Teismai

Seimas sutiko svarstyti Konstitucijos pataisas dėl visuomenės atstovų teismuose

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gegužės 6 d. 20:35

3     

    

Seimas sutiko svarstyti Konstitucijos pataisas dėl visuomenės atstovų teismuose

alkas.lt

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Artūro Paulausko pristatytas Konstitucijos pataisas (projektas Nr. XIIP-3305), kuriomis siūloma įtvirtinti visuomenės atstovus teismuose – teismų tarėjus.

Pagrindiniame šalies dokumente siūloma įtvirtinti, kad teismai būtų sudaromi ne tik iš teisėjų, bet įstatymo nustatyta tvarka ir iš teismo tarėjų. Teismo tarėjai, kaip ir teisėjai bei teismai, vykdydami teisingumą, būtų nepriklausomi.

Teismo tarėjus pagal įstatymą ketveriems metams, bet neilgiau nei dvi kadencijas iš eilės skirtų ir atleistų savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba. Jais galėtų būti Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.


Reikiamą teismo tarėjų skaičių pagal įstatymą nustatytų teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu.

Pasak A. Paulausko, šiuo pasiūlymu siekiama mažinti nepasitikėjimą teismais, sudaryti visuomenei galimybes dalyvauti įgyvendinant teisingumą, skatinti bylų nagrinėjimo objektyvumą, bylas nagrinėti bešališkiau ir įvairiapusiškiau, efektyviau ginti žmogaus teises.

Kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, užsienio šalių (Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų) praktika liudija, kad visuomenės indėlis vykdant teisingumą yra didžiausias, jeigu tarėjams suteikiamas sprendžiamasis balsas ir jie nagrinėja atsakingai parinktų kategorijų bylas.

„Teisės instituto atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, jog visuomenė palaiko teismų tarėjų įtvirtinimą Lietuvos teismų sistemoje, štai 25,5 proc. apklaustųjų mano, jog tarėjų institutas reikalingas, 17,6 proc. respondentų mano, jog tarėjų institutas nereikalingas ir 29,9 proc. apklaustųjų neturi nuomonės“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už Konstitucijos pakeitimus balsavo 52 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 9 d.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Senjora       2016-05-7 16:43

Pagaliau.  Tik iki bus pakeista Konstitucija daug laiko praeis. Tarybiniais metais 15 metų teko būti tarėja. Nemažai nutarčių teko pasirašyti. Griežtai remiantis įstatymais buvo priimamos nutartys. Dabar teisėjas neprivalo aiškintis kodėl priimta būtent tokia nutartis. Mums išaiškindavo, kokiu įstatymo straipsniu, jo dalimi primama būtent tokia nutartis.

Ostapas Suleimanas Berta Marija Bender-bėjus       2016-05-6 22:03

Ledas pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai!

drenis       2016-05-6 21:48

Reikia, kad tarėjais galėtų būti tik Lietuvos piliečiai, o ne taip, kaip dabar siūloma: nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Išeitų, kad tarėju galėtų būti skiriamas net ir ne ES šalies pilietis. O juk jie priiminės sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Nuostata nukopijuota iš 2012 m. gegužės 11 d. Europos teismų tarėjų Chartijos, nors ir čia apribota ES piliečiais: “The opportunity to be appointed as lay judges or arbitrators in EU member states should be open to all EU citizens”.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.