Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė šios kadencijos Seimo paskutinės eilinės sesijos plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretus, kuriais Seimui pakartotinai grąžinti svarstyti Darbo kodekso projektas (Nr. XIIP-3234 Gr) bei lydimieji įstatymų pataisų projektai.
Šalies vadovė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių. Jos teigimu, pataisos leistų atkurti balansą tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos ir išsaugoti esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.
D. Grybauskaitės siūlymu, į Darbo kodeksą būtų grąžinta konstitucinė nuostata, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Tokia pataisa užtikrintų, kad kilus ginčui kodekso nuostatos turėtų būti aiškinamos darbuotojo naudai.
Kitomis pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.
Pavyzdžiui, šioms socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms siūloma ilginti įspėjimo terminą iki 3 mėnesių, jei žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės, darbdavio iniciatyva; tokiu atveju būtų didinama ir išeitinė kompensacija – nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, siekiama numatyti neribotą netesybų dydį, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.
Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, šalies vadovė siūlo atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Pagal teikiamus pasiūlymus terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galėtų būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.
Į Darbo kodeksą taip pat siūloma grąžinti sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsaugą – kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką. Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.
Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl darbo tarybų steigimo privalomumo ir suteikti papildomą apsaugą profsąjungų lyderiams nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, taip pat nustatyti demokratiškesnę Trišalės tarybos sudarymo tvarką.
Po valstybės vadovės dekretų pristatymo už tai, kad Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų projektai būtų svarstomi iš naujo balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 23 parlamentarai.
Projektai toliau bus svarstomi pagrindiniais paskirtuose Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.
Tiesos.lt primena: Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą (plačiau žr. ČIA).
Daugiau apie Darbo kodekso svarstymu skaitykite Tiesos.lt publikacijoje Iš arti. Parlamentarai apie naująjį Darbo kodeksą: „Dėl šito Darbo kodekso Lietuva nežlugs – darbuotojai išgyveno ne vieną krizę, išgyvens ir tai“.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Pateikiu komentarą, kuriame užsiminta apie dar vieną Darbo kodekso prasilenkimą su LR Konstitucija. CITUOJU: ” A.Syso pataisą nuo 2013.01.01 taikomos dvi senatvės pensijos formulės: viena eiliniams, antra, išskirtinai naudinga saviems, pagal kurią tikrasis mokesčių mokėtojas negali pasinaudoti nei 25 palankiausiais metais, kurie nurodomi Pensijų įstatyme, nei 30-čia pirmų būtinojo stažo metų. Taip sąžiningai mokesčius mokėjusio žmogaus senatvės pensija gaunasi labai maža, bet didelė savų, pvz., garbaus amžiaus Seimo narių, valdininkų, kurie prie didelės algos prisideda ir didelę pensiją.” O juk iš tikrųjų A.Syso pataisa yra nesąžininga. Visų išdirbtų metų darbas ir sumokėti mokesčiai turi įtakoti pensijos dydį. Ypač, jei to pareikalauja pensijos gavėjas. Dabar visos įmokos iki 1985 metų yra neteisėtai nubraukiamos. Ypač dėl tokios neteisybės nukentėjo dalis įvairių menininkų, kurie persiorientavo kūrybinę veiklą, Daugelis jų turėjo pakankamą darbo stažą ir padorus atlygius, tad pagal ankstesnes, padoresnes skaičiuotes jautėsi saugūs dėl savo senatvės. A.Sysui labiau patinka jo paskutinių metų alga… Žinau vieną pavyzdį, kai 33 metų stažą turintis pensininkas, mokėjęs ilgą eilę metų mokesčius nuo tris kartus didesnio atlyginimo, negu tuo metu buvo vidutinis (1961 m. 120 rublių, 1980 m. apie 140 rublių) uždarbis, gauna pensiją 157 eurus. Betgi tai pasityčiojimas ir nieko kitaip…
o kaip turi atsakyti darbdavys neįdarbinantis darbuotojo keturis mėnesius iš eilės?
Esu laimes kudikis,kad neskaiciau DK sededamas medyje - buciau iskrites.Ten pasirodo ponai tautiski “kongressmenai” suklijavo kodeksa kur virsvalandziai skaiciuojami uz 3men.O geroji tetule prezidente presinguoja ,kad uz menesi butu skaiciuojami.
Tiesa sakant maniau ,kad “bezpredielas” jau kai skaiciuojami uz savaite, o ne diena.Pasirodo tautiskas DK pralenkia laika (tfu-tfu-tfu).
Jei kas nezino, tai skaiciuojant savaitinius virsvalandzius, jie skaiciuojami tada ,jeigu jus dirbote virs 40val per 5 dd.Sakykim atpylei 12 val 3 dienas, o 2 po 1 val. ir jokiu virsvalandziu tau nera.Tik 38 val.
Aciu Dievui, Lietuvoj paragaves 17 val dd (1996m) ir uzsimines apie virsvalandzius, buvau pastatytas i situacija, kai tik emigracija i JAV isgelbejo nuo perspektyvos tapt benamiu. Maniau ,kad virsvalandinis darbas skaiciuojamas kaip ir JAV - virsvalandziai viskas, kas virs 8 val per diena ir darbas svenciu ir savaitgaliu dienomis(sest.,sekm.).
Logika labai paprasta, darbininkas parduoda savo darbo laika, ir padirbejes 8 val daznas skuba i kita firma dar dasidurt prie atlyginimo - iprasta praktika JAV.Jeigu siuloma pasilikti virsvalandinio darbo - 90% mielai sutinka +50% prie valandinio tarifo ant kelio nesimeto.Tik kai valandinis atlyginimas aukstas darbdaviai nenoriai tu virsvalandziu duoda ))).Na bala nemate, neduoda, tai zinai,kad baigsi 8 val savo atpyles ir gali sutares su kuom tai dar padirbet.Dabar gi gaunas, man sako padirbek dar 4 val, o veliau dirbsi trumpiau.Tai pala, iseina dirbsiu kiek reikes, o tu kalsi piniga is to???
Tulas jankis paklaustu lietuvos darbininko, tai ko jus nestreikuojate ir leidziate taip tyciotis is saves? I tai savo nematomiems oponentams , zinodamas juos is vidaus , paaiskinciau jog Lietuvos darbininkas tikisi,kad palaikydamas gerus santykius su darbdaviu, daugiau laimes.
Kadangi as kiles is Lietuvos, tai amerikietis kolega politkorektiskai pasakytu “jee-ee…” ir nueitu toliau dirbt sutvirtines isitikinima ,kad gyvena geriausioje pasaulio salyj.