Naujienos

Šiandien minime Laisvės dieną: penkis dešimtmečius trukusios karinės okupacijos pabaigą

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 1 d. 4:18

5     

    

Šiandien minime Laisvės dieną: penkis dešimtmečius trukusios karinės okupacijos pabaigą

Štai jau 24 metai, kai iš Lietuvos išvesta okupacinė kariuomenė, o rugsėjo 1-oji vadinama ne tik Žinių, bet ir Laisvės diena.

XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorija pažymėta prieštaringais, pakilimo ir nuosmukio ženklais. 1918 m. vasario 16 d. paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė buvo apginta savanorių kovose, 1918–1940 m. buvo tvirtinamas šalies valstybingumas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota Sovietų Sąjungos, 1941–1944 m. sovietų okupaciją keitė vokiečių okupacija, o nuo 1944 m. beveik 50 metų Lietuva vėl buvo okupuota SSRS, Lietuvos teritorijoje įsitvirtino sovietų  okupacinė kariuomenė. Prasidėjo Lietuvos sovietizacija.

1990 m. kovo 11 d. demokratiniuose rinkimuose išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Svarbiausi atkurtos valstybės politiniai uždaviniai buvo valstybingumo stiprinimas ir Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje, tačiau tai buvo sunkiai įmanoma, kol mūsų valstybės teritorijoje buvo svetimos valstybės kariuomenė. Okupacinės kariuomenės išvedimas būtų reiškęs, kad Lietuva visiškai kontroliuoja savo teritoriją, o visiška valstybės teritorijos kontrolė yra neatskiriamas valstybės suvereniteto elementas.

Okupacinės kariuomenės išvedimas buvo neatsiejamas nuo sudėtingų diplomatinių, politinių, socialinių, galiausiai techninių-logistinių aplinkybių. Visa tai turėjo spręsti Lietuvos valdžia 1990–1993 m. Labai svarbi buvo ir tvirta Lietuvos piliečių nuomonė, jų pasisakymai už kuo greitesnį kariuomenės išvedimą. Dar Sąjūdžio metu buvo surinkta 1 mln. 600 tūkst. parašų dėl kariuomenės išvedimo, o ryškiausiai žmonių nuomonę liudijo 1992 m. birželio 14 d. įvykusio referendumo rezultatai.

1990–1991 m. žlugimo agonijos apimta Sovietų Sąjunga nerodė rimtesnių pastangų derėtis dėl Lietuvos valstybės pripažinimo ar okupacinės kariuomenės buvimo Lietuvos teritorijoje sąlygų. Sovietų karinių struktūrų atstovai persekiojo, kalino, smurtavo prieš Lietuvos piliečius, sulaukusius šauktinio amžiaus ir atsisakiusius tarnauti svetimoje kariuomenėje ar iš jos pabėgusius. O nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo prieš Lietuvos valstybę ir jos piliečius buvo vykdoma sovietų agresija, kurios metu žuvo 24 Lietuvos kovotojai už laisvę.

Prieš pat rugpjūčio pučą, 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl dvišalių santykių“. Žlugus Maskvoje kariniam perversmui-pučui, demokratinių jėgų pergalė, vadovaujant Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui, leido inicijuoti tolesnes derybas, lėmusias tuo metu jau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko pirmasis valstybinių derybų delegacijų susitikimas (Lietuvos valstybinei derybų delegacijai vadovavo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius), o po pusės metų – 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas, kuriame buvo nurodyta galutinė kariuomenės išvedimo data – 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vėlesni nesklandumai, kilę dėl Rusijos kariuomenės išvedimo grafiko nesilaikymo, keletą kartų skelbtas kariuomenės išvedimo sustabdymas, nustatytų terminų nepakeitė. Paskutinis į Rytus grįžtantis karinis ešelonas atvyko į Kenos geležinkelio stotį 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 45 min. ir nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją.

Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis, karinės pajėgos užėmė 68 tūkst. hektarų teritorijos.

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo milžiniškas atkurtos valstybės politinis laimėjimas. Okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 m., t. y. metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos, Estijos ir kai kurių kitų Europos valstybių. Be to, šios kariuomenės buvimas Lietuvoje iki pat išvedimo pabaigos nebuvo net laikinai įteisintas, taip pat nebuvo pripažintos jokios Rusijos pretenzijos į okupacijos būdu tariamai įgytas teises Lietuvoje.

Įdomu, kada galėsime pridurti: takart prasidėjusią Lietuvos desovietizaciją vainikavo sėkmė?

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Per krikščionško augimo       2017-09-1 11:54

su vidaus okupacija sukovoti neįmanoma.Ir taip dar bus daug aukų ir aukos.

Per pratybas "Zapad"       2017-09-1 11:52

gal Kremlius ir nepuls,bet po pratybų visko gali pasitaikyti.

Sta       2017-09-1 11:38

Sovietizacija. Kažkodėl man nesuprantamas tas terminas. O suprantu, kad buvo intensyviai vykdoma rusifikacija bei komunizacija. Jau daug metų, kai, lyg tai, atsikratėme to, bet, manau, kad nors tie baisūs tankai ir išsinešdino, bet dar baisesni tankistai tai pasiliko ..... Tikriausiai, yra vienas to priežasčių, kad atsilikome nuo kitų ? O, be to, paklausykime, kiek daug daugelio žmonių kalboje svetimybių, rusiškų bjaurių keiksmažodžių ir, deja, jaunuolių, gimusių jau Lietuvoje, o ne Rusijos imperijoje, kalboje. Na, bet nežiūrint į tai, sveikinu tautiečius su Laisvės bei Mokslo ir Žinių Diena !

tankistai tapo elitiniais (pedofilais)       2017-09-1 6:16

raudonieji dar labiau valdo, nei tarybmečiu.
net nusipersti laisvai negali: iškart sužino VRM,VSD,GP ir kiti raudonųjų šuniukai

daržovius       2017-09-1 5:08

Žinoma, gerai, kad išsinešdino okupantai. Bet beveik iškart atėjūnų jungą pakeitė vidinė okupacija. Ir čia jau prasideda patys įdomiausi dalykai. Tik man įdomu, ar Kremlius privertė buvusius, ar jie patys vardan lovio nubėgo prašytis pagalbos?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kumečių šalis

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Tikėjimo ir vilties jėga

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ragina Vilniaus universiteto Senatą pareikšti nepasitikėjimą Rektoriui A.Žukauskui

Lietuvos laisvės lygai – 40

Vytautas Daujotis. Baltos dėmės VSD pažymoje, arba Nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

Tomas Dapkus. Atsakymas į Andriaus Kubiliaus melą (1)

Leonas Merkevičius. Teismų naujienos

Mūšios parke Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti bus pagerbti visi Negrįžusieji iš Sibiro platybių: kviečiame!

Birželio 14-oji: aukos ir budeliai

Sąjūdžio žmonės: Viktoro Pranckiečio išpuolis grąžina Lietuvą į 1988 m. ir negali būti laikomas tik atsitiktiniu ir apmaudžiu nesusipratimu

Agnė Širinskienė. Neatskleistų verslo, žiniasklaidos ir politikos sąsajų gali būti ir daugiau

VU Senatas: Rektorius paskelbė tokias konkurso sąlygas, kad Vytautas Radžvilas negalėtų jų atitikti

Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimasis dėl Stambulo konvencijos: Bažnyčia – už moterų prigimtines teises

Euro valiutos palaikymo lygis Lietuvoje – žemiausias ES

Šimtmečio referendumas Lenkijoje

Nuo bačkos. Mantas Adomėnas. Ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika?“

Algimantas Rusteika: „Įsitaisykit patogiai: Show must go on. O viskuo, kuo reikia, pasirūpins specialiosios tarnybos“

Vytautas Radžvilas. Kalba prieš aušrą: apie šunišką ir žmogišką laisvę

7 metus trukusi Gimdymų namuose byla baigta: Aukščiausiasis Teismas išteisino Jurgitą Švedienę bei Dalią Jakaitę

Vladimiras Laučius: šių metų Dalios Grybauskaitės atradimas – Lietuvoje knibždėte knibžda vidaus priešų...

Aušra Maldeikienė. 2018 birželis: ar pilietinio pasipriešinimo sąjūdžiai sugriaus Potiomkino kaimo bastionus?

Krescencijus Stoškus. Tarp embriono ir Fausto

Nuo bačkos. Sadauskas ir Juknevičienė: augančios europietiškos Lietuvos priešai buriasi aplink Juozaitį, kad padėtų Karbauskiui

Prezidentės metinis pranešimas: ką pasakė, o ką nutylėjo Dalia Grybauskaitė?

Algimantas Rusteika. Apie politikus ir biurokratus

Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

Prezidentės devintojo metinio pranešimo išvakarėse Prezidentūra pristato Dalios Grybauskaitės „darbus Lietuvai“

Verta prisiminti. Arvydo Juozaičio kalba 1989-ųjų roko marše: Lietuvos valstybei – TAIP!

„Su Lisabonos sutartimi ES nuvažiavo nuo bėgių“ – Švedijos demokratai ją sieks persvarstyti ir ketina rengti referendumą dėl ES

Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose: „Lietuvai reikia Atgimimo prezidento“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.