Istorija

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Tiesos.lt siūlo   2015 m. liepos 24 d. 2:35

7     

    

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Pro Patria

Mano seneliai mirė anksti ir aš neturėjau progos gerai jų pažinti. O štai pažinti galėjau Aneliutę, jai dabar devyniasdešimt ketveri. Dešimtį metų ji stovyklavo Sibire. Pažinti galėjau Marytę – jai devyniasdešimt šešeri: septynerius metus ji nežinojo, jos vyras ir dukrelės tėvas – gyvas ar miręs. Vėliau, patyrusi, jog karo sūkuriuose jis per Vokietijos DP stovyklas atsidūrė Amerikoje, Dievui padedant, išvyko stovyklauti ten. Grįžo su vyru Lietuvon tik pastaraisiais metais. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lagerio bičiulis[1] atsiminimuose rašo, kad Stalinui nudvėsus paleidžiamus politinius kalinius lagerio viršininkas palydėjo žodžiais: „Gana, pasisvečiavot, o dabar važiuokite namo…“ Monsinjorą Svarinską pažinau taip pat tik jo senatvėje.

Tik iš tiesų šis žodis – senatvė – netinka nei Aneliutei, nei Marytei, nei mons. Alfonsui. Sensta tik jų kūnas, o jų prote, širdyje ir valioje vis labiau ryškėja jaunatvės dvasia. Tai toji pati dvasia, kuri padėjo jiems nepalūžti stovyklaujant tremtyje, egzilyje, kalėjimuose. Sendami jie jaunėja, nes toks yra atpildas už ištikimybę tiesai. Galiausiai, tvirtai tikiu, po mirties jie gers – o mons. Alfonsas tai jau daro – iš Amžinojo Jaunystės Šaltinio.

Tad kodėl pradedu nuo kalbėjimo apie senatvę? Todėl, kad mano karta, jaunoji karta, gyvai turėjo progos sutikti monsinjorą Svarinską jau sename jo kūne. Ir todėl čia slypi pavojus galvoti, jog tarp mūsų ir jo glūdi praraja – kiti laikai, kitokie žmonės, kiti principai, iššūkiai kiti. Kad tai, kas tiko ir vedė mons. Svarinską, nebetinka mums. Turime darsyk, šįkart nuoširdžiai, paklausti: kas jūs, monsinjore Svarinskai?

Man monsinjoras Svarinskas pirmiausia yra mokytojas, išmokęs trijų pamokų. Pirma. Kova nesibaigia. Vladimiro lageriuose miręs kitas Lietuvių tautos ganytojas, arkivyks. Mečislovas Reinys, savo kameros draugui šv. arkangelo Mykolo šventės proga kalbėjo: „Kovojančio archistratego dvasia, nugalėjusi apokaliptinį slibiną, turėtų būti gyva ne tik Rytų Bažnyčioje, bet ir pas mus, krikščionis, kurie iš nežinojimo dažnai tarnauja Dievui klaidingu keliu, nuolat kartodami: „taika, taika“, kai tuo tarpu nėra jokios taikos.“[2]

Kova, kurią kovojo mons. Alfonsas, nėra pasibaigusi, nes tai nebuvo tik kova prieš Sovietų Sąjungą ir Lietuvos okupaciją – tai buvo kova prieš kiekvieną Melo imperiją ir prieš patį melo tėvą. Kas šios kovos nemato, jau yra žuvęs.

Antra. Pergalė šiame kare, o taip pat ir kiekviename mūšyje, turi savo kainą. Kas bijo ją mokėti, nevertas pergalės ir jos nepasieks. Mūsų tėvų ir senelių kartos ją jau mokėjo. Lietuva išpirkta kankinių krauju. Nuo Kražių skerdynių iki kiekvieno kentėjusio kalėjimuose, lageriuose, tremtyje, egzilyje, netekusio darbo, turėjusio apleisti savo namus – Lietuva išpirkta tųjų krauju, kurie nebijojo mokėti kainos. Mons. Alfonsas su šypsena mokėjo baudas už Vėlinių procesijas sakydamas, kad Valančiui dar ne tiek teko; jis priėmė trigubo kalėjimo kainą; galiausiai jau Nepriklausomoje Lietuvoje jis nesvyruodamas mokėjo jam tekusios paniekos kainą, kuomet į jį žvelgta kaip į tą, kuris nesupranta, kad kova jau pasibaigusi. Mūsų karta taip pat turi suprasti, jog ir mums teks mokėti kainą; kad nė mes neliksime nekentėję už tiesą; jog nebus pergalės be aukos.

Galiausiai trečia. Monsinjoro Svarinsko jėgos šaltinis buvo jo neapsakomas nuolankumas, pasidavimas Kristui. Jis mano kartą turi išmokyti, jog stiprūs yra ne tie, kurie prieš nieką nesiklaupia. Stiprūs yra tie, kurie klaupiasi prieš tikrąjį Karalių. Mons. Svarinsko bute Odminių gatvėje mano akis pirmiausia patraukė ne daugybė jam skirtų austinių juostų, o jo altorėlis. Kaip ir sutikus sesę Moniką, giliausią įspūdį paliko ne tai, ką ji iškentėjo dėl Lietuvos, o tai, kad Šventąją Komuniją visuomet priima atsiklaupusi. Mažytė, liesa sesuo suklumpa prieš savo Karalių. Taip ir mons. Svarinskas yra pagarbios Dievo baimės pavyzdys.

Būtent pagarbi Dievo baimė ir meilė Dievui monsinjorą Svarinską darė tikru geruoju ganytoju. Jis visur ėjo paskui savo avis. Štai todėl Aneliutė, dešimtį metų gyvenusi tremtyje ir kunigą Svarinską sutikusi tik žiloje senatvėje, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, sutiko jį kaip savą žmogų, kaip tą, kuris „buvo su mumis“. Toks pats savas monsinjoras Svarinskas turėtų būti ir mano kartai. Kad eidami į kovą jaustume jį einant greta, kaip jis ir žadėjo. Kunigas Svarinskas mirė sulaukęs senatvės, bet kartu – jis žuvo kovodamas tą kovą, kuri dar nėra pasibaigusi ir nesibaigs iki šio pasaulio galo. Pro Deo et Patria.

[1] Kazimieras Lukoševičius, 1991: „Kalinio nr. Č-931. Užrašai“. Nemunas, nr. 9, 24.

[2] Nerijus Pipiras: „Arkivyskupas Mečislovas Reinys – šventumu spinduliuojanti asmenybė“.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tovariščiai atostogauja?       2015-07-25 14:21

tik vienas neigiamas komentaras?
silpnai tovariščiai komunistai, kgbistai, pederastai ir pedofilai.

SSS        2015-07-25 14:12

Frazė “Lietuvai reikia kraujo” iš karine uniforma pasidabinusio juodaskvernio - tobulas derinys.

tikra tiesa-       2015-07-25 8:57

monsinjoras buvo visur, kur tikejo kova uz Tiesa. Buvo, budejo ir Garliavoje.

būtent       2015-07-25 8:47

vienintelis nuoseklus krikščionis - mylėjo žmones ir kovojo su jų ydomis.
tikras patriotas: mylėjo žemę, dainas ir viskas, kas tautiška.
——
už tikrą teisingą kelią jo ypač nekentė komunistai, kgbistai, pederastai, pedofilai, nomenklatūra - buvo niekinamas ir šmeižiamas.
toks tikro žmogaus kelias….

didis Žmogus       2015-07-25 8:30

yra gerbiamas kunigas. Niekad jau nepavartosiu “buvo”. Jis yra ir bus. Tokie Žmonės neišeina, nepalieka mūsų širdžių, dvasios, atminties, tikslų. Jie mums padeda ir būna su mumis, nes kova dar nebaigta…

ačiū autorei       2015-07-24 17:45

Šis pranešimas buvo padarytas minint Monsinjoro mirties metine Jo įkurtame parke prie Ukmergės. Labai tiko.

dana       2015-07-24 9:16

Sviesk Tauta is Dangaus, Tautos Teisingasis Vedly !

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai penkioliktoji (rugsėjo 26 diena)

JAV nevyriausybinės organizacijos finansuoja Vengrijos opoziciją

Tai šokiruoja: ES Komisijos Pirmininkė grasina Italijai, kad Briuselis turi „instrumentus“ tam atvejui, jei rinkimuose laimės netinkamos partijos

Karas Ukrainoje. Du šimtai keturioliktoji (rugsėjo 25 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Visų blogybių šaknis – XXVI eilinis sekmadienis

Almantas Stankūnas. Ar interpeliacija Dainiui Kreiviui – tik imitacija?

Marius Parčiauskas. Kaip mobilizacija paveiks karo eigą?

Paskutinis verdiktas Albinui Kentrai ir „Miško broliams“

Sergejus Loznica stato Valstybiniame jaunimo teatre atvirai antiukrainietišką spektaklį

Karas Ukrainoje. Du šimtai tryliktoji (rugsėjo 24 diena)

ES tarnyba nekontroliuojama propaguoja LGBTQIA+ dienotvarkę

Patriotiškiausias Lietuvos jaunimo metų renginys Kaune. Konferencija „Labiau negu merginą? Meilė Lietuvai XXI amžiuje“

E. Macronas siūlo naują imigracijos politiką: migrantus siųs iš miestų į provinciją

Raimundas Kaminskas. Biografijos puslapiai – Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941

Mobilizacinis patriarcho Kirilo pamokslas (pažintiniais tikslais)

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvyliktoji (rugsėjo 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ką prasitarė valdančiųjų atstovai apie elektros sektorių?

Algirdas Endriukaitis. Kas skolingas ir kam priklauso istorijos kraujo šluostymas?

Dovilas Petkus. Kurios partijos išduoda savo rinkėją?

Doc. dr. Darius Alekna. Apie šeimą, civilines sąjungas ir Seimą

Dominykas Vanhara. Kremliaus diplomatinės pergalės

Italijos rinkimai – žemės drebėjimas ES?

Karas Ukrainoje. Du šimtai vienuoliktoji (rugsėjo 22 diena)

Danija nutraukia asmenų, jaunesnių nei 50 metų, skiepijimą nuo kovido infekcijos

Marius Parčiauskas. Kaip išliksim, jeigu tėvystę siesim tik su skurdu ir depresija?

Linas Karpavičius. Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Marius Parčiauskas. Rusijai atnaujinti puolimą nėra jokių šansų

Flandrijos vyskupai oficialiai parėmė ir pasiūlė tos pačios lyties porų laiminimo ceremoniją

Audrius Globys, dr. Darius Alekna. Ką valdžiai sako apklausos?

Karas Ukrainoje. Du šimtai dešimtoji (rugsėjo 21 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.