Politika, Sveikatos apsaugos politika, Nevyriausybinės organizacijos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Seimas grįžta prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 3 d. 20:50

2     

    

Seimas grįžta prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

Laisvos visuomenės institutas

Ketvirtadienį Seime buvo įregistruotas rugsėjį priimto, bet dar neįsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas (ČIA). Jame numatyti du esminiai pataisymai: sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas; vaiko, kuris gimė panaudojant donorines lytines ląsteles, teisė sužinoti savo biologinio tėvo/mamos asmens tapatybę, kai vaikas sulaukia pilnametystės.

Projekto pateikimas Seimo plenariniame posėdyje yra numatytas antradienį. Stebėsime Projekto svarstymo eigą ir būtinai informuosime Jus apie balsavimų rezultatus. Be to, į juos atsižvelgsime rengdami naują žmogaus gyvybės apsaugos reitingą, kuris leis vertinti Seimo narių (ne)palankumą gyvybei (ir kitiems pamatiniams gėriams) visos Seimo kadencijos metu.

Matome didelį privataus verslo ir žiniasklaidos spaudimą pataisų inicijatoriams. Jau yra organizuojami piketai ir panašios akcijos, kuriomis siekiama sustabdyti pataisų priėmimą. Todėl Laisvos visuomenės institutas su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis kvies žmogaus gyvybei neabejingus žmones išreikšti palaikymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Tikslų laiką ir vietą pranešime kitu naujienlaiškiu.

Kokia apsauga projekte yra numatyta embrionui?

Rugsėjį Seimo priimtame įstatyme esantis leidimas kurti tiek embrionų, „kiek pavyksta“, yra nesuderinamas su pagarba žmogaus gyvybei. Didelė dalis sukurtų „perteklinių“ (į gimdą neperkeltų) embrionų ilgainiui yra sunaikinama, o tokio elgesio su žmogaus gyvybe įteisinimas pažeistų pagarbos žmogaus gyvybei principą.

Šiandien užregistruotu Projektu siūloma leisti in vitro (mėgintuvėlyje) sukurti tik tiek embrionų, kiek jų vienu kartu bus perkelta į moters gimdą – vienintelę palankią vietą embrionui vystytis ir augti. Pagal Projektą, gydytojas įvertintų konkrečios moters sveikatą ir kartu su nevaisinga pora nuspręstų, kiek embrionų yra saugu perkelti į gimdą vieno apvaisinimo ciklo metu, ir visi sukurti embrionai būtų perkelti į gimdą. Jeigu būtų reikalinga, kitam apvaisinimo ciklui embrionai būtų kuriami panaudojant užšaldytas kiaušialąstes.

Išimtinais atvejais, kai sukūrus embrionus dėl nenumatytų aplinkybių jų perkėlimas nebebūtų galimas (pavyzdžiui, dėl hiperstimuliacijos sindromo, kito moters sveikatos sutrikimo, force majeure aplinkybių klinikoje), jie galėtų būti užšaldomi ir laikomi iki kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Ar embrionų kūrimo ribojimas kenkia moters sveikatai ir yra „viduramžiškas“?

Egzistuoja dvi apvaisinimui in vitro taikomos technologijos: embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas. Abu metodai padeda išvengti papildomos rizikos moters sveikatai, tačiau esminis skirtumas tarp šių technologijų yra tas, kad didelė dalis užšaldytų embrionų yra sunaikinama (žūsta atšildymo metu, yra panaudojami eksperimentams ar sunaikinami, jei baigiasi „galiojimo terminas“ ar pora nebenori turėti daugiau vaikų). Šių problemų galima išvengti šaldant kiaušialąstes. Remiantis pastarųjų metų moksline literatūra, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis (lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo klinikų rezultatus), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimui.

Žiniasklaidoje dažnai girdime kaltinimą, kad atsisakius „pažangaus“ embrionų šaldymo mes „grįžtame į viduramžius“. Tačiau objektyviai kalbant apie tai, kuri technologija yra pažangesnė,  pažymėtina, kad embrionų šaldymas yra taikomas daugiau nei trisdešimt metų, o kiaušialąsčių šaldymo technologija sparčiai vystėsi pastaruosius penkerius metus. Todėl tokio pat efektyvumo, naujesnė ir žmogaus gyvybę sauganti technologija yra neabejotinai pažangesnė už seną, dėl kurios nutraukiama daugiau žmogiškų gyvybių, nei leidžiama gimti.

Kodėl Projekte siūloma naikinti lytinių ląstelių donoro anonimiškumą?

Projektu nesiekiama drausti lytinių ląstelių donorystės, tačiau Seimo priimtame įstatyme numatytas donorų anonimiškumas pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus. Todėl Projektu numatoma, kad sulaukęs pilnametystės vaikas turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Taip pat Projektu panaikinama kompensacijos už lytinių ląstelių donorystę galimybė, kad žmogaus ląstelės nebūtų paprasčiausia preke.

Kodėl taip skubama pakeisti įstatymą?

Atsakant į šį klausimą svarbu paaiškinti, ką reiškią teisėtų lūkesčių principas. Konstitucinis Teismas 2001-12-18 nutarime išaiškino, kad teisėtų lūkesčių principas principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Keičiant Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jo įsigaliojimas numatytas - 2017 m. sausio 1 d. Taigi kol kas jokie teisės subjektai teisių ar pareigų pagal priimtą įstatymą dar nėra įgiję. Kai verslo subjektai, kurie teikia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pagal įsigaliojusią tvarką išsiims licencijas veiklai (suteikiančias teisę verstis atitinkama veikla), įstatymo pakeitimas bus labai apsunkintas, o valstybė gali sulaukti ieškinių dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

laisvavisuomene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Šį įstatymą reikia       2016-12-4 16:04

nagrinėti visų kitų Lietuvos skaudulių kontekste-mažos pensijos,neįgalieji,mažos algos,finansavimas mokykloms ir ligoninėms,jų naikinimas,vaistų kompensavimas…

Dabar prasidės tikrieji seimo       2016-12-4 16:01

išbandymai,seimo narių įsitikinimų ir krikščioniškų vertybių prisilaikymo realybėje išbandymai.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.