Politika, Sveikatos apsaugos politika, Nevyriausybinės organizacijos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Seimas grįžta prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 3 d. 20:50

2     

    

Seimas grįžta prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

Laisvos visuomenės institutas

Ketvirtadienį Seime buvo įregistruotas rugsėjį priimto, bet dar neįsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas (ČIA). Jame numatyti du esminiai pataisymai: sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas; vaiko, kuris gimė panaudojant donorines lytines ląsteles, teisė sužinoti savo biologinio tėvo/mamos asmens tapatybę, kai vaikas sulaukia pilnametystės.

Projekto pateikimas Seimo plenariniame posėdyje yra numatytas antradienį. Stebėsime Projekto svarstymo eigą ir būtinai informuosime Jus apie balsavimų rezultatus. Be to, į juos atsižvelgsime rengdami naują žmogaus gyvybės apsaugos reitingą, kuris leis vertinti Seimo narių (ne)palankumą gyvybei (ir kitiems pamatiniams gėriams) visos Seimo kadencijos metu.

Matome didelį privataus verslo ir žiniasklaidos spaudimą pataisų inicijatoriams. Jau yra organizuojami piketai ir panašios akcijos, kuriomis siekiama sustabdyti pataisų priėmimą. Todėl Laisvos visuomenės institutas su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis kvies žmogaus gyvybei neabejingus žmones išreikšti palaikymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Tikslų laiką ir vietą pranešime kitu naujienlaiškiu.

Kokia apsauga projekte yra numatyta embrionui?

Rugsėjį Seimo priimtame įstatyme esantis leidimas kurti tiek embrionų, „kiek pavyksta“, yra nesuderinamas su pagarba žmogaus gyvybei. Didelė dalis sukurtų „perteklinių“ (į gimdą neperkeltų) embrionų ilgainiui yra sunaikinama, o tokio elgesio su žmogaus gyvybe įteisinimas pažeistų pagarbos žmogaus gyvybei principą.

Šiandien užregistruotu Projektu siūloma leisti in vitro (mėgintuvėlyje) sukurti tik tiek embrionų, kiek jų vienu kartu bus perkelta į moters gimdą – vienintelę palankią vietą embrionui vystytis ir augti. Pagal Projektą, gydytojas įvertintų konkrečios moters sveikatą ir kartu su nevaisinga pora nuspręstų, kiek embrionų yra saugu perkelti į gimdą vieno apvaisinimo ciklo metu, ir visi sukurti embrionai būtų perkelti į gimdą. Jeigu būtų reikalinga, kitam apvaisinimo ciklui embrionai būtų kuriami panaudojant užšaldytas kiaušialąstes.

Išimtinais atvejais, kai sukūrus embrionus dėl nenumatytų aplinkybių jų perkėlimas nebebūtų galimas (pavyzdžiui, dėl hiperstimuliacijos sindromo, kito moters sveikatos sutrikimo, force majeure aplinkybių klinikoje), jie galėtų būti užšaldomi ir laikomi iki kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Ar embrionų kūrimo ribojimas kenkia moters sveikatai ir yra „viduramžiškas“?

Egzistuoja dvi apvaisinimui in vitro taikomos technologijos: embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas. Abu metodai padeda išvengti papildomos rizikos moters sveikatai, tačiau esminis skirtumas tarp šių technologijų yra tas, kad didelė dalis užšaldytų embrionų yra sunaikinama (žūsta atšildymo metu, yra panaudojami eksperimentams ar sunaikinami, jei baigiasi „galiojimo terminas“ ar pora nebenori turėti daugiau vaikų). Šių problemų galima išvengti šaldant kiaušialąstes. Remiantis pastarųjų metų moksline literatūra, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis (lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo klinikų rezultatus), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimui.

Žiniasklaidoje dažnai girdime kaltinimą, kad atsisakius „pažangaus“ embrionų šaldymo mes „grįžtame į viduramžius“. Tačiau objektyviai kalbant apie tai, kuri technologija yra pažangesnė,  pažymėtina, kad embrionų šaldymas yra taikomas daugiau nei trisdešimt metų, o kiaušialąsčių šaldymo technologija sparčiai vystėsi pastaruosius penkerius metus. Todėl tokio pat efektyvumo, naujesnė ir žmogaus gyvybę sauganti technologija yra neabejotinai pažangesnė už seną, dėl kurios nutraukiama daugiau žmogiškų gyvybių, nei leidžiama gimti.

Kodėl Projekte siūloma naikinti lytinių ląstelių donoro anonimiškumą?

Projektu nesiekiama drausti lytinių ląstelių donorystės, tačiau Seimo priimtame įstatyme numatytas donorų anonimiškumas pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus. Todėl Projektu numatoma, kad sulaukęs pilnametystės vaikas turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Taip pat Projektu panaikinama kompensacijos už lytinių ląstelių donorystę galimybė, kad žmogaus ląstelės nebūtų paprasčiausia preke.

Kodėl taip skubama pakeisti įstatymą?

Atsakant į šį klausimą svarbu paaiškinti, ką reiškią teisėtų lūkesčių principas. Konstitucinis Teismas 2001-12-18 nutarime išaiškino, kad teisėtų lūkesčių principas principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Keičiant Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jo įsigaliojimas numatytas - 2017 m. sausio 1 d. Taigi kol kas jokie teisės subjektai teisių ar pareigų pagal priimtą įstatymą dar nėra įgiję. Kai verslo subjektai, kurie teikia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pagal įsigaliojusią tvarką išsiims licencijas veiklai (suteikiančias teisę verstis atitinkama veikla), įstatymo pakeitimas bus labai apsunkintas, o valstybė gali sulaukti ieškinių dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

laisvavisuomene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Šį įstatymą reikia       2016-12-4 16:04

nagrinėti visų kitų Lietuvos skaudulių kontekste-mažos pensijos,neįgalieji,mažos algos,finansavimas mokykloms ir ligoninėms,jų naikinimas,vaistų kompensavimas…

Dabar prasidės tikrieji seimo       2016-12-4 16:01

išbandymai,seimo narių įsitikinimų ir krikščioniškų vertybių prisilaikymo realybėje išbandymai.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.