems patikėtas veiklas ir užduotis, aktyvių ir sąmoningų Bažnyčios narių.

Melskime kartu šventojo Juozapo globos ir užtarimo mūsų šeimoms ir Tėvynei.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

V Gavėnios savaitės šeštadienio       2021-03-27 5:57

Evangelijos
Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB

Kiekvienas gyvename savo pasaulio kraštelyje, kiekvienas savo visuomenėje su savo tradicijomis, istorija, politika. Tvarkome savo bendrą gyvenimą, kurdami valstybę. Kaip piliečiai esame pašaukti būti Dievo vaikais, pašaukti tobulėti, pasiruošti laimingai amžinybei, į kuria esame visi pakviesti. Tam tikslui pasiekti Jėzus sukūrė savo Bažnyčią, matomą bendruomenę. Teisiamas Jėzus pareiškė, kad Jo karalystė nėra iš šio pasaulio, yra kitokia. Visi gerai žinome, kad Dievo keliai nėra mūsų keliai, kad žemiški dalykai dažnai prieštarauja dvasiniams.
Šiandien Evangelijoje labai aiškiai matome tokią situaciją. Štai Izraelio dvasiniai vadovai, aukštieji kunigai, palaipsniui tapo ir politiniais tautos atstovais. Jų širdis pagrobė politika ir žemiški dalykai, tad jie nutolo nuo savo misijos būti dvasiniais vadovais savo žmonėms. Dėl to jie nemato nekalto žmogaus, nesupranta Jėzaus, nesugeba atpažinti Dievo valios, tampa neautentiški, neteisingi, į pirmą vietą iškelia politiką bei savo interesus, o galiausiai priima sprendimą pasmerkti Jį ir paaukoti už tautą.
Labai lengvai juos pasmerkti. Tačiau tai tikrai nebuvo pirmas ir paskutinis kartas, kai politika maišoma su tikėjimu. Visų religijų, taip pat ir Bažnyčios istorijoje, buvo tokių momentų. Šiandien yra stiprių judėjimų, norinčių atskirti politiką nuo tikėjimo ir kiekvienam suteikti deramą vietą. Tai sveikintina. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia išstumti religiją, kaip nutiko, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Čia karaliauja „laicizmas“, o praktiškai – tai siekis išstumti Bažnyčią ir užkimšti jai burną, tikintieji stokoja visų teisių.
Politika ir religija: kiekviena žengia savo keliu. Jėzus pats sakė – atiduokite ciesoriui – kas ciesoriaus, o Dievui – kas Dievo. Žinome, kad labiau reikia paklusti Dievui nei žmogui. Negalime manipuliuoti religiniais įsitikinimais, siekdami politinių tikslų, tačiau visada, net būdami politikais, privalome likti ištikimi Dievui. Šv. kun. Jono Bosko auklėjimo tikslas – geras pavyzdys: tapti geru krikščioniu ir piliečiu.
Bernardinai.lt

V Gavėnios savaitės šeštadienio       2021-03-27 5:55

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus dvasinio ryšio su Jėzumi, besiruošiančio kančiai

Šios dienos Evangelija įveda mane į Jėzaus kančios savaitę. Kviesiu Šventąją Dvasią, esančią Dievo Žodyje, kad įvestų mane į Jėzaus kančios ir apleidimo slėpinį, kad padėtų man būti šalia Jo.

*

Jėzaus stebuklai vieniems žadina tikėjimą, kitiems sukelia baimę ir piktas mintis. Tikėjimas yra malonė. Prašysiu malonės, kad niekada neišduočiau Jėzaus.

*

Dievas visada lieka istorijos Viešpats. Netgi ir tada, kai yra atmestas, Jo Žodis gelbsti pasaulį. Jėzus pasiima ant savęs kiekvieną mūsų nuodėmę. Jis jau nugalėjo pasaulį. Ar tikiu, kad Jėzus viešpatauja ir labiausiai sunarpliotuose mano gyvenimo momentuose?

*

Kontempliuosiu ramų Jėzų, kuris pasitraukia į vietovę dykumos pakraštyje, lyg būtų „ištremtas“ į gyvenimo pakraštį. Jo viešpatavimas tik išoriškai žiūrint atrodo trapus ir silpnas. Jo galia pasireiškia romume ir trapume. Ar sutinku eiti tokiu keliu su Jėzumi?

*

Jėzaus likimas lieka toks pat iki mūsų dienų. Vieni klausinėja apie Jį ir Jo ieško, kiti kėsinasi į Jį. Kokią vietą Jėzus užima mano gyvenime? Ar mano ryšys su Juo yra artimas? Ar Jėzaus ieškau, o gal „ištremiu“ Jį iš savo gyvenimo?

*

Priglusiu prie Jėzaus, kuris vienatvėje ruošiasi savo kančiai. Pasikalbėsiu su Juo apie Jo jausmus.

Išsakysiu Jėzui savo meilę:

„Myliu Tave, tylusis Avinėli, kuris būsi nužudytas už mane“.

Kasdienapmastau.lt

V Gavėnios savaitės šeštadienis       2021-03-27 5:53

Evangelija (Jn 11, 45–56)

  Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį. Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.
  Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą“. Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausias kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“.
  Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. Nuo tos dienos jie tvirtai buvo pasiryžę jį nužudyti.
  Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę dykumos pakraštyje, į miestelį, vadinamą Efraimu. Ten jis apsistojo kartu su mokiniais.
  Artinosi žydų Velykos. Daug žmonių iš viso krašto traukė į Jeruzalę, norėdami prieš Velykas atlikti atgailą. Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi jis nebeateis į iškilmes?!“ Mat, aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur jis esąs, kad būtų galima jį suimti.

  Katalikai.lt

V Gavėnios savaitės šeštadienis       2021-03-27 5:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Jer 31, 10–13)

P. – Viešpats mus gano, tartum piemuo savo bandą.

  Klausykitės Viešpaties žodžio, tautos,
  skelbkite jį saloms tolimiausioms.
  Sakykite: „Kas Izraelį išsklaidė, tas ir surinks jį
  ir ganys, tarytum piemuo savo bandą“. – P.

  Viešpats išgelbės Jokūbą,
  vaduos iš stipresniojo rankos.
  Ateis jie ir džiūgaus Siono kalne,
  plauks prie Viešpaties gėrybių. – P.

  Šokdamos džiaugsis mergelės,
  linksminsis jaunuoliai ir seneliai.
  Jų liūdesį džiaugsmu aš paversiu,
  juos guosiu ir linksminsiu, vargams pasibaigus. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ez 18, 31)

  Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir susikurkite naują sau širdį ir dvasią.

V Gavėnios savaitės šeštadienis       2021-03-27 5:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Ez 37, 21–28)

  Štai ką sako Viešpats Dievas:
  „Išrankiosiu Izraelio vaikus iš tarpo tautų, kuriosna jie nukeliavo; surinksiu juos iš visur ir parvesiu į jųjų kraštą. Savojoje žemėje, Izraelio kalnuose, aš juos padarysiu viena tauta. Visi jie turės vieną karalių. Jie nebesudarys dviejų tautų ir niekada nebesidalys į dvi karalystes.
  Jie nebesusiteps savo stabais, ir niekšybėmis, ir visokiomis piktybėmis. Aš juos išvaduosiu iš visų nuodėmių, kurių jie pridarė per savo neištikimybę, ir juos apvalysiu. Tuomet jie bus mano tauta, o aš – jų Dievas būsiu.
  Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir visi jie turės vieną ganytoją. Jie elgsis pagal mano įsakymus, laikysis mano įstatymų ir vykdys juos. Gyvens šalyje, kurią savo tarnui Jokūbui esu atidavęs, kurioje jų tėvai gyveno. Joje gyvens jie patys, jų vaikai ir vaikaičiai per amžius, o mano tarnas Dovydas visą laiką bus jų valdovas.
  Su jais sudarysiu sandorą jų gerovei; turės tai būti amžina sandora. Juos padarysiu skaitlingus. Jų tarpe aš amžiams pastatysiu savo šventovę, pas juos bus mano buveinė. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. Kadangi mano šventovė bus visą laiką jų tarpe, tai tautos pažins, jog esu Viešpats, kuris Izraelį padarė savo šventąja tauta“.

V Gavėnios savaitės penktadienis        2021-03-26 5:51

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013)
Daugelyje šios savaitės skaitinių pažymima, kad Jėzus, pasivadindamas Dievo Sūnumi, taip papiktino žydų religinius vadovus, kad jie net norėjo Jį užmušti akmenimis. Anot jų, Jėzus piktžodžiavo. Jėzus jiems priminė, kokius darbus Jis darė: gydė ligonius, pamaitino alkanus, guodė liūdinčiuosius. Ar tai neturėjo būti iš Dievo?
Bet ne už tai jie norėjo Jėzų užmušti, bet dėl to, kad Jis skelbėsi esąs Dievo Sūnus. Pagaliau Jėzus sako, jog jeigu netiki Jo žodžiais, tai turėtų tikėti Jo darbais. Dėl žodžių dar galima ginčytis, bet ne dėl darbų.
Paklauskim savęs: „Ar mūsų gražius žodžius seka darbai?“ Nors ir sunku yra suvokti, kad Jėzus yra Tėve, o Tėvas – Jėzuje, ši tikėjimo tiesa yra mūsų atpirkimo šerdis. Ji reiškia, kad, žvelgdami į kryžių, matome ant jo mirštantį ne tik paprastą žmogų, Jėzų iš Nazareto, bet drauge matome amžinąjį Dievo Sūnų, visagalį Tėvo Žodį, atiduodantį savo gyvybę už mus. Tokia auka paverčia mūsų atpirkimą visišku ir amžinu. Mus atpirko pats Dievas!  Niekas ir niekaip negali jo iš mūsų atimti.
Artėja Didžioji savaitė. Kai Didįjį penktadienį skaitysime apie Jėzaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, žvelgdami į kryžių galvokime, kad tai – Tėvo meilės ženklas mums ir visai nupuolusiai žmonijai. Viešpatie Jėzau, tebūnie garbinamas Tavo kryžius, kuriuo mus atpirkai ir dabar laisvini iš nuodėmės. Dėkoju Tau, Tėve, už tą didelę meilę man. Dėkoju Tau, Jėzau, už Tavo auką dėl manęs.
Bernardinai.lt archyvas

V Gavėnios savaitės penktadienis        2021-03-26 5:50

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti Jėzaus galios ir artumo patirties abejonių valandą

Atsistosiu arti Jėzaus. Išgirsiu triukšmą ir šurmulį. Atkreipsiu dėmesį į įtūžusius veidus žydų, kurie pasiėmė akmenų. Jie nori užmušti Jėzų akmenimis. Jo žodžiai juos neramina ir pykdo.

*

Ar Evangelijoje „susitinku“ su Jėzaus žodžiais, kurie mane neramina, gimdo manyje pasipriešinimą ir kuriems užsisklendžiu? Pasakysiu apie juos Jėzui. Prašysiu, kad padėtų man atsiverti tiems žodžiams.

*

Jėzus primena, kad man gyvenime padarė daug gerų dalykų ir, kad jie yra kilę iš Tėvo. Kokį konkretų gėrį pastebiu savo gyvenime? Ar matau jame Dievo veikimą, jautrią Tėvo ranką?

*

Žydai netiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Ar aš tikiu Jėzaus dievyste? Žvelgsiu į Jo paprastą, žmogišką veidą ir su tikėjimu kontempliuosiu Jėzaus dievystę.

*

Jėzus ragina tuos, kurie nesugeba Juo tikėti, kad prisimintų Jo pilnus galios darbus ir taip sustiprintų savo tikėjimą. Sugrįšiu į savo gyvenimo įvykį, kuriame patyriau stebuklingą Jėzaus veikimą.

*

Jėzus išpažįsta savo dievystę ir sūnišką ryšį su Tėvu. Prašysiu Jo, kad vestų mane į savo vidinį gyvenimą su Tėvu ir padėtų jame išlikti.

*

Tvirtai įsikibsiu į ranką Jėzaus, kuris yra apsuptas minios, norinčios užmušti Jį akmenimis.

Su tikėjimu kartosiu:

„Tikiu Tavimi, Jėzau, Dievo Sūnau“.

Kasdienapmastau.lt

V Gavėnios savaitės penktadienis        2021-03-26 5:49

Evangelija (Jn 10, 31–42)

  Žydai stvėrėsi akmenų, norėdami Jėzų užmušti. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“
  Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.
  Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai!’? Taigi Įstatymas vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: ‘Tu piktžodžiauji’, kai jis pareiškė: ‘Aš – Dievo sūnus!’? Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame“.
  Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis išsprūdo jiems iš rankų. Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pradžioje Jonas buvo krikštijęs, ir apsistojo tenai.
  Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno stebuklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė“. Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte.

  Katalikai.lt

V Gavėnios savaitės penktadienis        2021-03-26 5:48

Atliepiamoji psalmė (Ps 17, 2–7)

P. –  Ėmiau sielvarte Viešpatį kviesti, ir mane jis išgirdo.

  Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
  Viešpatie, priebėga mano, tvirtove, vaduotojau mano! – P.

  Dieve, prieglobsti mano, tavimi aš viliuosi.
  Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
  Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
  ir išvaduotas būsiu iš priešų. – P.

  Iš visų pusių mane daužė bangos grėsmingos,
  pražūtingieji srautai baugino;
  apraizgytas buvau pragaro pinklių,
  gausybės pragaištingųjų spąstų. – P.

  Ėmiausi sielvarte Viešpatį kviesti,
  šauktis Dievą pagalbos, –
  jis savo šventovėj mano balsą išgirdo,
  mano šauksmas jo ausį pasiekė. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 63b. 68b)

      Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas; tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

V Gavėnios savaitės penktadienis        2021-03-26 5:47

Pirmasis skaitinys (Jer 20, 10–13)

  Girdėjau daugelį šnibždant – vien siaubas aplinkui: „Įduokite jį! Mes norim jį apskųsti!“ Artimiausi mano pažįstami laukia, bene aš pargriūsiu: „Galbūt jis apgaunamas duosis: tada mes prie jo prieitume ir jam atkeršytume“.
  Tačiau su manim yra Viešpats lyg tvirtas kariūnas. Todėl mano persekiotojai klumpa ir nepakyla. Jie žlugs negarbingai, nieko nepešę, užsitraukę vien amžiną, neužmirštamą gėdą. Aš tavo jiems kerštą regėsiu, nes tau patikėjau savąją bylą.
  Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Viešpatį! Jis gelbsti varguolio gyvybę iš nedorėlių rankų“.

>>>stebuklas       2021-03-25 19:31

anksčiau, t.y. iki Jėzaus gimimo, žmonės už savo nuodėmes atnašavo gyvulius. Dievas atsiųsdamas savo Sūnų, panaikino gyvulių aukojimo ritualą, t.y. Jėzus sudarė naują sandorą su žmonija save paaukodamas ant kryžiaus. Dabar ne gyvulius aukojame, o save pačius, t.y. išsižadėdami savęs, numarinant savo aš ir tampant naujuoju žmogumi, naujuoju Adomu. Jėzus yra vadinamas naujasis Adomas. Taip, kad mūsų misija gyvenant žemėje, tapti naująja Ieva ar naujuoju Adomu.

>>>elfe       2021-03-25 19:17

Manau, kad šv. Mergelė Marija yra vadinama naujoji Ieva, bet prigimtinė nuodėmė mus lydės iki pat gyvenimo pabaigos ir teks su ja kovoti. Taip pat žinau, kad ji buvo jau savo mamos Onos įsčiose pradėta be nuodėmės, t.y. be prigimtinės nuodėmės. Nekaltas Prasidėjimas – tai tik 1854 m. gruodžio 8 d. popiežiaus Pijaus IX paskelbta dogma, teigianti,kad Mergelė Marija Dievo malonės veikimu nuo pat pradėjimo buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.

elfe        2021-03-25 16:24

Marija savo klusnumu Tevui istaise neklusnios Ievos klaida, vadinama “prigimtine nuodeme”?

stebuklas       2021-03-25 16:17

“Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.”

Pasventinti, vadinasi, sventi = nekalti?.. ir nebereik jokiu auku ispirkimui/isganymui?..O tame musu sventume ir Sventoji Tiesos Dvasia su Dievo galia?.. Juk sake Jezus, jei jusu tikejimas butu it garstycios grudelis, dar ne tokiu stebuklu darytumet?..

Gavėnios kelionė        2021-03-25 12:47

Su Dievo Gailestingumo šventove
Mąstymas

Kiekvienais metais keliaudami gavėnios kelionę link Golgotos viršukalnės, apmastydami savo gyvenimą ir suklydimus, esame sugražinami prie ištakų: Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai. Kaip Jėzus sakė artėjant Jo valandai, kad dėl tos valandos Jis čia ir atėjo.

Iš tiesų mes keliaujame ne link Golgotos kalno viršūnės, bet žymiai aukščiau – link atvertų Rojaus vartų. Ir šios dienos evangelijoje mes girdime kaip maža niekam nežinoma mergaitė sutinka dalyvauti šiame Kelio perkeitime.

Ši jauna mergaitė duoda pamoką kiekvienam iš mūsų. Atėjus iššūkiams ir sunkumams, mes į juos dažniausiai žvelgiame iš žmogiškos perspektyvos – ar palankios yra sąlygos, ar turime reikalingus talentus, ar užteks jėgų ir sumanumo. Tačiau Marija mums pateikia nuolankumo ir pasitikėjimo pavyzdį situacijoje, kuri viršija ne tik jėgas, bet ir žmogišką supratimą ir logiką.

Tai nereiškia, kad reikia griebtis kiekvienos „beprotiškos“ idėjos. Ne. Bet kai matau prieš save kvietimą, kuris žinau, jog ateina iš Dievo (pasitikrinimui žiūriu ar atitinka turimas įkvėpimas Tradiciją ir Bažnyčios mokymą), turiu pasitikėti Juo ir leisti per save Dievui įgyvendinti didžius siekius.

Leiskimės būti Dievo bendradarbiais.

 

Žingsnis

Šiandien pabandykime sužinoti ką nors naujo apie save, mums artimus žmones, Dievą.

 

Kun. Povilas Narijauskas

TAIP       2021-03-25 11:25

Sutapimas: Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai ir Seimo posėdis dėl B. Sabatauskaitės skyrimo Lygių galimybių kontroliere.
Šv. Mergelė Marija, padėk Lietuvai nugalėti šėtono siautėjimą.

Šiandien, kovo 25 švenčiame       2021-03-25 8:52

Viešpaties Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai faktas susijęs su Lk 1, 26-38. Apaštalas mums pasakoja, kad, kai Elžbieta buvo šeštame nėštumo mėnesyje, Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, mažą miestelį Galilėjos kalnuose, pas Mergelę Mariją.

Marija buvo iš Dovydo giminės, ir buvo išleista už Juozapo iš tos pačios karališkos giminės. Tačiau ji dar nebuvo įžengusi į savo sutuoktinio namus, dar buvo savo motinos namuose, galbūt ruošė sau kraitį. Angelas atėjo į jos namus ir pasakė jai: „Sveika, malonės pilnoji (t.y. kuriai suteikta malonė, išrinktoji), Viešpats su tavimi“. Marija, išgirdusi sveikinimo žodžius, nieko nesakė; jos širdyje tai sukėlė sumaištį, kadangi ji nepažinojo angelo, nei kodėl jis atėjo, nei ką reiškė jo pasveikinimas. O angelas tęsė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą. Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.“

Mergelė suprato, kad buvo kalbama apie Atpirkėjo atėjimą. Bet kodėl tai didžiai garbei tapti Mesijo motina iš moterų tarpo išrinko ją, davusią skaistybės įžadą? Todėl, neabejodama dieviškojo pranašo žodžiais, tačiau pilna baimės ir nustebimo, ji pasakė: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“

Norėdamas nuraminti Mariją ir užtikrinti, kad jos mergystė bus išsaugota, angelas atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo sūnumi.“ Kad jo žodžiais patikėtų, jis papasakojo jai apie šv. Jono pradėjimą, apie jos senos ir nevaisingos giminaitės stebuklingą nėštumą: „Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ Marija galbūt iki galo nesuprato dangiškos naujienos prasmės ir kaip motinystė gali derintis su jos mergystės įžadu, tačiau, laikydamasi pirmųjų angelo žodžių ir pasitikėdama Dievo visagalybe, ji pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“

Šiandien kovo 25 švenčiame       2021-03-25 8:51

Viešpaties Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai
II. Nuo 1889 m. Holzmannas ir daugelis protestantų autorių mėgino parodyti, kad Lk 1, 34 ir 35 eilutės, kuriose yra žinia apie pradėjimą per Šventąją Dvasią, yra pridėtos. Kitas tyrinėtojas, Useneris kildina šį „mitą“ iš pagoniško herojaus garbinimo; tačiau Harnackas bando įrodyti, jog šis pasakojimas yra judėjiškos kilmės (Izaijas 7,14, Štai mergelė laukiasi kūdikio…). O Bardenheweris nustatė teksto autentiškumą. Šv. Lukas galėjo paimti informaciją apie šį įvykį iš kito pasakojimo, parašyto aramėjų arba hebrajų kalba, o žodžiai „palaiminta esi tarp moterų“ yra paimti iš 42 eilutės, kur kalbama apie Apsilankymą. Kiti autoriai bandė analizuoti žodžius „bet aš nepažįstu vyro“ ne ateities, bet praeities perspektyvoje: iki šios valandos nepažįstu vyro. Šią akivaizdžią klaidą, kuri prieštarauja teksto žodžiams, visuotinai atmetė katalikų autoriai. Nuomonė apie tai, kad Viešpaties Apreiškimo metu Juozapas buvo pagyvenęs našlys, o Marijai buvo 12 ar 15 metų, grindžiama tik apokrifiniais dokumentais. Pagal vietinę Nazareto tradiciją angelas sutiko ir pasveikino Mariją prie fontano, ir kai ji išsigandusi nuo jo pabėgo, jis nusekė ją į namą ir ten tęsė pokalbį. Apreiškimo metų ir datos neįmanoma nustatyti, kol apie tai neatsiras naujos medžiagos. Dabartinė šventės data – kovo 25-oji, priklauso nuo senesnės – Kalėdų šventės datos.

Atpirkėjas, kuris tuoj pradės naują Dievo vaikų kartą, neatvyksta taip kaip žemiškosios kartos: Šventosios Dvasios galia įeina į skaisčios Mergelės įsčias ir suformuoja Kristaus žmogiškumą. Daugelis šventųjų tėvų (šventieji Jeronimas, Kirilas, Efremas, Augustinas) sako, kad Marijos sutikimas buvo būtinas atpirkimui. Šv. Tomas teigia (Summa III:30), kad tai, kad žmonijos atpirkimas priklausė nuo Mergelės Marijos sutikimo, buvo Dievo valia. Tai nereiškia, jog Dievo planus varžo jo kūrinio valia ir kad žmogus nebūtų buvęs atpirktas, jeigu Marija nebūtų sutikusi. Tai tik reiškia, kad Marijos sutikimas buvo numatytas Amžinybėje, todėl buvo įtrauktas į Dievo planą.
Bernardinai.lt

Popiežius Pranciškus       2021-03-25 8:45

Malda su Mergele Marija
I. Žinome, kad didysis krikščioniškos maldos kelias yra Jėzaus žmogiškumas. Krikščioniškai maldai būdingas pasitikėjimas neturėtų pagrindo, jei Žodis nebūtų įsikūnijęs ir per Šventąją Dvasią mums dovanojęs savo sūniško santykio su Tėvu.

Kristus yra tarpininkas, Kristus yra tiltas, kuriuo einame link Tėvo. Yra vienintelis Išganytojas, nėra kitų. Vienintelis. Jis yra tobulas tarpininkas.

Kiekviena malda į Dievą yra per Kristų, su Kristumi ir Kristuje ir išsipildo Jam užtariant. Šventoji Dvasia išplečia Kristaus tarpininkavimą – jis yra kiekvienu metu, kiekvienoje vietoje: nėra kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti (žr. Apd 4, 12). Jėzus Kristus – vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių.

Visos kitos nuorodos, visų pirma nuoroda į Mergelę Mariją, naudingos krikščionio maldai ir pamaldumui, įgyja prasmę ir vertę vien tik dėl Kristaus tarpininkavimo.

Krikščionio gyvenime, tad ir maldoje Marijai tenka privilegijuota vieta, nes Švč. Mergelė yra Jėzaus Motina. Rytų Bažnyčios ją dažnai vaizduoja kaip Odigitria – „rodančią kelią“, tai yra – į savo Sūnų Jėzų Kristų.

„Atsimenu gražų seną Odigitria paveikslą Bario katedroje. Jis paprastas, Dievo Motina rodo į nuogą Jėzų. Vėliau buvo pridėti marškinėliai, kad pridengtų jo nuogumą, bet tiesa yra tokia – Jėzus yra nuogas, tai žmogus, gimęs iš Marijos, jis yra tarpininkas. Ji rodo į tarpininką, ji yra Odigitria“, – sakė popiežius.

Marija itin dažnai vaizduojama krikščioniškoje ikonografijoje, kartais labai ryškiai, tačiau visada kaip turinti ryšį su Sūnumi ir dėl Jo. Jos rankos, akys, laikysena yra gyvas katekizmas ir visada rodo į ašį, centrą: Jėzų. Marija atsigręžusi tik į Jį. Ji – pirmoji mokinė.

Toks yra vaidmuo, kurį Marija atliko savo žemiškajame gyvenime ir kurį išsaugo visada: būti nuolankia Viešpaties pagalbininke. Kai kuriais momentais Evangelijoje ji, atrodo, visai išnyksta, bet vėl pasirodo lemiamomis akimirkomis, kaip kad Kanos vestuvėse, kai Sūnus dėl jos rūpestingo įsikišimo padarė pirmąjį ženklą, ir vėliau ant Golgotos kalvos, kryžiaus papėdėje.

Viešpats išplėtė Marijos motinystę, ji tapo Bažnyčios motina tada, kai Jėzus jai patikėjo mylimąji mokinį prieš pat mirtį ant kryžiaus. Nuo to momento mes atsidūrėme po jos apsiaustu, kaip vaizduojama kai kuriose freskose ar viduramžių paveiksluose.

Kreipiamės į Mergelę Mariją kaip į Motiną, tačiau ne kaip į bendraišganytoją, dar kartą pabrėžė Šventasis Tėvas.

Popiežius Pranciškus       2021-03-25 8:44

Malda su Mergele Marija

II. „Tiesa, kad krikščioniškasis pamaldumas visada jai skyrė gražiausius apibūdinimus, kaip kad vaikas kalba apie mamą. Kiek gražių dalykų pasako vaikas mamai, kurią myli! Daug gražių dalykų. Tačiau atsiminkime, kad gražūs žodžiai, kuriuos Bažnyčia, šventieji skiria Mergelei Marijai, nieko neatima iš Kristaus buvimo vieninteliu Išganytoju. Jis yra vienintelis. Vaikų meilės mamai išraiška kai kada gali būti perdėta. Bet meilė, kaip žinome, visada mus verčia elgtis perdėtai“, – pridūrė popiežius.

Pradėjome kreiptis į Mariją maldoje tais žodžiais, kurie jai skirti Evangelijose: „malonės pilnoji“, „palaiminta tarp moterų“. Titulas Theotokos („Dievo Motina“) greitai prigijo Sveika, Marija maldoje, buvo patvirtintas Efezo Susirinkimo. Panašiai kaip ir maldoje Tėve mūsų, po pagarbos žodžių pridedame maldavimą: prašome, kad Motina melstų už mus, kad švelniai užtartų mus „dabar ir mūsų mirties valandą“. Kad dabar, konkrečiais gyvenimo momentais, ir paskutinę akimirką lydėtų mus perėjimo į amžinąjį gyvenimą metu.

Marija visada stovi prie savo vaikų, paliekančių šį pasaulį, guolio. Jei kažkas lieka vienui vienas, apleistas, ji yra greta taip, kaip buvo greta savo Sūnaus, kai Jį visi apleido. 

Marija buvo ir yra šiomis pandemijos dienomis arti žmonių, kurie, deja, užbaigė savo žemiškąjį kelią izoliuoti, be brangių žmonių artumo paguodos. Marija su savo motinišku švelnumu visada buvo šalia.

Jai skirtos maldos nėra tuščios. „Taip“ ištarusi moteris, tuoj pat priėmusi Angelo kvietimą, atsiliepia ir į mūsų maldavimus, girdi mūsų balsus, taip pat tuos, kurie liko širdyje, kuriuos pritrūko jėgų ištarti, tačiau apie kuriuos Dievas žino geriau, nei žinome mes patys. Kaip kiekviena gera motina ir dar daugiau, Marija mus gina nuo pavojų, taip pat ir tada, kai užsiimame tik savo rūpesčiais, pametame kelio prasmę, sukeliame pavojų ne vien savo sveikatai, bet ir išganymui. Marija yra šalia, meldžiasi už mus, meldžiasi už tuos, kurie nesimeldžia. Meldžiasi su mumis. Kodėl? Nes ji yra mūsų Motina. (RK / Vatican News)

Vyskupams patarimas kaip isaugoti Lietuva       2021-03-25 7:37

Siulau vyskupams vesti lietuves moteris ir daug
Vaiku i pasauli paleisti nes kitaip Lietuvoje katalikybe neturi
Jokios ateities.(pataps protestantiska arba ortodoksiska ...)
Isskyrus tuos kurie turi dievo malone…..buti skaistiems…
(Liaudiskai tariant kurie patiria Orgazma maldos metu…)

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:59

Evangelijos Komentaro autorė – ses. Adelė Pilipavičiūtė, CC
„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Tokius Mergelės Marijos žodžius girdime šiandienos evangelijoje. Taip ji atsako į Dievo jai patikėtą misiją – tapti Jėzaus motina. Atrodytų, Marijai, kuri buvo be menkiausios nuodėmės, turėjo būti pakankamai paprasta į kiekvieną Dievo kvietimą džiaugsmingai ir paprastai atsiliepti „taip“ (ji juk ne tokia kaip mes, paprasti ir nuodėmingi žmonės). Tačiau pažvelgę į jos gyvenimą išvysime, jog super galių Mergelė Marija neturėjo ir padebesiais neskraidė. Jog ne viskas ten buvo taip paprasta net ir būnant be jokios dėmelės! Ji yra artimesnė mūsų tikrovei, nei kartais galėtume pagalvoti.
Ar jums yra buvę (arba yra dabar) taip, kad atrodytų, jog Dievas kviečia į kažką beprotiško ir pranokstančio galimybes? Ar esate pagalvojęs: „Negali būti, Dieve! Tu gi matai, kad tesu paprastas žmogus, o kvieti mane į visišką avantiūrą!“ Mergelei Marijai tai gerai žinoma patirtis. Jos pavyzdys kviečia ir drąsina mus rizikuoti pasitikint, kad Dievas, davęs užduotį, suteiks ir malonę ją įgyvendinti. Telieka bendradarbiauti su šia malone.
O ar esate susidūrę su situacijomis, kuomet pasirinkdami vykdyti Dievo valią rizikuotumėte patirti didesnius ar mažesnius nuostolius, prarasti savo gerą vardą, brangius santykius ar netgi gyvybę? Sutikdama tapti Dievo Motina, Marija realiai visu tuo rizikavo pasitikėdama, kad yra Jo rankose ir tai – visų svarbiausia. Ar lengva taip pasitikėti? Ne. Tačiau Marija savo pavyzdžiu mus moko visgi rinktis Jėzų net jei ir baisu, net jei ir to pasekmės atrodo nieko gero nežadančios. Juk tiesa ta, kad Dievas yra ištikimas, Jis „ištikimai laikosi sandoros su jį mylinčiais ir vykdančiais jo įsakymus“ (Įst 7, 9).
Mergelė Marija žino, kas yra skausmas ir netektis. Jėzaus mirtis ant kryžiaus – didžiausio motinos skausmo, sielvarto patirtis. Ji supranta, ką reiškia perverta širdis ir gali pasilikti su mumis, kai gyvenime prarandame savo mylimuosius. Marija – Vilties motina, kuri per mūsų skausmą keliauja kartu, kuri rodo, kad už mirties durų mūsų laukia prisikėlęs jos Sūnus.
Pažvelgę į Marijos gyvenimą pamatysime, jog ji tikrai supranta, ką reiškia sudėtingos situacijos ir vargas. Atėjus metui gimdyti neradusi vietos užeigoje, neturėdama kur prisiglausti, ji pagimdo Sūnų tvarte, šalia gyvulių. Ir visgi šiame varge ji duoda pasauliui Jėzų, atskleidžia, kad ir didžiausiame suspaudime karalių Karalius gali užgimti. Marija parodo, kad mūsų vargas, kad ir koks jis būtų, gali tapti didžiausio stebuklo vieta.
Šiandien žvelkime į Mariją, kaip pavyzdį, įkvėpimą ir paguodą mums, kaip Motiną, globėją ir užtarėją, kuri pasilieka arti kasdienės mūsų gyvenimo tikrovės ir tuo pat metu kreipia mūsų žvilgsnius į savo Sūnų, kviesdama sutikti su Jo užgimimu mūsų širdyse.
Bernardinai.lt

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:57

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti vidinės laisvės atsiliepiant į Dievo kvietimą

Prisiartinsiu prie Marijos ir paprašysiu, kad galėčiau kartu su Ja medituoti Apreiškimo sceną, kad „nuvestų“ mane į tą vietą, kur Ji pati pergyveno susitikimą su angelu ir girdėjo jo žodžius.

*

Kontempliuosiu jaunos mergaitės Marijos, kuri buvo susižiedavusi su Juozapu, gyvenimą Nazarete. Atkreipsiu dėmesį į tą momentą, kai „angelas atėjo pas Ją“ ir ištarė savo žodžius. Tarp kasdieninių rūpesčių Ji išlieka laisva ir jautri ateinančiam Dievui.

*

Pakviesiu Mariją į savo namus, paprašysiu, kad Ji būtų visuose mano reikaluose, kuriuose labiausiai esu pasimetęs, su kuriais negaliu susitvarkyti ir per kuriuos prarandu širdies ramybę. Prašysiu Jos, kad išmokytų mane būti laisvą kasdieninėse įtampose, kad išprašytų man malonės būti jautriam Dievo buvimui mano kasdienybėje.

*

Visa širdimi stengsiuosi įsijausti į Marijos išgyvenimus. Dievo Pasiuntinio žodžiai sukelia Joje baimę, nes Ji jų nesupranta. Tai, ko Dievas nori iš Jos, keičia Jos gyvenimo planus ir viršija Jos jėgas. Bet Ji neužsidaro, klausosi iki galo, klausia.

*

Prisiminsiu Šv. Rašto žodžius, per kuriuos Dievas ragino mane daryti gyvenimiškus apsisprendimus. Kaip į juos atsiliepiau? Ar leidau Dievui „įeiti“ į mano gyvenimą su Jo planais? Kur šiandien jaučiuosi labiausiai Dievo kviečiamas?

*

„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs…“. Kartu su Marija įsiklausysiu į tą pažadą. Kiekvienas Dievo kvietimas, kuris viršija mano jėgas, slepia savyje pažado išsipildymą. Ar tikiu, kad kiekvieną dieną „Aukščiausiojo galybė pridengia mane“?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi išsakysiu visas savo baimes, kurios kyla, kai reikia atsiduoti Jo valiai. Ko labiausiai bijausi?

Pakviesiu Mariją į savo širdies maldą ir kartu su Ja su tikėjimu kartosiu:

„Dievui nėra negalimų dalykų“. 

Kasdienapmastau.lt

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:56

Evangelija (Lk 1, 26–38)

  Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
  Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
  O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
  Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
  Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavo giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
  Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.
Katalikai.lt

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:55

Dievo Žodis
Antrasis skaitinys (Žyd 10, 4–10)

  Broliai!
  Neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožkų kraujas panaikintų nuodėmes. Todėl, ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“
  Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti“, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti tavo valios“.
  Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 1, 14ab)

(P.  Aleliuja.) – Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų;
              mes regėjome jo šlovę. – (P. Aleliuja.)

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:54

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 7–11)

P. – Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

  Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių:
  bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
  Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
  Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

  Knygoje apie mane yra parašyta: „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
  tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

  Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
  Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau lūpas sučiaupęs. – P.

  Neslėpiau savo širdy aš tavo teisumo,
  garsiai kalbu apie tavo ištikimybę ir tavo pagalbą
  Neslepiu tavo malonės,
  susirinkus didžiai daugybei. – P.

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS       2021-03-25 5:53

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 7, 10–14; 8, 10)

  Prabilęs Viešpats kalbėjo Achazui: „Prašyk Viešpatį savo Dievą, sau ženklo – arba apačioje iš žemybių, arba viršuje iš aukštybių“.
  Achazas atsakė: „Aš nieko neprašysiu ir Viešpaties nebandysiu“.
  Tuomet Izaijas prabilo: „Klausykite, Dovydo namai! Ar jums per maža varginti žmones, kad jūs įkyrite ir mano Dievui?! Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų; jį suteiks jam vardą Emanuelis, tai reiškia: ‘Dievas su mumis’“.

O kartu        2021-03-24 15:13

reiktu visiems masiskai pasimelst, kad Bosas Danguje atleistu musu kaltes ir pasalintu, pradziai is Lietuvos visus virusus, kokia forma jie bebutu ateje.
Nejau katalikai nebetiki stebuklais?..

Vyskupams       2021-03-24 9:21

Siulau vyskupams vesti lietuves moteris ir daug
Vaiku i pasauli paleisti nes kitaip Lietuvoje katalikybe neturi
Jokios ateities

Papasnikauk>>> Feministas       2021-03-24 8:19

Gal, Katalikų Dievas tau apšvies protelį.

Feministas       2021-03-24 7:33

Katalikų Dievo kūrinys žmogus - vyras. Apie kitus sutvėrimus neužsiminta. Gal Stambulo arabai per Mohometo mokymus apie moteris ką nors mini?

Žinia,       2021-03-24 5:55

Kad pasnikas, tai savęs išsižadėjimas. Tikras vyras gali save apriboti visą dieną - vien vandeniu ir duona. Jau vien tik tai būtų stipri malda ir įrodymas sau, ant kiek man yra svarbi šeima. Manau, kad čia galėtų prisidėti ir moterys.

Rekomenduojame

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.