Geroji Naujiena

Septintojo Velykų sekmadienio Geroji naujiena: „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4)

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gegužės 24 d. 3:05

80     

    

Septintojo Velykų sekmadienio Geroji naujiena: „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4)

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo:

„Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ (Apd 2, 1–11)

Pasitikėdami Kristaus pažadu atsiųsti mums Globėją junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje – tepripildo Jis mus savo malonių. Kartu su visa Bažnyčia melskime: „Šventoji Dvasia – Tiesos Šaltini, Dievo Kvėpavime – Gyvybės Davėjau! Nustebink mane kasdieniame gyvenime. Stebėk mane, net ir mano sumanymus. Perkeisk mane ir mano pažinimą. Pripildyk mane visų savo dovanų. Panardink mane, kad būčiau švarus. Pažadink mano talentą, kad juo naudočiausi. Veik manyje, kad aš išnykčiau. Suteik man charizmą, kad Tave liudyčiau. Sugauk mane, jei aš sprunku. Įkvėpk mane, jei aš be tikslo klaidžioju. Paragink mane, jei aš apsileidžiu. Įkvėpk mane, kai aš kuriu. Pasitik mane, kai Tavęs ieškau. Eik šalia manęs, kai aš susirūpinęs. Duok man supratimą, kai nesuprantu. Pajudink mane, kai sustingstu. Įeik į mane, kai esu neryžtingas. Padaryk mane kilnų, kai esu gundomas. Sušildyk mane, kai sušąlu. Užtvindyk mane, kai esu savimi patenkintas. Pripildyk mane, kai pasidarau tuščias. Pradžiugink mane, kai esu liūdnas. Apkabink mane, kai esu vienišas. Melskis manyje, kai neturiu žodžių. Paguoski mane, kai esu apleistas. Pagydyk mane, kai susergu. Palaikyk mane, kai griūvu. Paslėpk mane, kai neturiu apsaugos. Apglėbk mane, kai ilgiuosi. Džiaukis manyje, kai Tave myliu.“

Popiežius Pranciškus. Tvirtumo dovana

Pastarosiose katechezėse apmąstėme tris pirmąsias Šventosios Dvasios dovanas: išmintį, supratimą ir patarimą. Šiandien pasvarstykime, ką daro Viešpats: jis visuomet ateina mūsų palaikyti silpnume ir daro tai per ypatingą dovaną – tvirtumo dovaną.

Vienas Jėzaus palyginimas padeda mums suvokti šios dovanos svarbą. Sėjėjas išsirengia sėti; tačiau ne visi jo pasėti grūdai duoda vaisių. Nukritusius pakelėje sulesa paukščiai; į uolėtą dirvą ir tarp krūmokšnių nukritę grūdai sudygsta, tačiau daigus greitai nudegina saulė arba užgožia erškėčiai. Tiktai tai, kas krinta į gerą dirvą, gali augti ir nešti vaisių (plg. Mk 4, 3–9; Mt 13, 3–9; Lk 8, 4–8). Kaip pats Jėzus paaiškino savo mokiniams, šis sėjėjas – tai Tėvas, gausiai sėjantis savo Žodžio grūdus. Tačiau pasėta sėkla dažnai krinta į mūsų širdies sausrą, ir netgi tuomet, kai ji priimama, išlieka rizika, jog liks nevaisinga. Tačiau per tvirtumo dovaną Šventoji Dvasia išlaisvina mūsų širdies dirvą, išlaisvina ją nuo sąstingio, netikrumo ir baimių, kurios gali jai trukdyti, – kad Viešpaties žodis galėtų būti įgyvendintas autentiškai ir su džiaugsmu. Tvirtumo dovana yra tikra pagalba, ji mus sustiprina ir išlaisvina nuo daugybės kliūčių.

Yra taip pat sunkių momentų ir ekstremalių situacijų, kai tvirtumo dovana reiškiasi ypatingu, pavyzdiniu būdu. Taip atsitinka tiems, kurie susiduria su ypač sunkiomis ir skausmingomis situacijomis, sukrečiančiomis jų ir mylimų žmonių gyvenimus. Bažnyčia spindi liudijimu daugybės brolių ir seserų, kurie neabejodami atidavė savo gyvybę siekdami išlikti ištikimi Viešpačiui ir jo Evangelijai.

Net ir šiandien netrūksta krikščionių, kurie daugelyje pasaulio vietų nesiliauja šventę ir liudiję savo tikėjimo su giliu įsitikinimu ir Dvasios giedrumu ir atsilaiko netgi tuomet, kai žino, jog tai gali jiems labai daug kainuoti. Visi pažįstame žmonių, išgyvenusių sudėtingų situacijų ir didelių kančių. Pagalvokime apie tuos vyrus, apie tas moteris, sunkiai gyvenančius, kovojančius, kad galėtų išmaitinti šeimas, auklėti savo vaikus: jie daro visa tai, nes tvirtumo dvasia jiems padeda.

Kiek daug vyrų ir moterų – nežinome jų vardų – daro garbę mūsų žmonėms, daro garbę Bažnyčiai, nes jie yra tvirti: tvirti žengdami pirmyn gyvenime, šeimoje, darbe, tikėjime. Šie mūsų broliai ir seserys yra šventieji, kasdienos šventieji, tarp mūsų esantys slapti šventieji: tvirtumo dovana leidžia jiems vykdyti asmenines, taip pat tėvų, motinų, brolių, seserų, piliečių pareigas. Turime jų daugybę! Padėkokime Viešpačiui už tuos krikščionis, gyvenančius slaptu šventumu: juose esanti Šventoji Dvasia juos veda pirmyn! Mums bus naudinga pagalvoti apie tuos žmones: jei jie daro visa tai, jei jie gali tai daryti, kodėl aš negaliu? Taip pat bus gera paprašyti Viešpaties, kad jis duotų mums tvirtumo dovaną.

Nereikia manyti, kad tvirtumo dovana yra būtina tik kai kuriomis progomis ar ypatingomis situacijomis. Ši dovana turi duoti toną mūsų krikščioniškajai egzistencijai įprastinėje gyvenimo kasdienybėje. Kaip sakiau, turime būti tvirti kiekvieną savo gyvenimo dieną, mums reikia to tvirtumo, kad žengtume pirmyn savo gyvenime, savo šeimoje, savo tikėjime.

Apaštalas Paulius pasakė žodžius, kuriuos mums bus naudinga išgirsti: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Kai susiduriame su kasdieniu gyvenimu, kai kyla sunkumų, prisiminkime šiuos žodžius: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ Viešpats visuomet mus stiprina, jis niekuomet neleidžia, kad stiprybės pritrūktų. Viešpats nebando mūsų viršydamas mūsų galimybes. Jis visuomet su mumis. „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“

Brangūs bičiuliai, kartais mes galime būti gundomi pasiduoti tingumui ar dar blogiau – nusivylimui, ypač susidūrę su sunkumais ir gyvenimo išbandymais. Šiais atvejais nenuleiskime rankų, šaukimės Šventosios Dvasios, kad per tvirtumo dovaną ji pakylėtų mūsų širdį ir suteiktų naujos tvirtybės bei entuziazmo mūsų gyvenimui, mums sekant Jėzų.

„Bažnyčios žinios“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota Vaidui       2015-05-29 16:14

Palikime viską Dievo valiai.

VaidasVDS       2015-05-28 22:04

Jota,
aš nenoriu…
Aš žinau, kad Dievas yra meilė.
Urantijos Knyga nėra religija. Bet ji puikus mokytojas, dvasinis mokytojas, geresnio pasaulyje nėra. Be to ji puikiai ištaiso Biblijoje priveltas klaidas apie Jėzaus mokymus ir ne tik. Yra problema, kad ir su manimi. Aš viso labo žmogus, ir nesu apdraustas nuo klaidų. Ir išgelbėjimas, kad ir man, dėl to, kad aš studijuoju šią Knygą, man tikrai negarantuotas.
Bet…
man iš tiesų yra liūdna dėl tavęs, dėl Leto ir dėl kitų, kurie jumis pasitiki, kad tik aklai jūsų nekopijuotų. Bet kokio autoriteto klaida yra dvigubai skaudesnė nei eilinio žmogaus ir gali turėti labai blogų pasekmių...

Sekminių šventė       2015-05-28 21:42
Jota        2015-05-28 16:37

Jeigu dar reikės, parašysiu dėl gnozės, bet turbūt niekam tai neįdomu. Verčiau pasigrožėkite Dievo kūryba: http://pontu.eenet.ee/player/melnais-starkis.html

Jota Vaidui       2015-05-28 16:34

Man reikia pagalvoti, kaip su tavim kalbėti, nuo ko pradėti. Nes pats esi gerokai įklimpęs ir labai nori, kad Tiesa būtų Urantija; tu bijai prisipažinti pats sau klydęs. Jeigu ateitum iki to slenksčio, prie kurio pripažįstama, jog “mano įsitikinimai gali būti ir klaidingi”, tuomet jau būtum pasiruošęs išgirsti tiesą. O dabar nėr prasmės diskutuoti: tu sakysi taip, aš sakysiu ne, tu sakai, kad “egzorcistų darbas visiškai bergždžias”, aš sakau, kad labai prasmingas, nes ir pats Kristus išvarinėjo demonus; tu sakai apie Dalai lamą viena, o aš pasakyčiau visai ką kita.

Jota Jobui       2015-05-28 16:13

Kodėl gėris turėtų pasirodyti blogio forma? Na, iš manęs menka filosofė, bet manau, kad po pirmojo nuopuolio gėris paviršiun veržiasi per kančią. Juk net žolei prasikalti reikia jėgos. Ir šit ji Dievo palaikoma prasiveržia net pro asfaltą.
Čia iš esmės reikėtų kalbėti apie kančios prasmę. Jobas irgi skundžiasi, kad Dievas elgiasi neteisingai, nes jaučiasi niekuo nenusidėjęs. Tačiau kančios prasmės Jobui Dievas neatveria. Jis tik paklausia Jobo: “Kur buvai, kai dėjau pamatus žemei? Pasakyk man, jeigu turi supratimą!” Jobas neturi atsakymo, jis apgailestauja: “todėl aš gėdžiuosi visko, ką esu pasakęs”. Apskritai žmogus Dievo (ar egzistencijos) akivaizdoje yra k l a u s i m a s. Šiuo atveju Jobo dialogas su Dievu tiesiog moko nuolankumo.

Jobo gyvenimą kančioms pasibaigus Dievas laimina. Jūs teisingai pastebėjot, kad kančia atneša gėrį (bet tik jeigu ji prasminga). Kodėl gėris auga tartum paslėptas? Atrodo net atvirkščiai - viskas eina tik blogyn, menksta viltis ir tikėjimas, blogio daugėja ir jis rodosi kraupiausiais pavidalais. Regis, kad krikščionybė neturi ir neturėjo jokios reikšmės.
Bet reikalas tas, kad nors Kristus Atpirkimą tobulai įvykdė, l a i k e mes regime, jog jis nėra užbaigtas ir visas pasaulis tebelaukia, “kol bus apreikšti Dievo vaikai”; “visa kūrinija lig šiol tebedūsauja ir tebesikankina” (Rom 8,22). Ev. pagal Matą 13 sk. yra Kristaus palyginimas apie kviečius ir rauges (paskaitykite, 24 - 30 eil.). Kristus draudė išravėti rauges, nes kartu su jomis gali būti išrauti ir kviečiai. Kitaip sakant, dabar mes nežinome, kas yra kas, “regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu”; “mūsų pažinimas dalinis” (1Kor, 9-12). Todėl Paulius rašo - “džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia”.

Mes savo kentėjimais prisidedame prie Kristaus Kančios, nematau kitos kančios prasmės. Anąsyk galvojau apie vaikų kančią, žinote, man baisu rašyti ir net galvoti apie Kedžių mergaitės kančią. Aš čia tyliu, nes man per skaudu apie tai rašyti.

Prisiminiau pasakojimą apie tai, kaip konclagery (nežinau, sovietų ar nacių) korė vaiką. Vienas iš stebinčiųjų tyliai paklausė: “Kur yra Dievas? Kur yra Dievas?” “Dievas kartuvėse”, - pasigirdo kažkieno atsakymas.

Jota Letui Palmaičiui       2015-05-28 14:35

Jūs čia mane vadinate “Dievo tautos pirmininke”? Na, ką bevadintumėte, tai yra nekoks pavyzdys, nederėtų prasivardžiuoti tokiais ironiškais epitetais. Pykstate, norite sumenkinti mano komentarus? (šit į jūsų komentarą po J. Sacko straipsniu net neatsakysiu, nes ten jūs pats sugalvojate, ką aš manau, po to pats tą mano “manymą” kritikuojate. Nelabai gerai, Letai.)
Aš jums nė pusės neparašiau apie tą vad. “žydų klausimą”, kurį jūs atkakaliai neigiate: “Nėra jokio žydų klausimo!” Kurgi ne. Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias klausimas, ir tik nenorėdama čia kaitinti atmosferos nutyliu.

Pamąstykite apie Rom 9,8: “...ne kūno vaikai yra Dievo vaikai, bet tiktai pažado vaikai laikomi palikuonimis”. 25 eil.: “Dievas kalba Ozėjo lūpomis:
‘Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta
ir nemylimą - mylima’ (skaitykite toliau).
Rom 11, 28-29 manipuliatyviai buvo išplėšta iš konteksto. Ir kas po to drįsta tvirtinti, kad “nėra tautinės atsakomybės”?

Bet vargu ar mes ką nors pakeisime savo ginčais, Letai. Jei Susirinkimo tėvai nespėjo susigaudyti ir jei net pats Paulius VI išsigando šito revoliucinio katalikų teologijos pakeitimo, tai ką bekalbėti apie mudu. Pridursiu, kad nuo Tridento laikų tokių pokyčių nebuvo. O jūs, laikydamas kitus kvailiais, įžūliai tvirtinat - “nėra jokio žydų klausimo”...

Bijau, kad jums teks apsigręžti 180 laipsnių kampu. Ir ne vien jums.

Jota > tai        2015-05-28 14:06

Nežinau, aš atsakiau, kaip mokėjau, kas yra Šventoji Dvasia (24 d. 8.11). Bent jau pakomentuotum, kas nepatiko, ar parašytum, jog skaitei (arba neskaitei).

VaidasVDS       2015-05-27 22:45

Letai,
nereikia nieko siųsti pas egzorcistus, nes egzorcistų darbas yra visiškai bergždžias. Jei ką ir “atpirko” Jėzus, tai “atpirko” žmoniją nuo galimybės, kad kas nors žmogų apsėstų. Dabartiniai “apsėstieji” gali būti tik psichiniai ligoniai ar išprotėję religiniai fanatikai, bet kokiu atveju patys tikriausi psichai. Bet tai nereiškia, kad žmogus negali tarnauti Princui, nors ir nušalintam. Neigi Dievo meilę, neieškai meilės tarp žmonių, tuomet jam ir tarnauji, net pats to nepastebi, gudrus tas Princas, nors ir nušalintas. Iš Apreiškimo (žinai pats iš kokio) apie Joną Zabediejų, garsaus, bet suklastoto apreiškimo autorių, Jėzaus apaštalą:
“Tie Jėzaus bruožai, kuriuos Jonas vertino labiausiai, buvo Mokytojo meilė ir nesavanaudiškumas; šitie bruožai jam padarė tokį poveikį, kad jo visame tolimesniame gyvenime viešpatavo meilės jausmas ir broliškas atsidavimas. Jis kalbėjo apie meilę ir rašė apie meilę. Šitas “griaustinio sūnus” tapo “meilės apaštalu”; ir Efese, kada šitas pasenęs vyskupas daugiau nebegalėdavo stovėti sakykloje ir pamokslauti, bet reikėdavo jį nešti į bažnyčią sėdintį kėdėje, ir kada baigiantis pamaldoms jo paprašydavo tarti keletą žodžių tikintiesiems, metų metais jo vieninteliai žodžiai būdavo: “Mano mažieji vaikai, mylėkite vienas kitą.””
——
Jota,
Aš tau pateiksiu vieną konkretų pavyzdį apie religijų vienijimąsi. Dalai Lama yra pasakęs: „Netapkite budistais, geriau pažinkite budizmą, kad taptumėte geresniais krikščionimis.“ O tikrovėje jokia konkreti religija žmogaus išgelbėjimui yra visai nesvarbi. Svarbu yra monoteizmas - Dievas yra vienas visiems ir gyventi reikia, skleidžiant meilę tarp žmonių, aišku atsisakant savanaudiškumo. Taip paprasta, bet taip sudėtinga pasidaro, kuomet žmonės pradeda mylėti ne Dievą, o žmonių surašytus raštus.
—-
P.S. Vakar žiūrėjau filmą “12 vergovės metų”. Buvo klaiku žiūrėti į tas žeminančias vergavimo scenas, žmonių plakimus. Ir šiek tiek nustebau, išgirdęs, kaip gana lyg ir geros dūšios vergvaldžiai be sielos graužaties ne tik liepia plakti vergus, bet dar ir moko juos Biblijos ir cituoja jiems šias eilutes iš Naujojo Testamento: “47 Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. 48 O kuris nežino [šeimininko valios], kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas.” Pasitikrinau Urantijos Knygoje - Jėzus panašaus absurdo niekada nėra sakęs. O kokios tokio absurdo pasekmės? Plakimas buvo praktikuojamas daugybę amžių ir ne tik vergams, ir visa tai dar buvo paremiama neva “dievo žodžiu”. Tiesiog šlykštu ir pasibaisėtina…

Letas Palmaitis: PS       2015-05-27 20:26

Daugiau apie gerbiamąją D-vo tautos Pirmininkę yra komentare prie Jonathano Sacko straipsnio apie lyderystę:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/jonathan-sacks.-septyni-zydiskos-lyderystes-principai

Letas Vaidui       2015-05-27 17:19

Dėkoju už paaiškinimą - geriau paaiškina nebent D-vo tautos Pirmininkė, skelbianti Evangeliją anonimiškai.
Dėl Urantijos patarčiau Pačiam kreiptis į egzorcistus.

tai       2015-05-27 14:15

Tai kas yra šventoji dvasia, kurios visi prisaiplidė? Trumpai ir aiškiai kas? Tūkstantmečiais kaip šventoji dvasia taip šventoji dvaisa…

Jota        2015-05-27 11:18

Vėliau dar norėčiau atsakyti klaususiam dėl Jobo, t.p. “eretikui” dėl gnosticizmo (25 d., 10.06), na ir ir ir Letui:). Dabar nebeturiu laiko, reikia eiti.

Jota Internautui       2015-05-27 11:12

Su malonumu visada perskaitau paties komentarus. Nežinau, jau litmeny pastebėjau, kad kažkas yra užsiciklinęs prie to “Adomo užmigimo”. Vakar pagavojau, kad juk jis p a b u d o, - pamatė m o t e r į ir aiktelėjo: “Šitai dabar yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno!” (arkiv. J. Skvirecko vertimas). Adomo “miegą” tas pats arkivyskupas komentuoja kaip ekstazę, dvasios pagavą; “miegodamas” Adomas aiškiai matė, ką Dievas darė, ir suprato, ką tai turėjo reikšti. Šis antrojo žmogaus sukūrimas iš pirmojo reiškia, kad visa žmonija atsirado iš vieno ir kad vyro ir moters suartėjimas yra giliausia žmogaus sąjunga, plg Ef 5,28: “vyrai privalo mylėti moteris tartum savuosius kūnus”.


Dėl “religijų vienijimosi” - vienodų teisių visoms religijoms pripažinimas iš esmės reiškia ne ką kita, kaip Dievo neigimą. 1948 m. įkurtoji Pasaulinė bažnyčių taryba - pseudoreliginė organizacija, pseudobažnyčia, kuri turėjo pakeisti Kristaus Bažnyčią ir tapti įtakinga tarptautine pasaulio dvasinio pavergimo jėga. Atsirado tokios sąvokos kaip “taika be ribų”, “žmogaus teisių gynimas”, “vieninga ekonominė erdvė” ir pan.

1986 m. įvykęs (pirmasis) susitikimas Asyžiuje daugumai tradicinių krikščionių buvo daugiau nei stebinantis. Bendra krikščionių ir pagonių, indėnų, animistų, šintoistų  malda neaišku kokiam Dievui, visų religijų lygybė, bendras “tiesos” ieškojimas - juk tai absurdas! Krikščionims Jėzus liepė eiti ir skelbti Evangeliją pasauliui, o ne kartu su pagonimis dalytis vienu altoriumi ir ieškoti tiesos, tartum jie jos nebūtų radę!

Jota dėl reinkarnacijos        2015-05-27 10:28

Kažkas čia buvo pataręs, kad reikėtų atsakinėti savais žodžiais. Pritariu, bet kai klausimų daug ir reikia išsamesnės argumentacijos, citatos (ypač jei jos nuodugniai ir glaustai apibūdina reiškinį) irgi labai praverčia, kartais jos geriau nei savi perinterpretavimai. Taigi pateikiu reinkarnacijos apibūdinimą, manau, kad patikimas:


„Reinkarnacija“ (lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas.
    Tikėjimo reinkarnacija šaknys glūdi Indijoje, induizme. Upanišados (VIII a. pr. Kr.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo už šio gyvenimo darbus. Žmogaus karma („darbas“) nulemia, į kokią būtybę įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti.  Remiantis vėlesniais raštais, Vedanta, meditacijos ir pažinimo dėka žmogus gali pažvelgti į reinkarnacijų grandinę, suprasti savo ankstesnius įsikūnijimus.
    Budizme irgi yra išlikęs tikėjimas reinkarnacija, kur į kitą gyvenimą perkeliamas ne Aš ar siela, o psichinių ir dvasinių energijų kompleksas. Persikūnijimo ratas gali būti nutrauktas tik per meditaciją, kai karma ar tuo pačiu kitas gyvenimas pagerinami gerais darbais (pavyzdžiui, aukojant vienuoliams).
    Antikinėje Graikijoje reinkarnacijos mokslui atstovavo tokie filosofai kaip Pitagoras (maždaug 500 m. pr. Kr.), Empedoklas (apie 450 pr. Kr.) ir kt.
    Su reinkarnacijos mintimi susiduriama ir kitose religijose bei kultūrose: gnosticizme ir manicheizme I a. po Kr., taip pat keltų ir kinų tradicijose.
    Biblijoje nėra jokių užuominų apie reinkarnaciją.  Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas. Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu – induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,23–24), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,12–13), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. „Atgimimu“ (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
    Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų priešegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu”. (Visas str. http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=355 bet j,į reikia skaityti kritiškai).


Taigi reikia skirti įsikūnijimą (Kristaus) nuo sielų persikūnijimo. Persikūnijimų grandinė neigia pragarą, o tai svetima krikščionybei. “...žmonėms skirta v i e n ą kartą mirti ir stoti į teismą” (Žyd 9,27).
T.p. nėra jokių karmų, Kristus atperka visus mūsų blogus darbus, reikia tik Jam viską išpažinti. (Kartais komentaruose randu minint karmą kaip atpildą už blogą gyvenimą).

VaidasVDS       2015-05-27 10:02

Letui,
iš esmės judaizmas yra daugiau tautinė religija, negu visuotinė. Jį dažniausiai išpažįsta žydų tautybės asmenys, nors ir gyvenantys skirtingose šalyse. Bet iš tiesų judaizmo pradžia buvo netgi daugiau pagoniška. Urantijos Knygoje yra atskleidžiami tam tikri istoriniai iškraipymai, kuriuos net ir Senojo Testamento knygų užrašinėtojai nesugebėjo paslėpti:
“Skirtumą tarp šventos ir pasaulietinės istorijos gerai iliustruoja dvi skirtingos istorijos apie tai, kaip Dovydas tapo karaliumi, pasakojamos Senajame Testamente. Dalį pasaulietinio pasakojimo, apie tai, kaip tiesioginių jo pasekėjų (jo armijos) dėka jis tapo karaliumi, per neapsižiūrėjimą šventikai paliko užrašytą, vėliau jie parengė ilgą ir nuobodų šventos istorijos dėstymą, kur yra pavaizduojama, kaip pranašas Samuelis, dievišku vadovavimu, iš savo sielos brolių pasirinko Dovydą ir oficialiai atliko procedūrą tam, kad įmantrių ir iškilmingų ritualų metu pateptų jį hebrajų karaliumi, o tada jį paskelbtų Sauliaus perėmėju.
    Tiek daug kartų iš tiesų šventikams po to, kada jie buvo parengę savo pramanytus pasakojimus apie Dievo stebuklingus ryšius su Izraeliu, nepasisekė iki galo ištrinti aiškių ir istorinių teiginių, kurie buvo jau užrašyti.
Dovydas siekė politiškai įsitvirtinti iš pradžių vesdamas Sauliaus dukterį, tada, turtingo edomito Nebalo našlę, o vėliau, Talmajaus, Gešuro karaliaus, dukterį. Jis paėmė šešias žmonas iš Jebaus moterų, jau nekalbant apie Betšebą, žmoną iš hetitų. 
    Ir būtent tokių metodų dėka ir iš tokių žmonių Dovydas sukūrė prasimanymą apie Judėjos dieviškąją karalystę kaip nykstančios šiaurinės efraimitų Izraelio karalystės palikimo ir tradicijų perėmėją. Dovydo kosmopolitinė judėjų gentis BUVO LABIAU PAGONIŠKA NEGU ŽYDIŠKA; bet nepaisant šito, prispaustieji Efraimo senoliai atėjo pas jį ir “patepė jį kaip Izraelio karalių.” Po karinio grasinimo, Dovydas tuomet tvirtai susijungė su jebujiečiais ir įkūrė jungtinės karalystės sostinę Jebaus (Jeruzalės) mieste, kuris buvo pusiaukelėje tarp Judėjos ir Izraelio ir turėjo tvirtas miesto sienas. Filistiniečius tai suerzino ir netrukus jie užpuolė Dovydą. Po nuožmaus mūšio jie patyrė pralaimėjimą, ir dar kartą Jahvė buvo įtvirtintas kaip “Viešpats Gausybių Dievas.”
Bet Jahvė, neišvengiamai, šitos šlovės dalį turi atiduoti kanaanitų dievams, nes Dovydo KARIUOMENĖS PAGRINDĄ SUDARĖ NEHEBRAJAI. Ir taip jūsų įrašuose atsiranda (nepastebėtas judėjų redaktorių) šitas išduodantis teiginys: “Jahvė sumušė mano priešus prieš mane. Dėl to jis šią vietą pavadino Baalio-Perazimo vardu.” Ir tą jie padarė dėl to, kad AŠTUONIASDEŠIMT PROCENTŲ DOVYDO KAREIVIŲ BUVO BAALITAI.”

VaidasVDS       2015-05-26 22:26

atsiprašau,
internaute,

VaidasVDS       2015-05-26 22:22

internate,
turi mažai garbės, kuomet klaidini kitus. Tavo grubus melas parodo tik tavąją asmenybės krizę.
Miegantis “subjektas” buvo panaudotas visai ne kaip psichinis ligonis, bet tik kaip miego sutrikimą turintis žmogus, jis neturėjo jokių psichinių susirgimų. Viljamo Sadlerio (buvusio kurį laiką ir Froido mokiniu) karjeroje toks atvejis buvo vienintelis. Apreiškimui buvo panaudotas ne tik šis miegantis “subjektas” arba teisingiau miegančio žmogaus balso stygos (seansai vykdavo jo miego metu, bet dieną jam miego netrūkdavo), bet ir kiti metodai, kai kurie nepaaiškinti mokslo iki šiol. Nieks nekalbėjo į kažkokią vidinę ausį. Pats Apreiškimas truko daugybę metų, beveik 50, nors Knygos tekstas apreikštas per pirmus maždaug 25 metus.
—-
Letai,
formaliai aš esu krikščionis, esu ir krikštytas ir santuokos sakramentą priėmęs, bet dvasinėje tikrovėje turiu asmeninę (Knygoje ji dar vadinama ir Dvasine bei Jėzaus) religiją, ją nuolat tobulinu, kad ir su tavo pagalba (kai kurie dalykai man pasidarė aiškesni, bendraujant su tavimi). Atpirkimo doktrina netikiu, nes ji pritempta prie Isajaus mokymų ir prie mitraizmo kulto mokymų. Ją neigia ir Urantijos Knyga, sakydama:
“Kada tik Dievo idėją jūs imate suvokti kaip teisingą ir mylintį Tėvą, tokios vienintelės sampratos visą laiką mokė Jėzus, tada nedelsiant, visiškai nuosekliai, jūs turite iš viso atsisakyti visų primityvių sampratų apie Dievą, kad jis yra kaip įsižeidęs monarchas, griežtas ir visagalis valdovas, kuriam didžiausias malonumas yra išsiaiškinti, kurie iš jo pavaldinių daro piktadarystes, ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkamai nubausti, nebent kokia nors būtybė beveik prilygstanti jam pačiam pati pasisiūlytų kentėti už juos, mirti kaip pakaitalas ir vietoje jų. Visa idėja apie išpirkimą ir atpirkimą yra nesuderinama su tokia Dievo samprata, kokios mokė ir kokią pademonstravo Jėzus iš Nazareto. Dievo begalinė meilė nėra antrinė, kad dieviškojoje prigimtyje eitų po ko nors kito.
    Visa šitoji samprata apie atpirkimą ir išgelbėjimą aukos dėka savo šaknimis kyla iš savanaudiškumo ir remiasi savanaudiškumu. Jėzus mokė, jog tarnavimas savo bičiuliams yra dvasinės tikinčiųjų brolystės aukščiausioji samprata. Išgelbėjimas yra savaime suprantamas dalykas tiems, kurie tiki į Dievo tėvystę. Tikinčiojo pagrindiniu rūpesčiu neturėtų būti savanaudiškas troškimas siekti asmeninio išsigelbėjimo, o vietoje šito tai turėtų būti nesavanaudiškas akstinas mylėti ir, dėl to, savo bičiuliams tarnauti, net ir taip, kaip mirtinguosius žmones mylėjo ir kaip jiems tarnavo Jėzus.
    Tikri tikintieji taip pat tiek daug nepergyvena ir dėl bausmės už nuodėmę ateityje. Tikras tikintysis yra susirūpinęs tiktai dėl dabartinio atsiskyrimo nuo Dievo. Tas tiesa, išmintingi tėvai savo sūnus gali nubausti, bet visa tai jie daro iš meilės ir siekdami auklėjimo tikslų. Jie nebaudžia iš pykčio, taip pat jie nebaudžia ir iš keršto.
    Net jeigu Dievas ir būtų griežtas ir teisėtas monarchas tokioje visatoje, kur aukščiausiuoju laipsniu valdo teisingumas, tai jis tikrai nebūtų patenkintas dėl tokio vaikiško plano, kada vietoje kalto nusikaltėlio yra pakeičiamas nekaltas kankinys.
    Jėzaus mirties, kaip ji yra susijusi su žmogiškojo patyrimo praturtinimu ir išgelbėjimo kelio praplėtimu, didingumas yra ne jo mirties faktas, bet toji nuostabi maniera ir neprilygstama dvasia, kaip jis mirtį pasitiko.
    Šita visa idėja apie atleidimo išpirką perkelia išgelbėjimą į nerealybės lygį; tokia samprata yra grynai filosofinė. Žmogiškasis išgelbėjimas yra realus; jis remiasi dviemis realybėmis, kurias gali suvokti tvarinio įtikėjimas ir šitokiu būdu jos gali būti įtrauktos į individualų žmogiškąjį patyrimą: Dievo tėvystės faktu ir su tuo susieta tiesa, žmogaus brolyste. Galų gale, tas yra tiesa, kad jums turi būti “atleidžiamos jūsų kaltės taip, kaip jūs atleidžiate savo skolininkams.”   

internauts to TOo       2015-05-26 21:17

Urantiją,  kaip neva savo klijento kliedesius, užrašė vienas psichiatras.
Tuomet buvo tikima, kad jei jau girdi balsus, tai jau tikriausia šizofrenija.
Tuo tikima buvo iki tol, kol patiems psichiatrams balsai iš anapus nepradėjo kalbėti į vidinę ausį.

TOo       2015-05-26 18:56

to Letui ir Vaidui, prašau paaiškinkit/informuokit kas konkrečiai parašė “Urantiją”? Žydai?

Letas Vaidui       2015-05-26 17:30

Kiek paprieštaraudamas tradiciniams judėjams (o gal net ir sau), vis dėlto turiu pabrėžti, kad apibūdinimas “žydas” yra tautinis, bet ne religinis (mano galva, apriboti žydus tik tradiciniu rabinišku judaizmu reikštų, kaip dabar madinga išsireikšti, kėsintis į jų “žmogaus teises”). Užtat “krikščionis”, be abejo, yra religinė definicija, ne tautine (nors kita vertus, tikri krikščionys, be abejo, turi laikyti save D-vo tauta).
Taigi nusileisdami žemėn, turime pripažinti, kad žydai, lietuviai, korėjiečiai - tautos, o krikščionys, budistai, musulmonai - tikinčiųjų bendruomenės. Priklausomybė tautai yra viena, o religijai - kita.
Tai kalbu tik todėl, kad teigi, neva man sunkiai sekasi tarp žydų (priešingai - daug lengviau sekasi nei tarp lietuvių!), o Pačiam - sunkiai sekasi tarp krikščionių. Čia jau esminis dalykas: Pačiam negali gerai sektis tarp krikščionių, nes Urantija nėra jokia krikščionybė. Tai net ne “sekta”. Nėra tokios “sektos”, kuri teigtų, jog JHS Auka ne Atperkamoji, nes krikščionybė yra tikėjimas Kristumi, kuris Golgotos Auka atpirko žmones nuo jų nuodėmių. Taip skelbia visos “denominacijos” ir visos “sektos”. Urantija, kuri tvirtina kitką, tegu sau tvirtina ką nori, bet tuo pačiu ji nėra jokia krikščionybė, bet tik urantija, o Pats ją skelbdamas, skelbi, jog nesi JOKS krikščionis. Todėl darkart prašau: cituodamas visiems “apreiškimą” neklaidink mažiau išmanančiųjų, bet visada pridėk skliausteliuose “(Urantija)”.
Visa kita seniai aptarta ir nėra reikalo kartotis.

VaidasVDS       2015-05-26 12:05

Internaute,
Aš nereklamuoju pasaulio religijų parlamento. Tik sakau yra gerai, kad religijos bendrauja tarpusavyje. Aišku tame bendravime visada atsiras interesų iš šalies, iš pasaulietinių organizacijų, ar globalistų blogąja prasme. Bet egzistuoja ir globalizmas gerąja prasme - tai kad visi žmonės yra lygūs ir gali būti broliais dvasine prasme, nežiūrint į lytis, rases, tautas ar tikėjimų skirtumus. Kol kas toks globalizmas neįgyvendinamas. Bet tokio globalizmo neturi būti bijoma, juk Dievas yra vienas ir visoms tautoms ir net visatoms (galima prisiminti ir ne tik Urantijos Knygoje, bet ir Biblijoje paminėtą Jėzaus pasisakymą, kad jis turi avių ir ne iš šitos avidės (pasaulio)). Štai urantines organizacijas tuo apkaltinti labai sunku, nors Letas Palmaitis kartą davė nuorodas į panašius labai absurdiškus kažkieno pasvarstymus. Internaute, jei rašysi man, prašyčiau išversti iš anglų kalbos ar duoti nuorodas rusų kalba. Anglų kalba man nėra labai sunki, bet vis tik nesu jos eruditas ir kartais gilesnę minties prasmę nesugebu suvokti, o man tai yra svarbu.
Beje mano protą tikrai vairuoja Tiesos Dvasia, kuri nėra tuo pačiu ir Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia labiausiai rūpinasi tuo, kad mes iš viso turėtume protą, o štai Tiesos Dvasia yra pagrinde Jėzaus didysis nuopelnas žmonijos labui (rašiau jau žemiau savo komentarus šia tema)...

internauts Vaidui        2015-05-26 10:34

taigi, jei patikėtum savo protą vairuot Šventai Tiesos Dvasiai, gal nesileistum taip lengvai manipuliuojams globalistų, siekiančių savo žemiškų tikslų dar ir protus mūsų užvaldant per savo pseudoreligines organizacijas.

internauts Vaidui       2015-05-26 9:57

Daniel Hostetler
Ar nemanai, kad Senasis Testamentas tai užmigusio Adomo (Adam Kadmon - žmonija?) sapnas, o prabudimas vyksta tik Naujajame Testamente?  Žydai turėjo “rašto aiškintojus”, kurie Biblijos mistiką perduodavo iš lūpų į ausį. Nes Senojo Testamento irgi negalima suprasti pažodžiui. Tačiau paskutinis toks aiškintojas Izraelyje mirė prieš keletą metų. Prieš mirtį jis pranešė žydų tautai, kad Mesijas yra Jėzus Kristus.
.
Kas dėl religijų vienijimosi ir Pasaulinio parlamento. Ten nieko religiško nėra. Eilinė “sifonų išminčių”  politika globalizuojant pasaulį, per emigracijos skatinimą su neva “atjauta” migrantams, padedant naikinti sienas, nes to reikia stambių korporacijų įsitvirtinimui.
.
Štai tavo nurodyto laikraštuko vadovo prisistatymas: 


Daniel Hostetler is our Executive Director. Hostetler brings to the Parliament more than 30 years experience in corporate consultancy and non-profit management, most recently directing operations and finance with the Dupage-Aurora [Illinois] World Relief, an international Christian non-profit which supports refugees and immigration issues.

Prior to joining World Relief, Hostetler co-founded and functioned as CEO of Legacy Analytics, which was recognized by Inc.‘s Top 500 Fastest Growing Companies. His background includes serving as President and Chairman of the Board of Directors of the George S. May International Company Southern European Division (SED,) and for ten years leading 300+ employees. He was also Co-Founder of Strategic Business Partners, which reached national prominence in winning one of the highest awards in the consulting industry.

VaidasVDS       2015-05-26 8:51

Na va Letas visai gerą darbą daro. Evoliucinį. Stepas paskui Stepą.
Puiki ši Leto mintis: “Niekas nereikalauja atsisakyti nuo savo denominacijų, tik ne traukti paskui save tarpusavio kaltinimų ir neapykantų.”
Kaip Letui yra gana sunku tarp žydų, bet jis juda į priekį, taip man sunku tarp krikščionių (greičiau katalikų), tik aš dar nelabai judu į priekį, į priekį juda JAV, kiti kraštai, Lietuva yra beveik beviltiškoje padėtyje, šiek tiek į priekį, bet labai mažais žingsneliais juda ir žydai: http://www.urantia.org/ru/news/2015-03/mezhdunarodnaya-knizhnaya-yarmarka-v-ierusalime-2015-goda

Letas Palmaitis: atitaisymas       2015-05-26 3:18

pradėjĘS veikti

Letas Palmaitis: po Sekminių       2015-05-26 3:12

Brangūs Žydai, žydų kilmės asmenys ir žmonės, jaučiantys dvasinį ryšį su žydų tauta, kurie esate arba neesate krikščionys, arba esate linkę pripažinti, kad J-šūa‘ ben Mirjam:
- tikrai išpranašautas Mesijas - pateptasis amžinas tautos Karalius (Ez 34:23-24; 37:21-28; Jer 23:5-6, 30:9, 33:15; Oz 3:5; Am 9:11),
- atėjęs, kai Zerovavelio atstatyta šventykla dar stovėjo (Ag 2:7-10), tačiau Jehudos genties valdžiai jau atsidūrus svetimųjų rankose (Pr 49:10), apie m.e. 29 metus pradėjus veikti (Dan 9:25), - pasiaukojęs ir paaukotas už tautos Atpirkimą (Iz 53; Jn 11:50) - pervertas (Ps 22:17 - čia vėl išdavikiškai bailus A.Rubšio vertimas, Zch 12:10), nužengęs į šeolą, bet prisikėlęs (Ps 16:10),
- šitaip sudaręs naują Sandorą tarp D-vo ir Jo tautos (Jer 31:30-33; Iz 42:6),
- žengęs į Dangų D-vo dešinėn (Ps 110:1, Mk 16:19),
- Kuriuo iš pradžių įtikėjo tik mažuma žydų (Iz 49:4, 10:22), kitiems Jis tapo suklupimo akmeniu (Iz 8:14),
- bet pasaulio pabaigos laikais tauta atsivers susirinkdama iš gojim (Oz 3:5, 11:10-11; Rom 11:25-26),
- nes Mesijas, pakvietęs į D-vo tautą visas gojim tautas (Mt 28:19; Rom 11:17), turės grįžti (Apd 1:11) ir atnešti teisingumą visiems iki pat tolimųjų salų (Iz 42:1-5), amžinai jiems karaliaudamas (Dan 7:14) -
po šių Sekminių iki pat ateinančių Jamim Nora’im, D-vobaimingumo švenčių nuo 5776 m. Roš haŠana (rugsėjo 23 saulei nusileidus) iki Jom Kippūr (rugsėjo 23) ir toliau -
esate laukiami prisijungti prie Lietuvoje veikiančių mesijinių žydų ir mesijinės grupės Kaune, kad kartu paremtume atbundantį Jisraelį, kuriame sparčiai augantys mesijinių žydų skaičius jau siekia arti 1,6 % visų tikinčiųjų žydų (apie 25000 žmonių palyginti su keliasdešimt 1947 m. ir 10000 2008 m), o visame pasaulyje - 350000 2013 m.: ne šiaip “į krikščionybę perėję” žmonės, bet per atsivertimą į Mesiją J-šūa‘ žydų tautos dvasinio paveldo pagrindu atkūrę savo pirminį apaštalinį tikėjimą, nes Evangelija yra “D-vo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, PIRMA ŽYDUI, paskui pagoniui” (Rom 1:16).
Išsirinkęs žydus Mesijui, kad būtų Jo tauta, skelbiantį D-vą pasauliui, D-vas per Mesiją pakviečia į ją visas tautas. Tačiau tai nereiškia jokio “žydų atmetimo”: “D-vas neatstūmė Savo tautos, kurią iš anksto yra numatęs” (Rom 11:2): kas D-vo išrinkta, yra išrinkta, nes D-vo pašaukimas neatšaukiamas (Rom 11:29), o “Išganymas ateina iš žydų” (Jn 4, 22).
Suprantama, kad D-vo tautoje nėra skirtumo “tarp žydo ir graiko” (jei ten patenki). Praktiškai “graikų” šalys, buvusios krikščioniškos, visos atkrito į pagonybę, o Jisraelis išlieka ir atsiverčia. Pagonių pilnumos atėjimas, kada jų skaičius D-vo tautoje užbaigtas, yra “Pabaigos ženklas” (Popiežius Pranciškus 2013 m. lapkrityje). Jei rabiniškas judaizmas yra aklavietėje, nes sukūrė naują religiją, atsisakiusią nuo Šventyklos atstatymo, Mošė Dajanui atidavus musulmonams raktus nuo Šventyklos kalno, tai “graikiška” krikščionybė, atsiribojusi nuo judaistinių šaknų, nuvedė į ateizmą ir absurdą, kai dogmatai svarbesni už gyvenimo tiesą.
Mesijiniame sąjūdyje svarbu išpažinti J-šūa‘ Viešpačiu Išganytoju bei gyventi pagal Kalno pamokslą, per J-šūa‘ atrandant ryšį su atsiverčiančia Jo tauta. Niekas nereikalauja atsisakyti nuo savo denominacijų, tik ne traukti paskui save tarpusavio kaltinimų ir neapykantų.
.(JavaScript must be enabled to view this email address)

puiku, pagarba Vaidui       2015-05-25 23:37

bet nereikia kaišioti tos uranijos. Visiems jau bloga nuo jos smile

VaidasVDS       2015-05-25 23:35

Aš nieko į nieką neatvertinėju. Noriu, kad išliktų visi nuoširdūs ir Dievo ieškantys žmonės. Kad meilė būtų aukščiau puikybės, didžiavimosi, autoritetų, dogmų ir klaidų...

bet neįtikinote nei vieno..       2015-05-25 23:10

bet nei Leto, nei Jotos neatvertėte į uranijos gerbėjus.
O jie tikrai apsišvietę ir žino kas yra kas -

VaidasVDS       2015-05-25 22:04

rašote: “negerbiate kito žmogaus nuomonę”.
Kaip galima gerbti nuomonę? Nuomonę galima priimti, atmesti arba dėl jos diskutuoti. Geriausias rezultatas pasiekiamas tik tada, kada po diskusijos surandama bendra nuomonė. Tam ir reikalinga diskusija. Gerbti galima tik žmogų, kuris pateikia nuomonę, nors tu su ja ir nesutinki. Ir aš tikrai gerbiu tiek Letą Palmaitį, tiek Jotą. Jie tikrai gana daug žino, neabejoju, kad jų pastangos yra nuoširdžios daugeliu atvejų, bet su kai kuriomis (ne visomis) jų nuomonėmis ar veiksmais nesutinku. O tam ir reikalinga diskusija.

VaidasVDS       2015-05-25 21:55

Gerai aš tau padėsiu pavyzdžiais.
Štai Senasis Testamentas nurodo:
1 Sam 18,25 „Dovydui taip pasakykite, – tarė Saulius. – ‘Karalius nereikalauja jokios dovanos už nuotaką,[i1] išskyrus šimtą filistinų apyvarpės odelių, idant būtų karaliaus priešams atkeršyta’“
27 Dovydas drauge su savo vyrais išsirengė į žygį ir užpuolęs užmušė du šimtus filistinų. Dovydas parnešė jų apyvarpės odeles ir suskaitė visą skaičių karaliui, kad galėtų tapti karaliaus žentu.
—-
Labai sunku suvokti dvasinę tokio neva švento teksto prasmę. Užmušti du šimtai vyrų, jie išniekinti. Ir visa tai padaryta, kad taptų beveik švento karaliaus žentu. Ar čia yra kokios nors Dieviškos meilės?
—-
O štaiUrantijos Knygoje rašoma:
“Mozė didvyriškai stengėsi iškelti Jahvę iki aukščiausiosios Dievybės orumo, kada jis pateikė jį kaip “tiesos Dievą ir be ydų, teisingą ir teisų visais savo poelgiais.” Ir vis tik, nepaisant šito išaukštinto mokymo, jo pasekėjų ribotas supratimas vertė kalbėti apie tokį Dievą, kuris turi žmogaus atvaizdą, kurį apima pykčio, įniršio, ir žiaurumo priepuoliai, net ir tokį Dievą, kuris yra kerštingas ir kurį lengvai paveikia žmogaus elgesys.
    Mozės mokymų įtakoje šitas gentinės prigimties dievas, Jahvė, tapo Izraelio Viešpačiu Dievu, kuris ėjo kartu su jais per dykumą, net ir į tremtį, kur netrukus jį suvokė kaip visų tautų Dievą. Vėliau buvusi nelaisvė, kuri žydus pavergė Babilone, galutinai išlaisvino besivystančią Jahvės sampratą tam, kad įgautų visų nacijų Dievo monoteistinį vaidmenį.
    Pats unikaliausias ir labiausiai stebinantis hebrajų religinės istorijos aspektas yra susijęs su šita nuolatine Dievybės sampratos evoliucija, pradedant nuo Horibo kalno primityvaus dievo ir einant aukštyn per vienas po kito ėjusius jų dvasinių lyderių mokymus iki aukštai išvystyto lygio, pavaizduoto Isajo doktrinose apie Dievybę, kuris skelbė tą nuostabią sampratą apie mylintį ir gailestingą Tėvą Kūrėją.

—-

gerb.Vaidai       2015-05-25 21:44

bandote įtraukti į tuščias diskusijas.
tai nėra gerai, kai negerbiate kito žmogaus nuomonę, o norite sekinančių diskusijų.
Nieko prieš, jei suradęs gražias mintis pateiksite: kaip 17:43 gale pateikėte.
galite ir nuorodą pateikti.
Bet per prievarta piršimas bet kokios tiesos dažniausiai duoda priešingą efektą.
Na ir - truputi vaikiška remtis citatomis ir autoritetais. Geriau pateikti savo nuomonę.

VaidasVDS       2015-05-25 21:25

Na nors vieną sakinėlį, nuo ko ten bloga. Negi taip sunku. Kiti irgi žinotų.

deja, deja...       2015-05-25 21:20

nesu genijus, bet daug skaitęs - ir atsivertęs pajunti kūrinio dvasią - turi su kuo palyginti.
tikra dvasia spinduliuoja šv.Raštas, ir Šv.Dvasios įkvėpti kūriniai - pvz.A.Maceinos kūryba, A.Dirsytės maldos ir t.t.
o paskaičius uranijas pasijunti nemaloniai - tikrai, kažkas ten blogo.

VaidasVDS       2015-05-25 20:53

to 17:43
esi tikras genijus - atsivertei, pasižiūrėjai ir jau viską žinai. Tau lygių planetoje nėra.
—-
to 19:12
Apreiškimus rašo ne žmonės, Apreiškimai perduodami iš Dvasinio pasaulio. Kuomet perduodama per žmogaus protą, klaidos neišvengiamos, jas identifikuoti gali ir patys žmonės, tuomet prasideda visokiausi dogmatiniai ginčai. Čia ne šiaip sau neatsiranda nei vieno, galinčio nors kiek sukritikuoti nors kokią nors dvasinę tiesą iš Urantijos Knygos, net ir Letas Palmaitis tik spekuliacijas pateikdavo, daugiažinė Jota net žvilgtelėti į Ją bijo. Lietuviškai jos atsiradimas yra aprašytas šios Knygos vertėjo (deja mistiko) Algimanto Jakubėno tinklalapyje http://www.urantija.lt/lt/pages/urantijos_knygos_atsiradimas
—-
bet vargu ar nors vienas savanaudis, masonas, sektantas, fanatikas ar dogmatikas norėtų, kad išlikimą po mirties garantuotų tik tokios žmogiškosios savybės (iš Apreiškimo, pateikto ir žemiau): “kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė”.

kas       2015-05-25 20:12

O kas parašė Urnatiją? Irgi žydai?

būtent, kad skaičiaus tas uranijas..       2015-05-25 18:43

atsiverčiau - pasižiūrėti kas ten.
pseudomokslas, norintis nutolinti tikinčius nuo Kristaus.
bet kažkam patinka - kas daugiau nėra skaitęs. Tebūnie. Nežinomi Dievo keliai.

VaidasVDS       2015-05-25 18:18

to 16:59
Kaip labai plataus akiračio ir tikrai nesiauraprotis, tikrai labai lengvai surasi kokią nors nesąmonę toje “urantijoje” http://www.urantia.org/lt/urantijos-knyga/skaitymas
Tarp daugiau kaip 2000 puslapių tikras minties galiūnas lengvai suras kokią nors nesąmonę. Laukiu to verdikto. Niekada ne gėda nusileisti tikram minties galiūnui.

uranija...       2015-05-25 17:59

siauresnio akiračio renkasi uranijas.
dar siauresnio akiračio - komunizmą.
visai buki - stalinizmą bei putinizmą.
kiekvienam savo…

VaidasVDS       2015-05-25 17:18

Nežinau kodėl nelabojo tarnautojas dalina klaidingas nuorodas į vikipedijas, nes tikra nuoroda į vikipediją yra ši:
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Urantia_Book
Iš tiesų su įvairių krikščioniškų sektų dogmatikais diskutuoti yra nepaprastai sunku.
Tariamas Gabrielius iš viso kažką bando jungti krikščionybę su induizmu ar budizmu ir gauna kažkokį idėjų kratinį.
Labai sunkus uždavinys laukia pasaulio dėl vienijimosi, o dar sunkesnis dėl religijų vienijimosi. Bet netgi religijų vienijimosi procesas vyksta.
Nedaug kas žino, kad pirmasis Pasaulio religijų parlamentas buvo susirinkęs 1893 metais Čikagoje. Ir ilgam išsiskirstė. Būtent Čikagoje nuo 1906-1911 m. iki 1935 metų buvo apreiškiamas naujas Apreiškimas - Urantijos Knyga, kuri pranašavo ir tokią tiesą:
“Kada nors religininkai susirinks draugėn ir iš tikrųjų bendradarbiaus remdamiesi idealų ir tikslų vienybe, vietoje to, kad tą mėgintų daryti remdamiesi psichologinėmis nuomonėmis ir teologiniais tikėjimais. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas “įtikėjimas” reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. “Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje.”
——
Ir religininkai vėl pradėjo rinktis lygiai po šimto metų, 1993 metais, ir vėl Čikagoje. Ir dabar susirenka reguliariai, maždaug kas penkeri metai. Kelios “urantinės” organizacijos taip pat dalyvauja šio pasaulio religijų parlamento darbe. Šiemet parlamentas rinksis spalio 15-19 dienomis Solt Leik Sityje, JAV. Jo darbe planuoja dalyvauti apie 10 tūkstančių religininkų, pasisakys žinomi ir gerbiami religiniai lyderiai. Daugiau informacijos http://www.parliamentofreligions.org/ .

Alyvos       2015-05-25 16:58

“...kun. dr, Daglasas Bartletas, papasakojo mums apie rankraštį, duodantį nepaneigiamą įrodymą, kad 45m. po Kr. Jėzus vis dar buvo gyvas.” pusl 284, Michael Baigent knyga “Jėzaus byla”. Nepamirškit minimo alyvų kalno, ką reiškė ir reiškia alyvos. Niekas šiaip sau neminima.

kodėl        2015-05-25 13:58

katalikams nevyksta stebūklų? Kodėl jie skendi ligose, kančiose ir Varguose?

matyt        2015-05-25 13:19

Jota neatsakys. Katalikai visur pralaimi, nes be rožinio mantros kartojimo jų nieko daugiau nemokė.

"eretikas" irgi Jotai        2015-05-25 11:06

būtų įdomu, jei argumentuotumėt kaip tos gnostikinės “erezijos” kertasi su krikščionybe.
Štai jau trys katalikiškos šalys - Ispanija, Italija, Airija įteisino homoseksualias santuokas, vieną švenčiausių sakramentų nuleisdami iki kūniškų santykių lygmens. Mano manymu, tai katalikų užsisklendimo savo dogmose rezultatas.

Jobas - Jotai        2015-05-25 10:54

Jobas buvo teisuolis ir tikėjo Dievu, panašiai kaip katalikai. Kaip manot, kodėl jis tiek kančių patyrė?
Mums buvo sakoma, kad viskas, kas iš Dievo, neša gėrį.
Tačiau kartais atrodo, kad ne visada taip yra.
Sunku suvokti gėrį nelaimės formoje.
Kodėl turėtų gėris pasirodyti blogio formoje?
Ar tai ne apgaulė?
Turėtų būti tam priežastis, jei ji iš viso yra.
Kodėl tad jos efektas nepasirodo? Kodėl tik ateity?
Kodėl tik ateityje to prasmė bus aiški? Tai NE priežastis, nes tai neteisinga (nepelnyta) ir tai aiški užuomina bausmės…
Duotam tikslo į gėrį pokyčiui nėro jokios priežasties nelaimės sukeltam intervalui, kuris vieną dieną bus suvoktas kaip geras, nors dabar teikia skausmą. Tai yra dabarties paaukojimas, kuris negali būti kaip užmokestis, kurio prašo Šventoji   Dvasia už tai ką Ji teikia dovanai.

Jotai       2015-05-25 10:35

“krikščionims prieštarauja tikėjimas reinkarnacija”.
Ar tikrai?
Žydai tikėjo, kad galima “pasikviesti vaikų’. Iš kur?
Inkarnacija - tai įsikūnijimas. Kriksčionys tiki, kad Jėzus tai įsikūnijęs Dievas.
Jėzaus žydai klausė apie Joną Krikštytoją - ar jis yra Elijas? Ogi Elijas buvo pranašas, kunigas, gyvenęs gal prieš kokius 500 ar daugiau metų prieš Jėzų ir nukirtęs kitatikių kunigams galvas, nes jo auką neva Dievas priėmė, o kitatikių ne. Jonui Krikštytojui taip pat nukertama galva ir Jėzus nė nemano jo gelbėti.

Archangelas Gabrielius        2015-05-25 10:26

Ego nėra Dievo išdavikas - Jo neįmanoma išduoti,  bet jis yra mūsų išdavikas, kurie tikim, jog esam išdavę savo Tėvą.
Štai kodėl išvadavimas iš kaltės yra toks sverbus Šventosios Dvasios mokymas. Nes tol. kol jaučiamės kalti,  klausomės ego balso, kuris tvirtina, kad esam Dievo išdavikai ir nusipelnėm mirties. Ir tada tu galvojam, kad mirtis ateina iš Dievo, o ne nuo ego, nes supainioję save su ego, imam tikėti, kad tu norim mirti. O išgelbėti nuo to, ko tu mes patys norim, Dievas negali, nes yra davęs mums Laisvą Valią. Tad išgelbėjimas nuo kaltės yra ego perdirbimas. Tik iš ego kyla nuodėmė, kaltė ir mirtis.
Kaltam nekaltas dažnai atrodo kaltu. Todėl žydai ir apkaltino nekaltą Jėzų. Prisiėmęs jų/mūsų kaltes (dvasinėse knygose rašoma apie tai, kas vyksta nuolat, o ne tik istorijos bėgyje. Tad kaltindami kitus, nuolat kalame Dievo sūnų prie kryžiaus) nekaltas Jėzus tapo kaltu, todėl ir suabejojo Tėvo globa: Tėve, kodėl mane apleidai? Atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.  Iš to galim daryti išvadą, kad jėzus prisiėmė ir ego. Dėl to “numirė”. Bet prisikėlimas rodo, kad mirtis negali įveikti Dievo Sūnaus. Atleidimas yra vienintelis išsigelbėjimas nuo kaltės. Kas išmoksta atleisti, nepatirs nesėkmės. Pasmerk, ir tapsi kaliniu, atleisk ir tu išgelbėtas. 

Archangelas Gabrielius - Vaidui        2015-05-25 9:56

Dievas dalinasi savaja sąvastimi su Kristumi.
Vienis - tai idėja, jog Dievas yra ir jis yra visur, nes nes idėjos neapleidžia savojo šaltinio.
Dievo Sūnus esi ir tu.
Dievas neturi daug sūnų, bet vieną. Dievas turi vieną Sūnų  pažindamas visus kaip vieną, nedalomą Kristų.
Tad aš  pasitikiu broliais, kurie yra viena su manimi.
Aš gerbiu tave už tai, kas aš esu, ir už tai kas Jis Yra, kuris myli mus abu kaip vieną.

Kiekvienas yra tavo dalis, kaip kad tu esi dalis Dievo, nes Dievas, sutverdamas žmogų iš molio/dulkės įpūtė jam savo Dvasią, įsūnystės Dvasią.
Sūnija negali būti suvokta kaip dalinai serganti, jei Sūnija yra Viena, ji yra viena visais atžvilgiais. Vienis negali būti padalintas. Jei vienio “fragmentėlis’ atmeta kitus, Dievą ir ima manyti, kad jis yra atskirtas nuo kitų, nuo Dievo, jis įpuola į ego iliuziją, kuria tikėdamas, gali susirgti.

Archangelas Gabrielius - Vaidui        2015-05-25 9:39

Jei pavadinsi Šventaja Tiesos Dvasia - tikrai nepagadinsi.
Šios Dvasios įkvėpta Marija pagimdė Sūnų Jėzų, kuris žemėje buvo toks pat žmogus, kaip ir visi, tik skirtumas tas, kad savajam prote neturėjo nieko, kas būtų ne nuo Dievo. Neturėjo ego mąstymo sistemos.
Nukryžiavimas - tai ego atakos prieš Dievą ir prieš Jo Sūnų ,simbolis, liudijantis apie kančios, aukos, aukojimosi ir mirties “realybę”, kurią manifestuoja pasaulis;
Jėzaus nužudymas - ekstremalus pavyzdys tos idėjos, kad mūsų tikroji tapatybė su Meile (Vieniu), su Dvasia, o ne kūnu,  negali būti sunaikinta, nes mirtis neturi galios prieš gyvenimą. Mirties Dievas nesukūrė, tad ji REALIAI neegzistuoja.

Jota       2015-05-25 9:23

trečia eil.: “kuris apreiškia”

Jota       2015-05-25 9:21

Labai atsiprašau, tik dabar pamačiau, kad netyčia supainiojau - Šv. Dvasia yra t r e č i a s i s Švč. Trejybės Asmuo. Mintyje turėjau trečiąjį Asmenį, o rašiau “antrasis”. Turbūt nelabasis supainiojo mintį. Dar kartą patikslinu: Dievas Tėvas - pirmasis Asmuo, Kristus - antrasis, kurį apreiškia Tėvą, Šventoji Dvasia - trečiasis Asmuo, t i e s o s Dvasia,  kuri apreiškia Tėvą ir Sūnų. Švč. Trejybės dogma yra centrinė krikščionybės tikėjimo tiesa, apreikšta Dievo ir pranokstanti mūsų suvokimą, reikalaujanti tikėjimo, kaip ir visas Apreiškimas (Biblija, nepainiokite su Urantija)). Tikėti reikia ir piktąja dvasia (kad ji yra), tačiau, savaime suprantama, atitinkamai į ją reaguoti. Piktasis labiausiai ir nenori, kad mes tikėtume jį egzistuojant. Tuo tarpu Dievas - atvirkščiai: Jis labiausiai trokšta, kad Juo ir Jo meile mes būtent t i k ė t u m e.

Komentarų turinys: pradedant turbūt nuo 9.44 iki 11.11 yra gnosticizmo erezija, toliau Vaido VDS komentarai - antikristinė Urantijos erezija, paskutinis rusiškas (21.43) komentaras yra parašytas protestanto, sprendžiu iš nuteisinimo tikėjimu doktrinos, kuri yra viena iš pagrindinių nesutarimo tarp katalikų ir protestantų priežasčių. Jai galima priešstatyti Jokūbo laiško 2,17: “...tikėjimas, jei neturi darbų, jis savyje miręs”, žr. toliau, Šventraštį galima susirasti internete.

Komentatoriui PPP (13.22) dėl Kristaus “pavardės” - tai ne pavardė:
„Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško Χριστός (Christos), versto iš hebrajų Mašiach (Mesijas), reiškiančio „pateptasis“; „Jėzus“ kilęs iš graikų Ιησους (Jesous), o šis verstas iš
(aramėjų kalbos ישוע) Ješua „Viešpats (Jahveh) gelbėja“ arba
(hebrajų kalbos יְהוֹשֻׁעַ) Jošúa „Viešpats gelbėja“.

Dar dėl vakarykščio 21.43 parašyto komentaro. Kiti jo patarimai (išskyrus nuteisinimą vien tikėjimu) yra teisingi: krikščionims prieštarauja tikėjimas reinkarnacija (Hebr 9,27); t.p. tikrai Kristuje “kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė” (Kol 2,9). Pritariu ir Gal 1,8. Teapšviečia mus visus šventoji išminties, tiesos ir meilės Dvasia.

 

Krikščionims žinotina       2015-05-24 22:43

ОТВЕТ С ПОЗИЦИИ ХРИСТИАНСТВА
1. Люди не должны принимать новое Евангелие от духовных существ (Гал. 1:8), но должны полагаться на Библию как на авторитетный источник истины (2-е Тим. 3:15-17; Деян. 17:11).

2. Иисус - не просто пример Бога, но Тот, в Ком пребывает вся полнота Божества (Кол. 2:9).

3. Люди не перевоплощаются снова и снова, но живут лишь один раз, после чего предстают перед судом Божьим (Евр. 9:27). Кроме того, спасение невозможно заслужить никакими человеческими делами, и оно дается лишь по безграничной милости Бога (Рим. 3:28).

UK - užmaišyta melo raugu       2015-05-24 22:38

Krikščionio-ortodokso (Михаил Р.Б.) vertinimas:
[...] в лучшем случае эту книгу нужно отнести к фантастическому жанру, в худшем случае(думаю оно так и есть) эта книга создана для совращения с пути истинного и спасительного, неокрепших душ, возможно и избранных, ищущих Бога людей.
Излюбленная тактика сатаны, смешать истину и ложь, чтоб человека запутать, чтоб легче было проглотить. (iš http://azbyka.ru/forum/showthread.php?t=12099)

Urantijos knyga - antikristinė       2015-05-24 22:11

Pakanka vien šios Urantijos erezijos - Jėzaus Kristaus nukryžiavimas nėra žmonijos atpirkimas iš nuodėmės vergystės.
Daugiau galima žr. https://en.wikipedia.org/wiki/The_Urantia_Book:
Some differences with Christianity include:
1. Jesus’ crucifixion is not considered an atonement for the sins of humanity.
The crucifixion is taught to be an outcome of the fears of religious leaders of the day, who regarded his teachings as a threat to their positions of authority.
2. Jesus is considered the human incarnation of “Michael of Nebadon,” one of more than 700,000 “Paradise Sons” of God, or “Creator Sons.”
3. Jesus is not considered the second person of the Trinity as he is in Christianity. The book refers to the Eternal Son as the second person of the Trinity.
4. Jesus was born on earth through natural means of conception instead of a virgin birth.
5. Jesus did not walk on water or perform some of the miracles that are attributed to him in the Bible.

VaidasVDS       2015-05-24 22:07

Aš suprantu minusų dėliotojus. Jiems tikrai turi nepatikti ši citatos dalis:
“O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi”
——-
Šioje citatoje atsispindi šventumo (tikrovėje - išlikimo po mirties) siekimo savybės, o tokių savybių (kai kurių) dogmatikai neturi arba jas bando iškraipyti ir kaip nors pateisinti (išaiškinti) kitaip…

pritariu       2015-05-24 21:29

VDS-ui

VaidasVDS       2015-05-24 20:32

Išsamus paaiškinimas iš Apreiškimo apie Tiesos Dvasią:
“Jėzus gyveno žemėje ir mokė tokios evangelijos, kuri atperka žmogų iš to prietaro, kad jis yra velnio vaikas ir išaukština jį iki turinčio įtikėjimą Dievo sūnaus orumo. Jėzaus žinia,  kaip savo laiku jis skelbė ją ir kaip jis gyveno ja, buvo žmogaus dvasinių sunkumų veiksmingas tirpiklis jos skelbimo laikotarpiu. Ir dabar, kada asmeniškai iš šito pasaulio jis yra išvykęs, vietoje savęs atsiunčia Tiesos Dvasią, kuri yra sumanyta tam, kad gyventų žmoguje ir, kiekvienai naujai kartai, kad iš naujo perteiktų Jėzaus žinią taip, jog kiekviena nauja mirtingųjų grupė, kuri pasirodo ant žemės paviršiaus, tikrai turėtų naują ir šiuolaikinę evangelijos versiją, tiesiog tokį asmeninį apšvietimą ir grupinį vedimą, kuris pasirodys, jog yra veiksmingas visą laiką naujų ir skirtingų žmogaus dvasinių sunkumų tirpiklis.   
    Aišku, šitos dvasios pirmoji misija yra puoselėti ir įasmeninti tiesą, nes būtent tiesos suvokimas ir sudaro aukščiausiąją žmogiškosios laisvės formą. Antra, būtent šitos dvasios tikslas yra sunaikinti tikinčiojo tokį jausmą, kad jis yra našlaitis. Jėzui pabuvus tarp žmonių, visi tikintieji patirtų vienišumo jausmą, jeigu Tiesos Dvasia nebūtų atėjusi gyventi žmonių širdyse.
    Šio Sūnaus dvasios padovanojimas veiksmingai parengė visų normalių žmonių protą tam, kad vėliau visai žmonijai būtų visuotinai padovanota Tėvo dvasia (Derintojas). Tam tikra prasme šitoji Tiesos Dvasia yra tiek Visuotinio Tėvo, tiek šio Sūnaus Kūrėjo dvasia.
    Nepadarykite klaidos tikėdamiesi šią išlietą Tiesos Dvasią sąmoningai stipriai pajusti intelektualiai. Ši dvasia niekada nesukuria tokio jausmo, kad pajustumėte ją sąmoningai, ji sukuria tiktai tokį jausmą, kad sąmoningai pajustumėte Mykolą, šį Sūnų. Iš pat pradžių Jėzus mokė, jog ši dvasia nekalbės savo vardu. Dėl to jūsų bičiulystės su Tiesos Dvasia įrodymas nebus tai, kad šią dvasią jūs imtumėte suvokti sąmoningai, bet vietoje šito toks įrodymas bus tai, kad jūs imsite patirti padidintą bičiulystę su Mykolu.
    Ši dvasia taip pat atėjo ir dėl to, kad padėtų žmonėms prisiminti ir suprasti Mokytojo žodžius, o taip pat, kad apšviestų ir iš naujo paaiškintų jo gyvenimą žemėje.
    Be to, Tiesos Dvasia atėjo ir tam, kad padėtų tikinčiajam paliudyti Jėzaus mokymų ir jo gyvenimo, kokį jis gyveno materialiame kūne, ir kokį jis iš naujo ir naujai dabar vėl gyvena Dievo dvasia-pripildytų sūnų kiekvienos praeinančios kartos individualiame tikinčiajame, realybes.
    Šitokiu būdu pasirodo, jog Tiesos Dvasia ateina, kad iš tikrųjų visus tikinčiuosius vestų į  visą tiesą, į besiplečiantį žinojimą apie tą patyrimą, kurį sudaro amžinos ir kylančios sūnystės su Dievu dvasinės tikrovės gyvenimas ir auganti sąmonė.”

VaidasVDS       2015-05-24 20:20

to 18:36
na negi taip sunku yra mąstyti?
Parašiau išsamų komentarą. Bet net nebandoma jo suvokti, o tėškiama kažkokia nesąmonė. Kaip Popiežius nėra Zakristijonas, Taip ir Šventoji Dvasia nėra Tiesos Dvasia, bet tą suprasti galima tik iš Apreiškimo - Urantijos Knygos, beje Jono evangelijoje ji ir vadinama Tiesos Dvasia, kitur gi painiojama su Šventąja Dvasia.

vaidui        2015-05-24 19:36

Šventa Dvasia ir yra Tiesos Dvasia. Negi melo?

VaidasVDS       2015-05-24 17:46

Krikščionys supainiojo net ir Tiesos Dvasią su Šventąja Dvasia.
Jota net pavadino Šventąją Dvasią antruoju Trejybės asmeniu, o tai kuris tuomet yra Jėzus pagal krikščionis?
Kaip nuo vieningos Trejybės neva atsiskyręs Jėzus galėjo atvykti į šį pasaulį su savo misija?
Atsakymų krikščionys paprasčiausiai neturi.
Reiktų kitokio Apreiškimo? Pagal kai kuriuos krikščionis taip negali būti…
—-
Ir vis tik buvo…
Dieviška Trejybė iš tiesų nedaloma. Ją sudaro Dievas Tėvas, pirmasis Trejybės narys; Dievas Amžinasis Sūnus, antrasis Trejybės narys ir Dievas Begalinė Dvasia, trečiasis Trejybės narys. Trejybė valdo Rojų ir Supervisatas, Žemesnės (mažesnės) visatos yra pavestos valdyti Rojaus Sūnums-Kūrėjams ir jų partnerėms - Šventosioms Dvasioms. Rojaus Sūnus Kūrėjas turi tiek Amžinojo Sūnaus savybių tiek ir Dievo Tėvo savybių, Šventoji Dvasia yra Begalinės Dvasios savybių skleidėja. O štai Tiesos Dvasia tikrai nėra Šventoji Dvasia. Tiesos Dvasia yra dvasinė dovana iš mūsų Sūnaus-Kūrėjo, žinomo mums Jėzaus vardu, kuri padeda kiekvienam nuoširdžiam ir tikinčiam (įtikėjusiam) žmogui suvokti tiesą (tiek dvasinę, tiek ir kitokią). Ji duodama kiekvienam žmogui, kaip sakė pats Jėzus: “Šita naujoji dovana yra gyvosios tiesos dovana. Netikintieji iš pradžių neklausys šitos dvasios mokymų, bet šviesos sūnūs ją visi priims su džiaugsmu ir iš visos širdies.”
Tačiau tų, kurie neklauso Tiesos Dvasios, likimas yra pasmerktas. Kaip pasakė Jėzus jau po prisikėlimo, priešpaskutinio apsireiškimo metu:
“Jūs džiaugiatės sužinoję, jog Žmogaus Sūnus prisikėlė iš mirusiųjų, kadangi šito dėka jūs žinote, kad jūs ir jūsų sielos broliai taip pat tikrai išliks po mirtingojo mirties. Bet kiekvienas toks išlikimas priklauso nuo to, ar jūs prieš tai užgimėte iš dvasios, kuri siekia tiesos ir ieško Dievo. Gyvenimo duona ir gyvenimo vanduo yra duodami tiktai tiems, kurie yra išalkę tiesos ir ištroškę teisumo – ištroškę Dievo. Tas faktas, kad mirusieji prisikelia, nėra karalystės evangelija. Šitos didžios tiesos ir šitie visatos faktai yra visi susieti su šita evangelija tuo, jog jie yra tikėjimo gerąja naujiena pasekmės dalis, ir visa tai sudaro vėlesnį patyrimą tų, kurie, įtikėjimo dėka, tampa, realiai ir tikrai, amžinojo Dievo amžinaisiais sūnumis. Manasis Tėvas atsiuntė mane į šį pasaulį, kad paskelbčiau šitą sūnystės išgelbėjimą visiems žmonėms. O aš lygiai taip siunčiu į kitus kraštus jus, kad skelbtumėte šitą sūnystės išgelbėjimą. Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Manasis Tėvas iš įtikėjusių vaikų reikalauja, kad jie vestų daug dvasios vaisių. Dėl to, jeigu jūs esate nevaisingi, tai jis apkas aplink jūsų šaknis ir nugenės jūsų nevaisingas šakas.”

PPP       2015-05-24 14:22

O kaip Kristaus pavardė?

tūūūūūūūūū       2015-05-24 14:08

tū Tai tas: kas Jums taip sakė “Kas yra viduje. Vidinis gēris.”
tū Jota > kas: kas Jums taip sakė ir kur yra parašyta kas yra Šventiji Dvasia. O dėl “Tikėk ” tai geriau žinoti kad nieko nežinai, negu tikėti tuo kuo nežinai, nes gali tikėti į Šėtoną to net nenutuokdamas.

Kūryba        2015-05-24 12:11

Dievo būties ar Dvasios išplėtimas… Priežastis, rezultatavusi Sūnuje, Efekte; apibrėžiama kaip Pirmasis Kristaus atėjimas; tai Sūnaus funkcija kurti Danguje, taip kaip Dievas kūrė Sūnų.

Pastaba: egzistuoja tik žinojimo lygmenyje ir nėra ekvivalentiškas kūrybai kaip terminui, naudojamam suvokimo pasaulyje…

APSISPRENDIMAS - paskutinė išlikusi šio pasaulio kalinių laisvė nuspręsti; kol nežinomas Danguje, sprendimas yra būtinas čia, kad mūsų proto sprendimas atsiskirti nuo Šaltinio būtų atitaisytas, pakoreguotas; Tai įvykdoma pasirenkjant Šventąją Dvasią vietoj ego, teisingąjį protą vietoj klaidingojo. Kartu naudojamas atmetimas, kad atmestų klaidą ir priimtų Tiesą: atmetamas Tiesos atmetimas. Sūnus nėra auka pasaulio, kurį mato…

Bendravimas/komunikacija        2015-05-24 11:58

ŽINOJIMAS sinonimas kūrybai, mūsų vieningo bendravimo su Dievu ekspresija, kuris gali būti panašus į Dvasios tekėjimą ir meilę; vien tik Dvasia gali komunikuoti, priešingai nei ego, kuris yra atskirumas savo natūroje.
TIKRASIS suvokimas: mes patiriame komunikaciją savo teisingame prote per Šventąją Dvasią, leisdami Jo meilei skleistis per mus.

Suvokimas        2015-05-24 11:56

  atsiskyrimo mintis - nuodėmė,  yra vienintelė priežastis to sapno apie kančią ir mirtį, kurie tėra nuodėmės efektai;
atleidimas perdirba nuodėmę demonstruodamas, kad nuodėmė neruri realaus efekto; t.y. Dievo ramybė ir mūsų meilus bendravimas su Juo yra totaliai nepažeidžiamas to, ką kiti mums sako ar daro… totaliai be realaus efekto ... todėl neturėdama realaus efekto, nuodėmė negali būti priežastimi ir todėl negali realiai egzistuoti.
Priežastis ir pasekmė priklauso vienas nuo kito, nes vieno egzistavimas nustato kito egzistavimą; dar daugiau, jei kažkas neturi priežasties,  tas negali egzistuoti, nes visa būtis tėra efektas.
O Dievas yra vienintelė visos būties PRIEŽASTIS.

Tamsos atnešimas į šviesą       2015-05-24 11:44

tai atmetimo ir dissociacijų perdirbimo procesas, išreiškiantis sprendimą atnešti kaltes į Šv.Dvasios šviesą peržiūrėjimui ir atleidimui, vietoj to, kad baimingai laikytume visą tą krūvį mūsų pasamonės tamsoje, kur tai niekomet negalės būti pamatyta ir perdirbta…
Gyvenimo palikimas iliuzijose atneša ligas ir skausmą.
Viso to atnešimas į šviesą - gydo ir gelbėja.

Ego ataka        2015-05-24 11:35

pastanga pateisinti kaltės projekciją į kitus, demonstruojant jų nuodėmingumą ir kaltę, taip kad patys jaustumės laisvi nuo jos; nes ataka visada yra atsakomybės už atsiskyrimą projekcija;  tai nepateisinama, tačiau tai naudojama, nes tikima, kad kaltės jausmas prašosi bausmės, kad Dievas mus Pats atakuos ir nubaus…

Kūnas        2015-05-24 11:23

1lygis. Ego įsikūnijimas; proto projektuota atsiskyrimo mintis ir tapusi forma; ....
2lygis. Nei “geras”, nei “blogas”, grteičiau neutralus. Jam prasmę suteikia protas…

Klaidingas protas aiškina: kaltės ir atakos simbolis.
Teisingas protas -  mokymo ir mokymosi atleisti priemonė, kur ego kaltė perdirbama; išgelbėjimo instrumentas, per kurį kalba Šv.Dvasia.

Baimė        2015-05-24 11:17

tai ego emocija, kontrastuojanti su meile - Dievo duota emocija;
Baimė kyla iš tikėjimosi bausmės už mūsų nuodėmes, kurios reikalauja mūsų kaltės jausmas; To pasėkoje - teroras už tai, už ką, mūsų manymu, esame nusipelnę, lydi mus - - per atmetimo ir projekcijos dinamiką - - apginti save atakuojant kitus, kas tiktai dar labiau sustiprina mūsų pažeidumą ir baimę, įkūrus nesibaigiantį baimės ir ginybos ratą...

Jotai        2015-05-24 11:13

EGO - tikėjimas realumu atsiskyrusios ar falšyvos sąvasties, kuri yra kaip pakaitalas tai, kurią Dievas sukūrė; atsiskyrimo mintis, sukelianti nuodėmę, kaltę, baimę, ir minčių  sistemą pastatytą ant išskirtinumo, kad apgintų pati save;  proto dalis, kuri tiki, kad yra atsiskyrusi nuo Kristaus Proto; šis suskilęs protas turi dvi dalis: klaidingą ir teisingą protą; beveik visada naudojamas atrasti “klaidingą mąstymą”, bet gali įtraukti dalį suskilusio proto tam, kad išmoktų pasirinkti teisingą mąstymą...

Netapatinamas su psichoanalizės EGO, bet gali būti lyginamas su psyche, kurios dalis yra psiconalitinis EGO

Jotai        2015-05-24 11:06

Susitaikymas/atpirkimas/prabudimas - Šv.Dvasios korekcijos planas perdirbant ego ir išgydant tikėjimą atsiskyrimu; įgyvendinamas po atsiskyrimo ir bus užbaigtas kuomet kiekvienas atsiskyręs sūnus išpildys savo dalį Susitaikyme per TOTALŲ Atleidimą; jo principas tas, kad atsiskyrimas niekada iš tiesų neįvyko. Tai buvo tik iliuzija,  užmigusio Adomo sapnas. Mažo fragmentėlio sapns, kad jis gali būti atsiskyręs nuo Vienio, nuo visumos, kad egzistuoja dualizmas ir t.t.

Jotai        2015-05-24 11:00

Šventoji Dvasia - Trečiasis Asmuo Šventojoje trejybėje. Metaforiškai - Dievo atsakymas nuo jo atsiskyrusiems; komunikacinis ryšys tarp Dievo ir atsiskyrusių Sūnų, nutiesiantis tiltą tarp Kristaus proto ir mūsų atsiskyrusio ego proto… , kuris mato mūsų iliuzijas, kilusias iš klaidingo suvokimo ir lydintis tarsi gidas link tikrojo žinojimo… Dievo balsas, kalbantis mums apie Jį ir mūsų tikrąją savastį - apie tapatybę, kurią esame pamiršę. Taip jis ir mokytojas bei vertėjas, kuomet meldžiamės iš ego pozicijos, nes ego Dievas nesukūrė ir jo nesupranta:)

Jotai        2015-05-24 10:44

išsiaiškinkim žodyną.
KRISTUS - Antrasis asmuo Šventoje Trejybėje.
Vienatinis Dievo Sūnus arba Sūnijos totalumas; Sąvastis, kurią Dievas sukūrė per savo Dvasios išplėtimą; nors Sūnus kuria kaip ir Tėvas, bet jis nėra Tėvas, nes Dievas sukūrė Kristų, bet ne Kristus sukūrė Dievą.
Pastaba:—neturėtų būti išskirtinai lyginamas su Jėzumi.

nonsens        2015-05-24 10:39

katalikai galutinai susimovė.
Įdomu - kokia Šventoji Dvasia paragino katalikiškas šalis - Italiją su Airija nubalsuoti už gėjų santuokas? Juk taip buvo panaikintas santuokos sakralumas.
Visada buvau už gėjų partnerytę, bet ne už santuoką. Jokio šventumo tose kūniškuose santykiuose nematau.
Baumila su kažkur kažkada girdėta melodija bandė paspekuliuot gėjų propagandos tema, bet jam tai balų toli gražu nepridėjo. Europos tautos nubalsavo už originalias, gražias ir nuoširdžiai atliktas dainas. Nors man gražiausia buvo Italų ir kas be ko - latvių daina. Tad visiškai pritariu Momontovo įžvalgoms dėl dainų ir dainininkų  atrinkimo Eurovizijos konkursui.

Jota > kas       2015-05-24 9:11

Šventoji Dvasia yra Dievas, antrasis Švč. Trejybės Asmuo. Šventoji Dvasia suteikia žmogui išminties, supratimo, patarimo, tvirtumo, žinojimo ir kitų malonių. Dievas (Šv. Dvasia) sustiprina tavo valią, apšviečia išmintingu žinojimu, įkvepia troškimą melstis, įlieja į sielą pagarbios Dievo baimės ir meilės.  Nedera rašyti apie Dievą “iššifruokit”. To niekas negali padaryti. Tie, kurie šaukiasi Šventosios Dvasios, šaukiasi paties Dievo, kuris duoda tai, ką jau parašiau. Tikėk.

Tai tas       2015-05-24 9:06

Kas yra viduje. Vidinis gēris.

Jota       2015-05-24 9:01

Tie, kurie išpažįsta Kristų ir Jo atsiųstą Šv. Dvasią yra krikščionys, nepainiokite su judėjais. Kad ir kaip gaila, bet Leto Palmaičio nuorodoje yra klaidingų teiginių, tai iš esmės krikščionybės ir judaizmo mišinys. Patarčiau laikytis Bažnyčios mokymo, nes klaidžioti kitur (pasirinkti religiją pagal individualų norą) yra pavojinga išganymui. Būtent Šventoji Dvasia apšviečia, kas yra teisinga, ką žmonijai pelnė Kristus ir ką reikia išpažinti. Tai, kad žydai (kaip ir kitos tautos be jokio skirtumo) išpažįsta Švč. Trejybę, yra puiku. D i e v o t a u t a yra krikščionys.

Letas Palmaitis       2015-05-24 5:07
Kas       2015-05-24 3:21

Kas yra Šventoji Dvasia? Nerašinėkit kodais, iššifruokit ko konkrečiai pasidarė visi pilni “Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“? 
Ko šaukėsi tie kurie šaukėsi ir šaukiasi Šventosios Dvasios?


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.