Istorija

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Tiesos.lt siūlo   2015 m. liepos 24 d. 2:35

7     

    

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Pro Patria

Mano seneliai mirė anksti ir aš neturėjau progos gerai jų pažinti. O štai pažinti galėjau Aneliutę, jai dabar devyniasdešimt ketveri. Dešimtį metų ji stovyklavo Sibire. Pažinti galėjau Marytę – jai devyniasdešimt šešeri: septynerius metus ji nežinojo, jos vyras ir dukrelės tėvas – gyvas ar miręs. Vėliau, patyrusi, jog karo sūkuriuose jis per Vokietijos DP stovyklas atsidūrė Amerikoje, Dievui padedant, išvyko stovyklauti ten. Grįžo su vyru Lietuvon tik pastaraisiais metais. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lagerio bičiulis[1] atsiminimuose rašo, kad Stalinui nudvėsus paleidžiamus politinius kalinius lagerio viršininkas palydėjo žodžiais: „Gana, pasisvečiavot, o dabar važiuokite namo…“ Monsinjorą Svarinską pažinau taip pat tik jo senatvėje.

Tik iš tiesų šis žodis – senatvė – netinka nei Aneliutei, nei Marytei, nei mons. Alfonsui. Sensta tik jų kūnas, o jų prote, širdyje ir valioje vis labiau ryškėja jaunatvės dvasia. Tai toji pati dvasia, kuri padėjo jiems nepalūžti stovyklaujant tremtyje, egzilyje, kalėjimuose. Sendami jie jaunėja, nes toks yra atpildas už ištikimybę tiesai. Galiausiai, tvirtai tikiu, po mirties jie gers – o mons. Alfonsas tai jau daro – iš Amžinojo Jaunystės Šaltinio.

Tad kodėl pradedu nuo kalbėjimo apie senatvę? Todėl, kad mano karta, jaunoji karta, gyvai turėjo progos sutikti monsinjorą Svarinską jau sename jo kūne. Ir todėl čia slypi pavojus galvoti, jog tarp mūsų ir jo glūdi praraja – kiti laikai, kitokie žmonės, kiti principai, iššūkiai kiti. Kad tai, kas tiko ir vedė mons. Svarinską, nebetinka mums. Turime darsyk, šįkart nuoširdžiai, paklausti: kas jūs, monsinjore Svarinskai?

Man monsinjoras Svarinskas pirmiausia yra mokytojas, išmokęs trijų pamokų. Pirma. Kova nesibaigia. Vladimiro lageriuose miręs kitas Lietuvių tautos ganytojas, arkivyks. Mečislovas Reinys, savo kameros draugui šv. arkangelo Mykolo šventės proga kalbėjo: „Kovojančio archistratego dvasia, nugalėjusi apokaliptinį slibiną, turėtų būti gyva ne tik Rytų Bažnyčioje, bet ir pas mus, krikščionis, kurie iš nežinojimo dažnai tarnauja Dievui klaidingu keliu, nuolat kartodami: „taika, taika“, kai tuo tarpu nėra jokios taikos.“[2]

Kova, kurią kovojo mons. Alfonsas, nėra pasibaigusi, nes tai nebuvo tik kova prieš Sovietų Sąjungą ir Lietuvos okupaciją – tai buvo kova prieš kiekvieną Melo imperiją ir prieš patį melo tėvą. Kas šios kovos nemato, jau yra žuvęs.

Antra. Pergalė šiame kare, o taip pat ir kiekviename mūšyje, turi savo kainą. Kas bijo ją mokėti, nevertas pergalės ir jos nepasieks. Mūsų tėvų ir senelių kartos ją jau mokėjo. Lietuva išpirkta kankinių krauju. Nuo Kražių skerdynių iki kiekvieno kentėjusio kalėjimuose, lageriuose, tremtyje, egzilyje, netekusio darbo, turėjusio apleisti savo namus – Lietuva išpirkta tųjų krauju, kurie nebijojo mokėti kainos. Mons. Alfonsas su šypsena mokėjo baudas už Vėlinių procesijas sakydamas, kad Valančiui dar ne tiek teko; jis priėmė trigubo kalėjimo kainą; galiausiai jau Nepriklausomoje Lietuvoje jis nesvyruodamas mokėjo jam tekusios paniekos kainą, kuomet į jį žvelgta kaip į tą, kuris nesupranta, kad kova jau pasibaigusi. Mūsų karta taip pat turi suprasti, jog ir mums teks mokėti kainą; kad nė mes neliksime nekentėję už tiesą; jog nebus pergalės be aukos.

Galiausiai trečia. Monsinjoro Svarinsko jėgos šaltinis buvo jo neapsakomas nuolankumas, pasidavimas Kristui. Jis mano kartą turi išmokyti, jog stiprūs yra ne tie, kurie prieš nieką nesiklaupia. Stiprūs yra tie, kurie klaupiasi prieš tikrąjį Karalių. Mons. Svarinsko bute Odminių gatvėje mano akis pirmiausia patraukė ne daugybė jam skirtų austinių juostų, o jo altorėlis. Kaip ir sutikus sesę Moniką, giliausią įspūdį paliko ne tai, ką ji iškentėjo dėl Lietuvos, o tai, kad Šventąją Komuniją visuomet priima atsiklaupusi. Mažytė, liesa sesuo suklumpa prieš savo Karalių. Taip ir mons. Svarinskas yra pagarbios Dievo baimės pavyzdys.

Būtent pagarbi Dievo baimė ir meilė Dievui monsinjorą Svarinską darė tikru geruoju ganytoju. Jis visur ėjo paskui savo avis. Štai todėl Aneliutė, dešimtį metų gyvenusi tremtyje ir kunigą Svarinską sutikusi tik žiloje senatvėje, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, sutiko jį kaip savą žmogų, kaip tą, kuris „buvo su mumis“. Toks pats savas monsinjoras Svarinskas turėtų būti ir mano kartai. Kad eidami į kovą jaustume jį einant greta, kaip jis ir žadėjo. Kunigas Svarinskas mirė sulaukęs senatvės, bet kartu – jis žuvo kovodamas tą kovą, kuri dar nėra pasibaigusi ir nesibaigs iki šio pasaulio galo. Pro Deo et Patria.

[1] Kazimieras Lukoševičius, 1991: „Kalinio nr. Č-931. Užrašai“. Nemunas, nr. 9, 24.

[2] Nerijus Pipiras: „Arkivyskupas Mečislovas Reinys – šventumu spinduliuojanti asmenybė“.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tovariščiai atostogauja?       2015-07-25 14:21

tik vienas neigiamas komentaras?
silpnai tovariščiai komunistai, kgbistai, pederastai ir pedofilai.

SSS        2015-07-25 14:12

Frazė “Lietuvai reikia kraujo” iš karine uniforma pasidabinusio juodaskvernio - tobulas derinys.

tikra tiesa-       2015-07-25 8:57

monsinjoras buvo visur, kur tikejo kova uz Tiesa. Buvo, budejo ir Garliavoje.

būtent       2015-07-25 8:47

vienintelis nuoseklus krikščionis - mylėjo žmones ir kovojo su jų ydomis.
tikras patriotas: mylėjo žemę, dainas ir viskas, kas tautiška.
——
už tikrą teisingą kelią jo ypač nekentė komunistai, kgbistai, pederastai, pedofilai, nomenklatūra - buvo niekinamas ir šmeižiamas.
toks tikro žmogaus kelias….

didis Žmogus       2015-07-25 8:30

yra gerbiamas kunigas. Niekad jau nepavartosiu “buvo”. Jis yra ir bus. Tokie Žmonės neišeina, nepalieka mūsų širdžių, dvasios, atminties, tikslų. Jie mums padeda ir būna su mumis, nes kova dar nebaigta…

ačiū autorei       2015-07-24 17:45

Šis pranešimas buvo padarytas minint Monsinjoro mirties metine Jo įkurtame parke prie Ukmergės. Labai tiko.

dana       2015-07-24 9:16

Sviesk Tauta is Dangaus, Tautos Teisingasis Vedly !

Rekomenduojame

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Prancūzijos parlamente – aršūs debatai dėl vakcinų pasų

Linas Karpavičius. Kuo toliau, tuo aiškiau matosi, kad pandemijos valdymas ir mokslas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai

Popiežiui įteiktas manifestas dėl padėties Vokietijos Katalikų Bažnyčioje

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Teisėjas davė JAV Maisto ir vaistų agentūrai (FDA) tik šiek tiek daugiau nei 8 mėnesius Pfizer saugumo duomenims pateikti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.