Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: su Lenkija esame „vienoje valtyje“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 1 d. 17:14

14     

    

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: su Lenkija esame „vienoje valtyje“

Kovo 1 d., ketvirtadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijoje viešintis Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga, Lenkijos Respublikos Seime pasakė istorinę kalbą itin svarbiais dviejų šalių strateginio bendradarbiavimo, verslo ir infrastruktūros plėtros, energetikos ir saugumo klausimais. Taip pat Seimo Pirmininkas kalbėjo ir apie abiem šalims jautrius Lietuvos ir Lenkijos santykius – bendrą praeitį ir darnią ateitį, aptarė tautinių mažumų ir švietimo temas.

V. Pranckietis yra trečiasis Lietuvos Seimo Pirmininkas, kalbėjęs Lenkijos parlamente – nuo Vytauto Landsbergio kalbos 1997 metais praėjo 21 metai.

* * *

Gerbiamasis pone Maršalka, gerbiamieji Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato nariai, Jūsų ekscelencijos, ponios ir ponai!

Dzień dobry, witam serdecznie wszystkich przedstawicieli narodu polskiego!

Dėkoju už galimybę šiandien, minint Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį, pasisakyti Lenkijos Respublikos Seime svarbiausiais mūsų valstybėms klausimais. Man yra didžiulė garbė būti čia ir kalbėti šiai garbingai auditorijai.

Pastarąjį kartą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Lenkijos Respublikos Seime kalbėjo prieš 21-erius metus.

Dėkoju ponui Maršalkai Marekui Kučinskiui (Marek Kuchciński) už tai, kad 2017 metais vizito Vilniuje metu jis dalyvavo Lietuvos krikšto 630-osioms metinėms paminėti skirtuose renginiuose ir buvo Voicecho Gersono (Wojciech Gerson) paveikslo „Lietuvos krikštas“, atvežto iš Varšuvos ir eksponuoto Vilniaus Valdovų rūmuose, parodos globėjas.

Šie metai lietuviams ir lenkams yra ypatingi – minime savo valstybių Nepriklausomybės šimtmečius. Kitąmet minėsime kitą svarbią sukaktį – Liublino unijos 450-ąsias metines.

Šios svarbios istorinės sukaktys yra gera proga apžvelgti mūsų tautų nueitą kelią, bendrą istoriją, tai, kas mus jungia ir sutelkia, kokie pagrindiniai dabarties ir ateities iššūkiai laukia Lietuvos ir Lenkijos žmonių, ką mes, politikai, privalome padaryti, kad mūsų visuomenės jaustųsi saugios, o mūsų valstybių ekonomikos klestėtų.

Esu įsitikinęs, kad šiais mūsų valstybėms jubiliejiniais metais tinkamai išnaudosime Lietuvos ir Lenkijos parlamentinio bendradarbiavimo galimybes ir paskatinsime dvišalių parlamentinių asamblėjų veiklą.

Norėčiau pastebėti, kad mūsų tautas istorija tai sujungdavo, tai išskirdavo, tačiau visais istorinių pokyčių laikotarpiais būta daugiau bendrumo negu atskirties ir prieštaravimų.

Nelengvas abiejų valstybių suartėjimo procesas pradėtas pasirašius Krėvos sutartį.

1387 metais priėmusi krikštą Lietuva tapo krikščioniškąja šalimi ir svarbia Vakarų krikščioniškosios civilizacijos dalimi, taip pasirinkdama savo kryptį.

Nei lietuviui, nei lenkui nereikia aiškinti, kas yra 1410 metais įvykęs Žalgirio mūšis, kokia jo reikšmė tuometei Lietuvai ir Lenkijai, visai Europai, kokie buvo Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto nuopelnai.

1569 metais pasirašyta Liublino unija sukūrė naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, kuri Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai, tačiau yra neatsiejama Lietuvos valstybingumo istorijos dalis.

Noriu pažymėti 1788–1792 metais veikusio Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo reikšmę darant būtinas valstybės reformas ir rengiant naują valstybės Konstituciją.

1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucija ir tų pačių metų spalio 20 d. priimtu Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu išreiškė Abiejų Tautų Respublikos pagarbą asmens laisvei ir valstybės nepriklausomybei.

Ši pirmoji Europoje priimta Konstitucija suteikia mums puikią progą apmąstyti konstitucinių principų reikšmę ir svarbą.

Važiuodami iš Lietuvos į Lenkijos sostinę Varšuvą pravažiuojame pro Varšuvos Pragą, kur 1794 metų lapkričio pradžioje Abiejų Tautų Respublikos sukilimo prieš Rusiją metu apie 8 tūkstančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karių kartu su Lenkijos kariais ir Varšuvos miestiečiais stojo ginti Varšuvos nuo Rusijos kariuomenės. Mūšyje žuvo didžioji Lietuvos kariuomenės dalis ir Varšuvos gynėjai. Šis mūšis dar vadinamas „Pragos skerdynėmis“. Tai buvo paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mūšis.

Manyčiau, kad 2019 metais minint Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo 225-ąsias metines būtų tikslinga įamžinti Varšuvą gynusių ir čia žuvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių atminimą.

Abiejų Tautų Respublikos, kurią grobuoniškai pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija, išnykimas iš Europos žemėlapio aštuonioliktame amžiuje mus šiandien moko, kad turime būti stiprūs ir pajėgūs patys ar kartu su sąjungininkais apsiginti nuo nedemokratinių, agresyvių išorės jėgų.

Prisimename 1830–1831 m. ir 1863 m. sukilimus – mūsų tautų bendras pastangas kovojant už laisvę. Idealas ir šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ nuolatos mums primena, kad laisvė nėra duota amžinai, ją reikia ginti ir puoselėti, kaip tai darė Lietuvos Žana dʼArk – Emilija Pliaterytė.

1918 metų vasario 16 dieną, po daugiau kaip šimto metų nelaisvės, sugrįžome į laisvų Europos tautų šeimą – 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Verta pažymėti, kad vienas iš 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo Stanislovas Narutavičius, kurio jaunesnysis brolis Gabrielius Narutavičius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu.

Lietuvos ir Lenkijos keliai tarpukaryje išsiskyrė dėl Vilniaus, tačiau abi mūsų valstybės ir tautos buvo savarankiškos, pačios kūrė savo ateitį, pasiekė ekonomikos pažangą.

Dėl 1939 metų rugpjūčio 23 dieną sudaryto nusikaltėliško Ribentropo-Molotovo pakto Lietuva, Lenkija ir kitos regiono šalys buvo pasidalintos, o žmonės prarado laisvę, internuoti lenkų kariai, kurie vėliau negrįžo iš Katynės, jų likimus ciniškai nusprendė diktatoriai Berlyne ir Maskvoje.

Antrasis pasaulinis karas atnešė neišmatuojamą skausmą ir kančių įvairių tautybių žmonėms, o jam pasibaigus geležine stalinistine uždanga buvome atskirti nuo demokratinio Vakarų pasaulio.

Vakarų Europos valstybės šventė pergalę prieš nacizmą, o Lietuvoje, taip pat ir Lenkijoje, tęsėsi rezistencinis pasipriešinimas, Lietuvoje vadinamas „karu po karo“, kuriame daugiau kaip 20 tūkstančių Lietuvos „miško brolių“, ginkluoto pogrindžio rezistencijos dalyvių atidavė gyvybes už mūsų dabartinę laisvę.

Tūkstančiai Lietuvos žmonių, sovietinės sistemos vadinamų „liaudies priešais“, buvo ištremti į Sibiro platybes. Kai kuriems iš jų pavyko grįžti į nukraujavusią, okupuotą tėvynę, tačiau daug jų liko amžino poilsio tremties vietose. Tebūna šviesus jų atminimas.

Neretai kartu su nelaimės draugais lenkais lietuviai dalijosi tuo pačiu tremtinio likimu. Būtų prasminga pagerbti žmonių atminimą įtraukiant jūsų šalies atstovus į Lietuvoje 16 metų vykdomą akciją „Misija Sibiras“, kad Lietuvos ir Lenkijos jaunimas aplankytų tremties vietoves, kartu sutvarkytų užmirštas lietuvių ir lenkų tremtinių kapavietes.

Nelaisvė nėra amžina. Amžinas yra laisvės šauksmas.

Lenkijos „Solidarumas“ ir vėliau Lietuvos „Sąjūdis“ padėjo žmonėms susitelkti ir išsivaduoti iš komunistinės priespaudos.

Nepamirštamas ir labai vertinamas Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo dvasinis žygis. Nuo pirmųjų pontifikato dienų jis kartodavo: „Nebijokite!“ Ir mūsų tautos išgirdo, jų stiprybė buvo tikėjimas laisve.

Turėjome sumokėti nemažą 1990 metų kovo 11-ąją paskelbtos Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo kainą.

1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje nuo sovietų tankų ir kulkų žuvo 14 mūsų tautos didvyrių, o daugiau kaip 700 žmonių buvo sužeista.

Sausio įvykiai Lietuvoje prisidėjo prie Sovietų Sąjungos, kurią JAV prezidentas Ronaldas Reiganas taikliai pavadino „blogio imperija“, žlugimo. 1993-ųjų rugpjūčio trisdešimt pirmąją paskutiniai Rusijos kariuomenės tankai išvesti iš Lietuvos.

Noriu padėkoti mūsų kolegoms iš Lenkijos, kurie visų šių įvykių metu buvo su mumis Vilniuje ar padėjo mūsų atstovams kitose valstybėse siekti pasaulinės bendruomenės paramos siekiant tarptautinio Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo.

1994 metų balandžio 26 dieną Vilniuje sudaryta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis yra mūsų valstybių bendradarbiavimo pagrindas.

Nuoširdžiai gedėjome dėl gero Lietuvos draugo, stipriai prisidėjusio prie dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių vystymo, šviesaus atminimo Lenkijos Prezidento profesoriaus Lech Kačynski netekties. Jo žūtis Smolensko katastrofoje sužeidė ir mūsų širdis.

Džiugu, kad mūsų strateginės partnerės Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtuose iškilminguose renginiuose Vilniuje. Laukiame Vilniuje Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki) vizito. Tai įkvepia tolesniam abipusiam bendradarbiavimui.

Gerbiamieji,

Europos vienijimosi projektas yra unikalus, o jo išsaugojimas yra visų mūsų pareiga.

Suprantame, kad valstybių galios yra santykinės, tačiau kolektyvinės europinės ir euroatlantinės struktūros Europos Sąjunga ir NATO pirmą kartą istorijoje mums suteikė galimybę sėdėti kartu už stalo ir dalyvauti priimant sprendimus lygiomis teisėmis. Niekas apie mus negali būti sprendžiama be mūsų.

Esame puikus sėkmingos sisteminės transformacijos pavyzdys toms valstybėms, pirmiausia Ukrainai, kurios savo ateitį apsisprendė susieti su Europos Sąjunga.

Lietuvos Respublikos Seimas yra parengęs Europos planą Ukrainai. Labai prašytume jį palaikyti.

Trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėja taip pat atlieka nemažą vaidmenį padedant Ukrainai artėti prie Europos Sąjungos.

Narystę Europos Sąjungoje suvokiame ne tik kaip ekonominę mūsų valstybių ir piliečių materialinę gerovę, bet ir kaip priklausymą bendromis vertybėmis saistomų šalių bendrijai. Tai yra Europos Sąjungos vienybės ir solidarumo pagrindas.

Pasaulis nuolat keičiasi, keičiasi ir mūsų bendras projektas – Europos Sąjunga, nes tenka nuolat ieškoti sprendimų, kaip įveikti iššūkius ir grėsmes.

Nelegali migracija ir pabėgėlių srautai, diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities modelio paskatinęs Jungtinės Karalystės siekis išstoti iš Europos Sąjungos, populizmas ir euroskepticizmas, finansinio stabilumo ir ekonomikos augimo užtikrinimas, klimato kaita, hibridinės grėsmės dėl trečiųjų šalių dezinformacijos, propagandos ir kibernetinių išpuolių – tai yra aktualiausi klausimai visai Europos Sąjungai, taip pat Lietuvai ir Lenkijai.

Esminis mūsų tikslas – Europos Sąjungos stiprinimas, vienybė Europos Sąjungos viduje, efektyvūs ir atsakingi veiksmai palaikant santykius su kitomis valstybėmis, ypač plėtojant Europos Sąjungos Rytų partnerystę ir ryšius su šalimis, kurios mato Europos Sąjungos perspektyvą.

Tikimės, kad derybos dėl „Brexit“ bus sėkmingos ir išsaugosime strategiškai svarbią partnerystę bei užtikrinsime mūsų piliečių teises Jungtinėje Karalystėje.

Iššūkiams spręsti reikalingi ir adekvatūs finansiniai ištekliai. Laukia svarbūs sprendimai dėl naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Naujoje daugiametėje finansinėje programoje reikiamas dėmesys turi būti išlaikytas ilgalaikiams, strateginiams, Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintiems įsipareigojimams, pripažįstant sanglaudos politikos pridėtinę vertę Europos Sąjungos vidaus saugumui ir piliečių gerovei.

Būtinas tolesnis dėmesys Europos Sąjungos vidaus rinkai, energetikos vidaus rinkos stiprinimui, užtikrinant lygias konkurencines sąlygas su trečiosiomis šalimis bei energetinį saugumą Europos Sąjungos viduje ir kaimynystėje.

Ponai ir ponios,

skirtingais istorijos laikotarpiais Lietuvai praradus nepriklausomybę, ją prarasdavo ir Lenkija. Ir atvirkščiai.

Su Lenkija esame „vienoje valtyje“ saugumo ir geopolitine prasme. Esame dėkingi Lenkijai, kuri aktyviai palaikė mūsų siekius tapti NATO nare.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, vykdomas karinis ir politinis Ukrainos Donbaso destabilizavimas, parama separatistams radikaliai pakeitė saugumo padėtį Vidurio ir Rytų Europoje.

NATO yra transatlantinis politinis-karinis aljansas, todėl JAV politinis dėmesys, amerikiečių karių ir kitų sąjungininkų buvimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse yra labai svarbus siekiant užtikrinti efektyvų potencialios agresijos atgrasymą ir gynybą, stiprinant viso NATO rytinio flango pajėgumus.

Akivaizdu, kad NATO yra pagrindinė saugumo garantija. Tuo pačiu turėtume kartu siekti, kad nebūtų dubliuojamos NATO ir Europos Sąjungos veiklos. Reikia įgyvendinti NATO Varšuvos aukščiausio lygio susitikime priimtą NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo deklaraciją.

Aktyvus dvišalis bendradarbiavimas su Lenkija vyksta visais kariuomenės pajėgų lygmenimis, vykdant karinius mokymus ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose, įsigyjant ginkluotę kariuomenei.

Šiandien gynybos ir saugumo srityje tęsiami seni ir kuriami nauji bendri karinio bendradarbiavimo formatai. Vienas sėkmingiausių trišalių projektų yra Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos brigada „LITPOLUKRBRIG“, kuriai suteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas.

Malonu pažymėti, kad Lenkija yra pati aktyviausia valstybė, užtikrinanti Baltijos šalių oro erdvės kontrolę. Net septynis kartus Lenkija siuntė savo oro pajėgas dalyvauti NATO oro policijos misijoje.

Mūsų valstybėms reikėtų aktyviai bendradarbiauti ir keistis patirtimi siekiant atremti kylančias naujas hibridines grėsmes, stiprinant mūsų visuomenių atsparumą priešiškai propagandai, pasirengimą atremti kibernetines atakas.

Energetika yra ta sritis, kurioje mūsų valstybių bendradarbiavimas pastaraisiais metais plėtojamas itin dinamiškai.

Kartu su Lenkija, Latvija ir Estija, įgyvendiname svarbius regionui energetinės infrastruktūros projektus.

2015 metų pabaigoje pradėjo veikti elektros tiltas „LitPolLink“, jungiantis Alytų ir Elką. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje energetinė jungtis su Vakarais.

Baltijos valstybių energetinių sistemų sinchronizacijos per Lenkiją su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimas galutinai ir visiškai integruos Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą.

Didelę reikšmę mūsų valstybių energetinio saugumo užtikrinimui bei dujų rinkos plėtrai regione turės dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos „GIPL“ statyba. Tikimės, kad šį projektą įgyvendinsime kaip numatyta iki 2021 metų.

Vertiname Lenkijos poziciją dėl Baltarusijoje, Astrave, prie pat Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės. Statybos metu jau įvyko keli rimti incidentai. Tai rodo, kad objektas potencialiai gali kelti grėsmę visam regionui. Lietuva reikalauja, kad statant šią elektrinę būtų laikomasi visų tarptautinių saugumo reikalavimų.

Praėjusių metų rudenį Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu reglamentavo būtinąsias priemones, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negalėtų patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Tikimės, kad ir Lenkija ateityje neimportuos energijos iš nesaugios Astravo atominės elektrinės.

Siekdami dar glaudesnės mūsų valstybių ir regionų integracijos į Europos Sąjungą, turime aktyviai investuoti į infrastruktūros projektus, todėl tikiuosi, kad mūsų valstybių vyriausybės padarys viską, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti svarbūs regionui infrastruktūros projektai „Via Baltica“, „Via Karpatia“ ir „Rail Baltica“.

Taip pat matome potencialą plėtoti „trijų jūrų“ valstybių bendradarbiavimą siekiant geresnės Baltijos jūros, Adrijos jūros ir Juodosios jūros regionų transporto ir energetikos infrastruktūros plėtros.

Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, taip pat ir viena solidžiausių investuotojų.

Džiaugiamės, kad vis daugiau Lietuvos įmonių sėkmingai įsitvirtina Lenkijos rinkoje ir nuosekliai auga.

Ypač vertiname patikimų Lenkijos bendrovių atėjimą į Lietuvą ir jų svarų indėlį į Lietuvos ekonomikos raidą. Esu įsitikinęs, kad geranoriškas abipusis bendradarbiavimas atveria visas galimybes tvarių sprendimų paieškai.

Nuosekli pastarųjų metų Lietuvos ekonominė politika sukūrė palankias verslo sąlygas ir patrauklią investicijų aplinką Lietuvoje. Nors esame nedidelė valstybė, tačiau galime didžiuotis sparčia gyvybės mokslų, lazerių, informacinių technologijų, inžinerijos plėtra, konkurencingomis pasaulinio masto įmonėmis ir specialistais, glaudžiu verslo įmonių ir mokslo bendradarbiavimu.

Lietuva tapo sparčiai augančia ir konkurencinga pažangių technologijų valstybe. Lenkijos investuotojams siūlome patrauklias investicines sąlygas ir kitas bendradarbiavimo galimybes.

Gerbiamieji Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato nariai,

Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai yra neįkainojama mūsų visuomenių vertybė.

Lietuva nuo seno garsėja kaip daugiatautė šalis, puoselėjanti įvairių tautų, tikėjimų ir etninių grupių sugyvenimą ir toleranciją.

Siekiame, kad bet kurios tautybės žmogus Lietuvoje jaustųsi gerai, būdamas savo tautybės atstovu ir lojaliu šaliai piliečiu.

Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, žinoma, neskaitant Lenkijos, kurioje lenkų tautybės asmenims užtikrinamas švietimas lenkų kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos.

Balstogės universiteto filialas Vilniuje per daugiau nei dešimt veiklos metų jau tapo Lietuvos švietimo sistemos dalimi. Čia studentams paskaitos vyksta lenkų kalba. Tai yra vienintelis Lenkijos universitetas, turintis fakultetą užsienyje ir ugdantis studentus lenkų kalba.

Trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra sudarytos sąlygos studijuoti lenkų kalbą.

Lietuvoje veikia 50 darželių ir priešmokyklinių grupių, 76 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokomoji kalba yra lenkų arba kurios vykdo mokymą skirtingomis kalbomis, o vien tik lenkų mokomoji kalba yra 51 mokykloje.

Valstybės finansuojamų mokyklų lenkų kalba tinklas Lietuvoje yra įspūdingas palyginti su kitomis regiono ir Europos valstybėmis.

Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra svarbus geras valstybinės kalbos žinojimas. Lenkų jaunimas Lietuvoje gerai moka lietuvių kalbą, o lietuviai Lenkijoje puikiai kalba lenkiškai. Ir tai yra didelis mūsų valstybių švietimo sistemų pasiekimas.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos lenkai yra socialiai ir politiškai aktyvūs mūsų visuomenės nariai.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia apie 70 lenkų tautinės bendrijos organizacijų. Jų veiklos laukas labai platus: tai dainų ir šokių ansambliai, chorai, draugijos ir klubai, trečiojo amžiaus universitetas. Taip pat veikia žiniasklaida lenkų kalba. Man pačiam ne kartą teko kalbėti radijo stoties „Znad Willi“ tiesioginiame eteryje.

Lietuvoje lenkų tautybės atstovai turi sudarytas puikias politinio atstovavimo sąlygas: Lietuvos Respublikos Seime lenkų tautinės bendrijos interesams atstovaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga turi 8 mandatus iš 141. Vienas Lietuvos lenkų tautybės atstovas yra Europos Parlamento narys.

Savo ruožtu kreipiuosi į Jus, Lenkijos parlamentarus, prašydamas konstruktyviai spręsti lietuvių bendruomenės Lenkijoje keliamus klausimus dėl lietuviškų mokyklų.

Šimtmečio proga mūsų valstybėse numatoma daug kultūrinių renginių: vakar Varšuvoje vyko Lietuvos nacionalinės filharmonijos iškilmingas koncertas, taip pat Lenkijoje numatytos Lietuvos kino ir teatro savaitės, įvairios parodos, kiti renginiai.

Norėčiau pakviesti Lenkijos žmones apsilankyti daugiakultūrėje Lietuvoje, kur svečiai iš Lenkijos visada yra laukiami ir lengvai suprantami.

Panie i Panowie, Szanowni Polscy Parlamentarzyści!

Podsumowując, chciałbym serdecznie podziękować Marszałkowi Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej Panu Markowi Kuchcińskiemu oraz wszystkim Państwu za umożliwienie mi tego wystąpienia w Sejmie Rzeczypospolitej Polskiej.

Otwieramy dziś nową kartę w historii Litwy i Polski.

Chciałbym również serdecznie wszystkich Państwa pozdrowić z okazji zbliżającej się setnej rocznicy Odrodzenia Niepodległości Polski.

Jestem przekonany, że nasze państwa i narody – Litwini i Polacy nadal będą aktywnie obcować i współpracować, a w razie konieczności będziemy gotowi razem obronić naszą wolność i niepodległość.

Niech żyją Polska i Litwa – wolne, demokratyczne i niepodległe kraje w rodzinie europejskiej!

Dziękuję za uwagę.“

šaltinis: lrs.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jules       2018-03-3 19:31

Lietuvoje prigaminta tiek daug bereikalingų mokslų daktarų ir aukštų pareigūnų, kurių intelektualinis lygis, pajėgumas, atitinka smalsaus pradinuko lygį. Jis ką nežino, kad Žečpospolita buvo Lietuvių pragaru - neturėjo senelių, kurie apasakotų apie XIX amžiaus pabaigą ir lenkų dvarponių siautėjimą, vargšų kutavojimą, na, kad ir Žemaitijoje? Na, o apie rinkėjus, renkačius tokius į valdžią, išvis trūksta žodžių.

Szanowni Panowie       2018-03-2 18:21

Ar yra čia tarp jūsų bent vienas manantis, kad Pranskietis skaitė savo paties sudėstytas mintis?
Įdomu per kelias repeticijas buvo išdresiruotas perskaityti W taip, kad skirtųsi nuo V?

StasysG       2018-03-2 18:17

O kur pono Pranskiečio kalboje prapuolė 1920 m Suvalkų sutartis?  Apie 2017 10 08 istorikas A.Tyla parašė straipsnį.——-Ištrauka: “Okupavusi ir aneksavusi didelę Lietuvos dalį, Lenkijos valdžia žvalgėsi ir į Laisvą Lietuvą. Ignoruodama Vasario 16 aktą, Steigiamojo seimo nutarimą, ji kaip katė su pūsle, vis kaišiojo Lietuvos suverenitetą ir tautos valią naikinančią federaciją su Lenkija. Tam panaudojo ir Tautų Sąjungą, kur surado pritarėjų. Tačiau Lietuvos valdžioje nebuvo kolaborantų ir šios iniciatyvos nuėjo niekais. Kaip žinome, šitokiu instrumentu Sovietų Sąjunga 1940 m., padedant kolaborantams, sunaikino Lietuvos valstybę ir įgyvendino aneksiją. Žiūrint iš šių dienų pozicijų negalima atsistebėti tik ką savarankišką Lietuvos valstybę sukūrusia lietuvių tauta ir visuomene, lojalia Vasario 16 aktui, jos tvirta valstybine savimone.

Aneksuotoje Lietuvos dalyje okupantai su tam tikru pagreičiu pradėjo lietuvių etnocidą, lietuvybės naikinimą. Iš Vilniaus į Lietuvos nepriklausomą valstybę buvo ištremti lietuvių inteligentai, tarp jų – ir Vasario 16 akto signataras Mykolas Biržiška. Per 19 metų trukusį lietuviškumo naikinimo karą buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, kultūrinės ir mokslo draugijos, organizacijos, periodinė spauda. Mes dar gerai prisimename, kaip sovietinės okupacijos metais buvo trukdomas Vakarų šalių radijo pasiklausymas. Okupuotame Vilniaus krašte lietuviai tai patyrė daug anksčiau, nes už radijo iš Kauno klausymą okupacinė administracija dėdavo baudas. Antilietuviška veikla ypač pasižymėjo Vilniaus vaivada L.Bocianskis, šias pareigas ėjęs 1932–1939 m. 1936 m. jis parengė slaptą valstybės administracijos politikos programą, taikytiną lietuviams.

Visas šis etnocidas baigėsi tuo, kad Lietuva, viską užmiršusi, 1939 m. rugsėjį, kai Lenkiją ištiko katastrofa, priėmė ir internavo 15 000 Lenkijos kareivių ir karininkų. Internuotų 2 500 karininkų Lietuva išgelbėjo nuo Katynėje Sovietų Sąjungos enkavedistų sušaudytųjų 22 tūkst. likimo. Tačiau negirdėti, kad tai prisimintų Lietuvos valstybės vadovai kaip padorumo etalono, nesigirdi progai pasitaikius Lenkijos padėkos, sakysim, iš Europos Parlamento tribūnų, iš kurių, sekant rusų politologo Aleksandro Dugino doktriną, liejasi europarlamentaro V Tomaševskio su bendrais liejamas Lietuvos adresu purvas.—-PS. Kalboje pavardės to VT nėra, pasakyta “jis” nuo lenkų ant Lietuvos.

Pikc       2018-03-2 17:14

Tai jau tikrai, kad Pranckietis prisišnekėjo, duodamas ataskaitą lenkams. Trynimasis lenkams aplink, kojas, vos ne bučkiai į apatinius žandus - ir eurosajūzinės demagogijos ir propagandos dozė klausimu, kuris lenkams ITIN aktualus. Ką jis, po velnių, galvojo? Nors ne - reiktų klausti AR jis apskritai galvojo?
Dar keletas klausimų iškilo: “Lietuvos Seimas yra parengęs Europos planą Ukrainai”. Nelabai gilinausi - bet ar Ukraina prašė to plano, ar čia “mūsų” valdžia nusprendė savo “breivlend” iniciatyvą parodyti? Nesidomėjau, tai nesiimu spręsti, bet iš pirmo žvilgsnio, atrodo keistai - palyginimui, kaip atrodytų pareiškimas “Lenkijos Seimas yra parengęs Europos planą Lietuvai”?
Ir dar vienas: “vien tik lenkų mokomoji kalba yra 51 mokykloje” - tai kaip šitie mokiniai gali lygiai su lietuviais dalyvauti valstybės gyvenime? Šis faktas turėtų kelti nerimą, o ne būti gyrimosi objektu.

Marginalas       2018-03-2 15:41

“Jašai” galima pritarti su išlyga: kartais prisieina daryti griežiant dantimis, nes Pats D-vas “pasmerkė” brolius katalikus (matyt išbandydamas) būti vienoje valtyje, nesvarbu, kad joje pešamasi. Kitaip bus, kad gelbėjant “lietuvišką rašybą” ateis maskolišką, prieš kurią reikia ne lietuviško, bet čečėniško atsparumo.
Laimei, dabar ne XVI ir ne XVIII a., alternatyva Vakarų sodomodemokratams ir Rytų mongolams tėra tik Vidurio Europa, kurioje nuo Lenkijos priklauso labai daug (prisiminkime su Lenkijos išdavikų pagalba Smolenske susprogdintą Lenkijos elitą).
Pagaliau čia vienos begėdiškos moterėlės labai daug postringaujama apie “bažnyčią”. Jei taip, ko verta katalikybė, jei tikėjimo broliai vieni į kitus žiūri kaip į priešus? Vėlgi klasikinių salafitų pavyzdys verčia pripažinti neabejotiną islamo pranašumą tikėjimo vienybės (t.y. AUTENTIŠKO tikėjimo!) srityje.

Quo vadis, Lietuvėle?       2018-03-2 15:14

O manėme, kad už Graužinienę žemiau jau neįmanoma!
Dabar šiurpu pagalvojus, kad Pranskietis dar ne dugnas :(

$+$       2018-03-2 11:36

Tai klasikinis pavyzdys, parodantis kas gaunasi, kai kolūkietis užsinori būti viršininku.  Nei istorijos, nei teisės žinių, apie diplomatiją jokio supratimo. Liublino unija, tai Lietuvos valstybingumo sunaikinimo aktas. Lietuvos didikai per daug įsismagino jungdamiesi su rusų kunigaikščių šeimomis ir priimdami provoslavišką tikėjimą. Kilo grėsmė ištirpti mongolų-totorių ordos platybėse. Alternatyva - tapti lenkų šlėktų cholopais ir nutautėti. Kas ir atsitiko po Unijos. Pilsudskinė filosofija “Kowno litva” - niekur nedingo. Tai akivaizdžiai parodė Lenkijos Prezidento pasisakymai vizito metu.

Nusivylęs       2018-03-2 11:13

Bus atkurta Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėja – bendri jų susirinkimai - o Lietuvos Seime bus ir toliau stumiami prolenkiški įstatymai, silpninantys lietuvių kalbos statusą. Taigi, laipsniškai artėsime prie Žečpospolitos- litevska atkūrimo? Įdomu, ką tuo Pranckietis nori pradžiuginti…

Neturiu žodžių       2018-03-2 10:57

Turime durniausia pirmininką per visą Lietuvos istoriją. Net ant veido parašyta. Gavo pakalbėti ir priklabėjo.

Ačiū, Jaschai 10:31       2018-03-2 10:34

Už išsamų, dalyko esmę įvardijantį ir profesionalų komentarą.
*************************************************************
Pranckieti, būtinai pasikviesk Jaschą į patarėjus. Rimtai.
Darydamas tokias klaidas, nė menkiausio šanso neturi būti perrinktas
net eiliniu Seimo nariu.
Kita vertus, pavasaris ir galėtum imtis to, ką tikrai išmanai - laidų apie sodų priežiūrą, pvz., medelių - tik ne geopolitinių nuostatų - skiepijimą.
Juk patį polonofilai paprasčiausiai paverčia mažyčiu skiepijimo peiliuku
ar sodo tepalėliu. Su Lenkija, kaip tradicijos, katalikybės Europoje bastionu,
išties turime draugauti ir sutarti, bet be pagarbos nenusipelnyjančio pataikavimo.

Jascha       2018-03-2 9:31

Visiška Litwos chlopų su Prannskeičiu priešaky poolitinė kapituliacija ir kultūrinis analfabetizmas. Pranckieti, Krėvos sutartis niekuomet nebuvo „pasirašyta”, nes tais laikais dokumentai tiesiog nebuvo pasirašinėjami…. smile Nori švęsti Liublino uniją, o ar žinai kokiomis sąlygomis ir kokia kaina ji buvo sudaryta? Ar bent skaitei, kaip LDK didikai kruvinomis ašaromis verkė verčiami ją sudaryti ir neturėdami jokios kitos išeitis? Unija sudaryta ne gera valia, o prievarta. Jos metu įvykdytas pirmas LDK padalijimas nuo LDK atplėšta Ukraina. Radvilos dantimis griežė sudarinėdami uniją, nes neturėjo jokios kitos išeities, o tu dabar siūlai ją iškilmingai švęsti…..  O ar žinai prie ko unija privedė XVII a. ir ypač XVIII a.? LDK tiesiog ištirpo Žeczpospolitoje Polska. Jos nebeliko XVIII a. nėja jokio žemėlapio LDK kaip atskiros valstybės. Tai ką nori švęsti? O Kosciuszko sukilimas 1794 buvo tik totali politinė/karinė avantiūra. Iš esmės kažkas pabašaus į Maidaną Ukrainoje 2014 m. Kosciuško gi sukilo ne prieš Rusiją Pranckieti, o prieš savo Žeczpospolita Polska karaliu Stanislovą Augustą Poniatowskį, kuris tikrai nebuvo idealus, bet suvokė realijas stengėsi išgelbėti dar Lenkiją, o Kosciuszko visa tai nubraukė vienu kardo kirčiu ir pakišo lenkijos galvą po Rusijos-Prūsijos kirviu.  Tai ką, šią avantiūrą nori ir švęsti??? Ir tai politiko poziciją. Sorry, taip gali pliurpti tik koks nevykęs angažuotas žurnalistas, bet tikrai ne antras valstybės pareigūnas.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-03-1 22:44

“Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: su Lenkija esame „vienoje valtyje“”

Iš tos valties lenkai lietuvius išmes tada, kada jiems prireiks, kad jų valtis nenuskęstų.

Lietuvos pranašas Oskaras Milašius savo knygelėje “Trečdalis atskilusio mėnulio virš Lietuvos” parašė, kad jeigu Lietuva nori išlikti kaip Valstybė, tai pirmiausiai ką reikia daryti, tai: NESUSIDĖTI SU LENKAIS.

O Lietuvos valdžia viską daro atvirkščiai.

Kad tau nors kiek kultūros, Prėskieti       2018-03-1 20:26

Nuolankiai kviečiame “przedstawicieli narodu polskiego” “apsilankyti daugiakultūrėje Lietuvoje”.

albinas.       2018-03-1 18:10

tik vairininkas šlėkta.


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.