Teisėkūros iniciatyvos

Senjorai lygybės nesulaukia ir po mirties

Tiesos.lt siūlo   2017 m. sausio 19 d. 16:04

6     

    

Senjorai lygybės nesulaukia ir po mirties

Gitana Markovičienė, ekonomistė | „Respublika“

Vyriausybė nutarė, kad senjorų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d., artimieji nepaveldės kompensacijos už per krizę sumažintas senatvės pensijas. Cinizmo viršūnė. Tiesa, dabartinį Ministrų kabinetą dėl to kaltinti būtų nelabai objektyvu, nes senoji Vyriausybė šių metų biudžete tam nenumatė nė cento.

Visų pirma, toks sprendimas ciniškas yra dėl to, kad net po mirties žmonės netampa lygūs. Mirus pensininkui, artimiesiems atkišama špyga. O štai Valstybės tarnybos departamento patvirtintose rekomendacijose aiškinama, kad mirusiųjų artimieji, kreipdamiesi dėl neišmokėtų jų algų dalies, turi pateikti teisę į paveldėjimą įrodantį dokumentą. Kitaip tariant, vieni paveldi, kiti – ne.

Visas neišmokėtas pensijas būtina padaryti paveldimas. Juk tam žmogui, kuriam buvo sumažinta pensija, tikriausiai padėjo artimieji. Nes valstybė savo diržų veržimo politika vertė tai daryti. Todėl dabar privalo atlyginti padarytą žalą.

Arba įsivaizduokime senatvės pensijų gavėjų porą. Kai vyrui buvo sumažinta pensija, tai ir žmona kentėjo, turėjo taupyti, nes šeimos biudžetas bendras. Tai kodėl vyrui mirus kompensacija už vyrą nepaveldima? Juk ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pensija, kaip ir neišmokėta jos dalis, yra nuosavybė. O nuosavybė yra paveldima.

Teisingai yra pasakęs prof. Romas Lazutka, kad nemažai pagyvenusių žmonių turi indėlius bankuose. Mirus tie indėliai paveldimi. Jei pensija nebūtų sumažinta, mirusio žmogaus indėlis būtų keliais šimtais litų didesnis. Ne tik Konstitucinis Teismas, bet ir Europos teisės departamentas pasisakė, kad, atsižvelgdami į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turėtume pritarti projekto nuostatai, pagal kurią teisė į senatvės pensiją yra siejama su teise į nuosavybę.

Prisiminkime, ką per krizę kalbėjo tuometinis premjeras Andrius Kubilius. Jis prašė nesipiktinti diržų veržimo politika ir tvirtino, kad iš žmonių (tarp jų – ir iš pensininkų) valstybė tik pasiskolina, o, kai krizė baigsis, tą skolą atiduos. Tačiau A.Kubiliaus Vyriausybė kadenciją baigė net nepatvirtinusi pensijų kompensavimo mechanizmo.

Vėlgi įsivaizduokime paprastą gyvenimišką pavyzdį. Tarkim, pilietis Petras paskolino piliečiui Jonui 100 eurų. Mirus ponui Jonui skola nedingtų. Būtų privaloma ją atiduoti mirusiojo našlei ar vaikams. Tai kodėl valstybė sau leidžia daryti išimtis ir sutaupyti mirusiųjų sąskaita?

Parlamentaras Povilas Urbšys dar praėjusią kadenciją kelis kartus siūlė ištaisyti šią klaidą, bet nebuvo išgirstas. Negaliu nepacituoti jo išsakytų protingų minčių.

„Po 2012 m. Seimo rinkimų buvo suskaičiuota, kad per krizę visoms sumažintoms pensijoms kompensuoti prireiks 450 mln. litų, ir ta suma buvo numatyta. Tada niekas neskirstė, kur gyvieji, kur mirusieji, – visi pensininkai buvo lygūs. Tie šimtai milijonų buvo apskaičiuoti grąžinti 638 tūkst. pensijų gavėjų. Kol Seimas svarstė, kaip tuos pažadus reikės paversti realybe, ir sukurpė kompensavimo įstatymą, iki 2014 m. gegužės 22 d. mirė 167 tūkst. pensijos gavėjų. Taip vis kalbėdami apie krizės liekamuosius reiškinius valdantieji, priėmę minėtąjį įstatymą, sutaupė nei daug, nei mažai – 117 mln. litų, t.y. 34 mln. eurų. Suskirstę mirusiuosius, užuot atkūrę teisingumą, mūsų išmintingieji politikai ėmė postringauti, kad dabar verčiau pasirūpinti gyvaisiais. Kieno sąskaita, mirusiųjų?“ – retoriškai klausė P.Urbšys.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kas buvo - pražuvo       2017-01-21 19:41

žiūrėkim į priekį ir laukim gerų pokyčių. Realių, racionalių, konstruktyvių rezultatų, kurie būtų ne į vienus ir tuos pačius vartus jau 26 metai

s.m. doleriui       2017-01-20 20:11

irimo pradžia buvo ne 2012-tais, kai apvogti pensininkai atėjo balsuot už “taisytojus” socdemus. Pradžia buvo Kubiliaus “nakties košmaras” (naktinė reforma), kai buvo padėta pradžia pensininkų išmarinimui, visuomenės kertinės atramos, vidutinijoo sluoksnio, išnaikinimui(paradoksas, - suklestėjusio europinimosi laikais valdant raudonųjų Adoliui, pamenate “stabilizatorių”?)ir išvijimui svetur.

$+$       2017-01-20 9:35

Ko čia aimanuoti?! Jei per 2012 m. rinkimus prie balsadėžių nebūtų atėjęs nė vienas pensininkas, galėtų skųstis, o dabar - menkas nuostolis.
Atimtų pensijų dalies nemokėjimas turto paveldėtojams, tik lašas jūroje palyginus su ta žalia, kuri buvo padaryta A. Kubiliaus vyriausybės ir valdančiosios daugumos.
Atimti dalį pinigų iš tos varganos pensijos buvo niekingiausias dalykas, kokį tik buvo galima sugalvoti, ypač, sprendimo statyti atominę elektrinę fone, kai skundžiamasi, jog nėra pinigų pensijoms, o tuo pačiu metu svarstoma investuoti dešimtis milijardų $ į projektą, kurio pagrįstumas ir atsiperkamumas net nebuvo įrodinėjimas.
Tai buvo didelio blogio pradžia, tiksliau, Valstybės irimo pradžia. Žmonės ir taip skurdžiai gyveno, keiksnojo valdžią, tų pinigų atėmimas jų sąmonėje sukėlė tokias neigiamas emocijas, tarsi iš luošio būtų atėmę lazdą.  Nepasitenkinimas A. Kubiliaus vyriausybe peraugo ne tik į dar didesnį priešiškumą valdžiai aplamai, bet svetimumą pačiai Valstybei, nepasitikėjimą ja. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl emigracija tapo nevaldoma, netgi peraugo į egzodą, t. y. į masinį žmonių išsikėlimą, dėl negalėjimo gyventi šalyje.
Tai buvo ne šiaip sau niekingas nekompetentingų asmenų sprendimas, bet valstybinis nusikaltimas. Valdžia tapo tuščia vieta žmonių sąmonėje, tai matosi per kiekvienus Seimo rinkimus, kai įstatymų leidėjais tampa artistai ir populistai, nesugebantys priimti tinkamų Valstybei sprendimų ir užleidžiantys vietą įvairioms “dvasioms”, niekieno nerinktoms ir nieko neatstovaujancioms.

Apuokiukas       2017-01-20 9:26

O va teisėjų algų sumažinti - negalima.

čia verkia       2017-01-19 19:40

tos nusipelnę gyventi geriau. Lenkai gerai su tokiais susitvarkė, nurėžė Privilegijuotas pensijas tai tie komuniagos išėjo į gatves. Kas taip sėkmingai kovoja už savo “teises”:teisėjai, sovietinė nomenklatūra, sėdi poniutės ir iš popieriaus suka popierines tarybines gėles, rodė per tv

Kaip liaudyje sakoma,        2017-01-19 18:26

tai jau arčiau tiesos. Šeimos, vaikai, tėvų-vaikų tarpusavio santykiai, gimstamumo problemos ir tt - plačiai aptarinėjamos temos, nors kiek iš to bus realios naudos, klausimas lieka aktualus. Pagyvenę dar gyvi šiai dienai žmonės Lietuvoje - ne mažiau svarbus ir aktualus klausimas. Taip, jie tylesni, ramesni, kantrūs, išmokę išgyventi, nes matę oi daug šilto ir šalto per savo ilgą gyvenimėlį. Ką naujoji valdžiukė jų sveikatos (pabrėžiu - ne sveikatinimo, bet sveikatos priežiūros), socialinio orumo, paramos, pagarbos klausimais mąsto, kol kas dar lieka paslaptimi. Gal tik aš tuo klausimu esu neapsišvietęs?


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.