Visuomenės pokyčių analizė, Teisėkūros iniciatyvos, Konstitucinis Teismas

Saulius Arlauskas. Kaip lietuviams reikės atsikratyti stereotipų ir tapti šiuolaikiškiems

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 23 d. 19:06

9     

    

Saulius Arlauskas. Kaip lietuviams reikės atsikratyti stereotipų ir tapti šiuolaikiškiems

2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tos pačios lyties sutuoktinio teisės gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu yra reikšmingas ne tik seksualinėms mažumoms. Šis nutarimas labai svarbus ir visiems Lietuvos piliečiams, nes šis nutarimas verčia mus kiekvieną susimąstyti, ar mūsų mintys ir įsitikinimai nėra valdomi pasenusiomis ir reakcingomis tiesomis, kurių vieta istorijos sąvartyne.

KT nutarimo 31.3 punkte aiškiai pasakyta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais… ką nors diskriminuoti.

Kalbant iš esmės, stereotipų ar abejotinų visuomenės narių nuostatų teisinis diskvalifikavimas KT nutarimu turi daug logikos, bet tik vienu valstybės santykio su įvairiais tikėjimais aspektu.

Reikia manyti, kad KT teisėjai šiuo nutarimu neturėjo tikslo apskritai uždrausti žmonėms kuo nors tikėti, turėti savo nuomonę, gerbti lietuvių tautos tradicijas ir galbūt klysti, būti nemoderniems.

KT nutarimo autoriai, reikia tikėti, siekė pabrėžti, kad Lietuvos valstybė, nustatydama konstituciškai svarbių tikslų teisinį reguliavimą, privalo likti neutrali, nešališka, nepasiduoti kurios nors religijos ar ideologijos diktatui, vienodai gerbti kiekvieno žmogaus orumą, užtikrinti visų piliečių lygybę prieš įstatymą.

Bet ar neutrali valstybės laikysena tikrai reikalauja teisiškai diskvalifikuoti visuomenės daugumos nuostatas ir galbūt stereotipus?

Ką reiškia valstybės neutralumas, galima ginčytis be galo ir be krašto. Bet šiuo klausimu yra vienas teisės aktas, kuriuo netgi privalo remtis Lietuvos valstybės pareigūnai, siekdami padaryti valstybės politiką ideologiškai neutralią.

Valstybės neutralumo tema aštriai iškilo Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Lautsi prieš Italiją (2011 m.).

Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar Italijos mokyklų klasėse ant sienų kabantys kryžiai, kaip vienos religijos simboliai, kaip Italijos žmonių tradicijų ir tikėjimo išraiška, nediskriminuoja žmonių, turinčių kitokį tikėjimą, neindoktrinuoja vaikų pasaulėžiūros?

Ir teismas atsakė, kad kryžiai mokyklų klasėse turi teisę kabėti, ir jokios kitatikių diskriminacijos ar vaikų indoktrinavimo nėra. O kryžiai turi teisę būti kabinami todėl, kad, teismo požiūriu, italas turi teisę į savo religinių jausmų raišką viešojoje erdvėje. Vadinasi, istorinis italų religinis tikėjimas nėra reliktas, šiukšlė, kurią atėjo laikas išmesti į istorijos sąvartyną.

Dar svarbiau tai, kad teismas nesuteikė pareiškėjams (Lautsi ir kitiems) teisės iškelti savo vidinius įsitikinimus virš italų tautos daugumos religinių jausmų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai nukabinti kryžius ir palikti sienas tuščias taip pat yra grįsti jų tikėjimu, kurį pareiškėjai gynė kaip filosofinį tikėjimą. Tuo teismas pripažino ir dar vieną svarbią tiesą, kad žmonės negali užimti pilietinės pozicijos, kuri nepriklausytų nuo jų asmeninio tikėjimo, pasaulėžiūros, artikuliuoto ar neartikuliuoto santykio su tuo, kas yra šventa visiems.

Taigi neutrali valstybės politika privalo ne pulti žmonių religinius, filosofinius įsitikinimus ar netikinčių žmonių pasaulėžiūrą, o priešingai juos ginti bei užtikrinti visų tikėjimų ir pasaulėžiūrų darnų sugyvenimą. Kaip rodo byla Lautsi prieš Italiją, visai normalu, kai valstybė išskiria vieną tikėjimą (šiuo atveju Katalikų bažnyčios mokymą) iš kitų, kaip tautos išskirtinumo raišką. Ir nieko tame nėra blogo, jei viena dominuojanti religija nepradeda karo su kitomis religijomis, o yra joms tolerantiška.

Šiame tikėjimų įvairovės kontekste svarbu išsiaiškinti, kokiu tikėjimu ar pasaulėžiūra KT teisėjai parėmė savo tezę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip antimažoritarinis aktas (31.3 p.), gina individo teises. Nors KT nutarime tai nepaaiškinta, bet, reikia manyti, kad į šį klausimą atsako profesorius Vytautas Mizaras savo nuomonėje Delfyje: „Kai Konstitucija padeda siekti laimės: tos pačios lyties poros atvejis“.

Mizaro nuomone, KT remiasi personalistiniu požiūriu, kurį profesorius laiko vienu iš „krikščioniškosios filosofijos kertinių akmenų“.

Anot Mizaro „tai reiškia, kad kiekvienas individas, nesvarbu jo savybių, žmogaus teisių apsaugos srityje remiantis Konstitucija gali ginti savo teises ir prieš valstybę, ir prieš visuomenės daugumą“.

Jei Mizaras teisus, tai galima tarti, kad KT teisėjai savo nutarimą parėmė vadinamąja antropocentrine (žmogus centre) tikėjimo ir pasaulėžiūros filosofija.

Bet yra ne viena antropocentrinė pasaulėžiūra, ir jos yra skirtingos.

Todėl klausimas – kokia? Matyt, tikrai ne agnostine ar ateistine pasaulėžiūra. Individui agnostikui
dievas nepažinus, vadinasi, dievo gali ir nebūti, o ateistui dievas apskritai neegzistuoja.

Kai dievo nėra, arba dievas mirė, tai, kaip sakė Dostojevskio romano „Broliai Karamazovai“ herojus,
individui viskas leistina, nieko švento nėra, pasaulis bevertis, o žmogaus orumas niekinis.

Mizaras antropocentrinį požiūrį sieja su krikščionybės mokymu. Krikščioniškos pakraipos personalizme, tokių autorių, kaip prancūzų filosofas Gabriel Marcel ar lietuvis Antanas Maceina, raštuose, individo gyvenimas turi prasmę, o individas ieško darnos su gamtos nustatyta amžinąja tvarka.

Krikščioniškas personalizmas individo neuždaro jo fantazijų kiaute.

Krikščioniškas personalizmas negali konfliktuoti su kitais religiniais tikėjimais.

Bet yra dar vienas populiarus požiūris į individo personą ar individo požiūris į save. Tai atvejis, kai individas įsitikinęs, jog pasaulyje jis pats yra galutinis atskaitos taškas. Kai individas žino viską ir žino daugiau už patį Dievą.

Tokiam individui neegzistuoja autoritetai, knygos, kurios ko nors gali pamokyti. Toks individas mano, kad gali elgtis ir gyventi taip, kaip panorės ir su kuo panorės.

Be abejo, ir toks požiūris bei tokia individualistinė pasaulėžiūra turi teisę būti, jei nepažeidžia kitų teisių. Individo teisė galvoti, kad jis yra genijus, individo teisė pasirinkti savo gyvenimo kelią, individo teisė tapti laimingam ir individo teisė po savo nebeatitaisomo pasirinkimo karčiai nusivilti pralėkusiais gyvenimo metais.

Ar visuomenės daugumos nuostata, jog egzistuoja teisingi ir klaidingi individų pasirinkimai, būtinai yra stereotipas? Galbūt ir taip. Bet demokratinėje valstybėje atsakyti į klausimą, kas yra stereotipas ir kas yra norma, kas leistina ir kas pražūtinga, turi privilegiją pati visuomenė kolektyviniu daugumos sprendimu.

Kalbant apie šeimos konstitucinę sampratą, tai Europos Sąjungos teisė nenumato nacionalinėms
valstybėms jokių privalomų direktyvų.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnis „Teisė tuoktis ir kurti šeimą“ nustato: Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionalinius įstatymus.

Ir tai logiška, nes šeimos teisė yra ne abstrakčių orumo ir lygybės prieš įstatymą principų sekmuo, o
konstitucinė norma, kurią kolektyviai pasirenka suverenas ir įrašo į pagrindinį šalies įstatymą.

Neatsitiktinai Europos Žmogaus Teisių Teismas visus klausimus, kurie susiję su valstybės nacionalinėmis tradicijomis ir vertybėmis, palieka valstybių teisinio reguliavimo žinioje. Taip nutiko ir byloje Lautsi prieš Italiją.

Kai kas čia mato galimybes pateisinti mažumų diskriminaciją. Nieko panašaus. Jei Konstitucijoje yra
numatyta teisė, bet ja neleidžiama pasinaudoti, tai diskriminacija akivaizdi.

Jei Konstitucijoje nėra numatyta individo teisė, tai jo paties sugalvotos ar iš kitų valstybių praktikos
pasiskolintos teisės požiūriu apie individo diskriminaciją negali būti nė kalbos.

Vadinasi, kas laikytina šeima, lietuviai turi visišką laisvę spręsti vadovaudamiesi ir savo „stereotipais“.

Lietuvos Respublikos Konstitucija palieka vieną svarbų instrumentą tautos rankose. Pagal Konstitucijos 38 str. 4 dalį Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį (įtraukia į civilinės būklės aktų registrą). Partnerystės (vienos lyties asmenų partnerystės), kaip alternatyvos santuokai, valstybinė registracija Konstitucijoje nenumatyta. Konstitucija taip pat nenumato galimybės registruoti šeimą poros bendro gyvenimo ar šeimos susijungimo teisiniu pagrindu.

Todėl manytina, kad kitų alternatyvių santuokai šeimos sukūrimo teisinių formų valstybinė registracija yra galima tik keičiant ir papildant Konstituciją.

Airiai vertybiškai painų vienos lyties asmenų šeimos ir santuokos klausimą išsprendė referendumu.
„Stereotipai“ ten pralaimėjo, bet garbingoje kovoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Veritatis oratijo       2019-01-25 17:03

Jo matyt tikrai, tikra tiesa į užpakalį.

ne abra kadabra       2019-01-24 21:21

Veritatis oratio simplex est (lot.). Išvertus į lietuvių kalbą: „Tiesos kalba būna paprasta“.

Chingishan       2019-01-24 13:45

Frazė: “Airiai vertybiškai painų vienos lyties asmenų šeimos ir santuokos klausimą išsprendė referendumu. „Stereotipai“ ten pralaimėjo, bet garbingoje kovoje.” Ką reiškia garbingoje kovoje? Čia gal pederastijos priešininkai turėjo vienodas galimybes pasisakyti prieš pederastiją tame referendume? kai agitavo prezidentė, ministras pirmininkas, visi dienraščiai, visa televizija, universitetų vadovybė, visos vietinės taip tariamos žvaigždės ir t.t. kai pederastų organizacijos prieš tai išleidusios apie milijardą dolerių perkonstruotų airių smegenis, ir pačiam referendumui skyrė 25 milijonus usd.-Kai po visą šalį budėjo samdyti pedero aktyvistai, kurie vos ne už kojų ir rankų tempė visus į referendumą - tai jūs čia vadinat “garbingoje kovoje”??? - manau kad bus neužilgo kitas referendumas- kuris kardinaliai pakeis padėtį- nes visi ten Airijoj pamatė prie ko privedė šitas referendumas- dabar jau abortus reikalauja masiškai daryt, nauji draudimai, nauji reikalavimai- ir tai ilgai tikrai nesitęs!!——————-“LGBT+ organizacija turi buti uždrausta, o jos nariai pripažinti ligoniais” (štai čia yra tikra žodžio laisvė ir žmogaus teisė)

Abra kadarbra       2019-01-24 12:30

Tai matyt šiuolaikiška, stereotipas, kilęs iš muzikos stereo, žmogelis nesusigaudo, ir nepasako kas yra amžina, jo galvoje sėdi kažkokie tipai.

Zenonas       2019-01-24 12:19

Keista, nutilo diskusijos apie esmę, ar tai yra natūralus pasireiškimas ar iškrypimas. Išspręsti šį klausimą mūsų visuomenei per sunku, kuomet mokslas slepia savo žinias. Greičiausiai viskas paprasčiau: arba tai iškrypimas - tuomet apie jokias teises neverta net kalbėti, arba žemėje per daug atsirado kitos planetos būtybių, su kitokia sandara. Trumpai kalbant, žemė yra okupuojama. Greičiausiai ir šantažuojama. Įvyks tai,
kas įvykdavo visų užkariavimų metu.Pradinis veiksmas - neteisėtas, bet vėliau įgyja teisę - matai dauguma taip mąsto.

Ilgai       2019-01-24 10:07

ir nelengvai autorius pripazino labai paprasta ir aiskia TIESA.Saima yra vyro ir moters santuoka.Tas yra ir konstitucijoe.O KT yra ES brukamos ideologijos klapciukas.Dievas duos, teis laikas, kai KT bus paleistas sunims sieko pjauti.

JAV Supreme court=       2019-01-24 8:16

tolygus LR Aukščiausiajam teismui plius Konstitucinis teismas, pradėjo svarstyti klausimą  AR GALI TRANSGENDERIAI tarnauti JAV kariuomenėje. Ir ką jūs manote?? - Kol kas 5:4 nugali krikščioniškai linijai priklausantys teisėjai. svarstymai vyks toliau, o dešimt tūkstančių neaiškių žmogėnų, pvz., be įgimto pimpaliuko, su nušienautomis krūtimis ir želiančia, įv. hormonų pagalba, barzdele jau kelia triukšmą - jie juk nori tarnauti kariuomenėje ir saugoti savo brangią tėvynę JAV. Ach, ir vėl prez. Trump’as tampa Liucipieriumi, nes bando stabdyti išsigimėlių paradus… O ką - ar Lietuvos KT šito dar nežino?

Tvankstas       2019-01-23 20:35

Perkračius išdėstytas mintis Aristotelio logikos sietu, tai autorius rašo sofistinius išvedžiojimus, kol kas neįvyko jokių permainų nuo senų senovės šeimos sudaryme, vyro ir moters šeima nepakeičiama.
Demokratijos teisė yra kekšų ir vagių teisė ir kaip tokia ji nesikeičia jau 2500 metų, tai dar Platonas ir Aristotelis nurodė.
Kažkokie ‘modernizmai’ tėra bėgimas į naująją laukiniją.

šventenybės       2019-01-23 20:20

Autorius rašo:
“dievas”, “Konstitucija”.
Mentalitetą gerai iliustruoja pasirinkimas-
kurį žodį rašyti iš didžiosios raidės.


Rekomenduojame

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.