Dienos aktualija, Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vidmantas Valiušaitis. Kaip Kazys Škirpa nusikalto okupantų „tvarkai“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. liepos 17 d. 9:00

7     

    

Vidmantas Valiušaitis. Kaip Kazys Škirpa nusikalto okupantų „tvarkai“

Vytautas Landsbergis vakar parašė: „Lietuvos rezistencija prasidėjo, taip matau, valstybės įgaliotų ambasadorių užsienio šalyse protestu, okupacijos ir aneksijos teisiniu atmetimu. [...] Būtų gera, kad istorikai visa tai nuosekliai aprašytų. Sekė sukilimai, tarp jų ir 1941-ųjų birželis, ir gynybos karas miškuose.“

Tai štai pasižiūrėkime, kaip veikė K. Škirpa. Dar nebuvo jokio LAF’o, jokio sukilimo, tik bolševikai grobė Lietuvos turtą ir rengėsi naikinti žmones. „Kaip žinia, užkariautojui teisinga yra grobti. Vergiamam ir pavergtajam teisinga yra priešintis, – rašo V. Landsbergis. – Užkariautojui tokie rezistentai yra maištininkai, nusikaltėliai prieš „tvarką“.“

K. Škirpa tad ir buvo „nusikaltėlis“ prieš tokią „tvarką“.

1940 m. rugpjūčio 1 d. „Draugas“ rašė:

Reikšmingas Škirpos pareiškimas

Sovietų Rusija, okupavusi Lietuvą, per savo agentus Paleckį, Mickevičių, Glovackį ir kitus, pradėjo savotiškai šeimininkauti. Atleido visą eilę ištikimų valstybei pareigūnų, į jų vietas pastatė savo bernus. Buvo įsakyta ir užsienio pasiuntiniams grįžti į Kauną, bet nė vienas jų negrįžo, nes jie negalėjo klausyti tų, kurie pasmaugė jos atstovaujančios valstybės nepriklausomybę.

Berlyne Lietuvos pasiuntiniu buvo pulk. Škirpa. Gavęs įsakymą pasitraukti iš savo pareigų, kaip jis pats praneša Lietuvos Pasiuntinybei Vašingtone, pasiuntė į Kauną tokį atsakymą:

Škirpa atsisako perduoti rusams pasiuntinybę
Rusai pasiliko už vartų

Berlynas, rugpjūčio 12 d. – Vakar du Rusijos ambasados sekretoriai vėl bandė – asmeniškai ar telefonu – perimti Lietuvos pasiuntinybę, bet jiem panosėj buvo uždaryti vartai ir niekas neatsakė telefonu.

Pirmą dieną jie atvyko prie pasiuntinybės durų ir paskambino skambutį.

„Ką jūs norit pamatyti? – paklausė sargas.

„Ne tavo reikalas – mes esame šios vietos ponai“. Atrėžę šaltai rusai.

Sargas nuėjo, palikdamas svečius už vartų.

„Užrakink vartus šiai dienai“, – įsakęs ministras Škirpa. Sargas užrakino, palikdamas nirštančius rusus gatvėje.

Latvijos ir Estijos pasiuntinybes rusai jau užėmė. Kai pereitą penktadienį rusai pirmą kartą mėgino užimti Lietuvos pasiuntinybę, jiems patarta „eiti pardavinėti laikraščių“.

Nėra numatoma, kad Vokietija oficialiai įsakytų lietuviams perleisti pasiuntinybę rusams, nors kai kurie šaltiniai sako, kad galima laukti, jog Škirpai bus įsakyta oficialiai išsikraustyti.

Dar po savaitės, 1940 m. rugpjūčio 21 d. „Draugas“ įdėjo tokį pranešimą:

Apie K. Škirpą

Apie Kazį Škirpą, kuris Lietuvos pasiuntinybę Berlyne gynė iki paskutiniųjų savo jėgų, „Amerika“ rašo:

„Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Berlyne, didvyririškasis priešinimasis, Sovietų Rusijos agentams, mėginantiems perimti Lietuvos atstovybę, stebina plačiąją visuomenę. Amerikiečių laikraščiai jo žygiui teikia didelės reikšmės. Jo elgesiu džiaugiasi visi lietuviai.

„Pulk. Škirpos negalime užmiršti. Juk jis pirmas Lietuvos kariuomenės savanoris. Jis pasižymėjęs Lietuvos nepriklausomybės kovose. Turime atsiminti ir kitą jo garbingą žygį. Kai 1938 m. Lietuva buvo priversta užmegsti diplomatinius santykius su Lenkija, Kazys Škirpa buvo paskirtas Lietuvos atstovu Lenkijai. Jis paskyrimą priėmė, tačiau savo išoriniu elgesiu dar kartą parodė pasauliui, kad Lenkija yra sulaužiusi teisingumą.

Škirpa nesutiko važiuoti į Varšuvą per atidarytą Lietuvos-Lenkijos administracinę sieną. Jis iš Kauno į Varšuvą nuvyko per Prūsiją. Jis aplenkė lenkų priverstą atidaryti sieną, pareikšdamas dorovinį protestą prieš prievartą, prieš smurtą. Žinoma, tai atskiro žmogaus žygis, negalįs pakeisti tarptautinės padėties, bet tuo labiau jis žymus, nes liudijąs, kad jėga dar nesudaro teisės.

Škirpa šviesiai rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių. Aplink jį rikiuotis ir pareiga, ir garbė.“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jis daro        2019-07-17 13:48

didelį, nepaprastos reikšmės darbą (turiu omeny straipsnio Autorių).

Algimantas Zolubas       2019-07-17 13:38

Labai panašu, kad Vilniaus mero kėdę yra užėmęs, Izraeliui pritariant, liberalu užsimaskavęs Kremliaus statytinis. Todėl ir veikla atitinkama, o jam pataikaujanti taryba tūno po šluota.
Būtina pilietinė šluota!

Rūta       2019-07-17 12:41

Skaitydama gerb. V. Valiušaičio straipsnius ir jo teikiamą istorinę medžiagą, labai pasigendu valstybinio požiūrio į šį tragišką Lietuvos valstybės laikmetį. Valstybinės institucijos abejingai stebi puolamus iš šmeižiamus pačius garbingiausius mūsų tautos atstovus. Štai Vilniaus savivaldybės liberalai kažkodėl siekia pervadinti K.Škirpos alėją, tuo sumenkindami laisvės kovotojų atminimą. V.Valiušaitis - lyg vienišas kovotojas šioje melo ir šmeižtų jūroje. Valstybė, pasitelkusi pačius sąžiningiausius istorikus, turėtų pareikšti tvirtą poziciją ir užkirsti kelią nedraugų manipuliacijoms.

hau       2019-07-17 12:22

Tik judai ar neišmanėliai gali balsuoti už K. Škirpos vardo alėjos pervadinimo.

stasys        2019-07-17 10:52

tos nedidelės asmeninės pergalės kovoje svarbios bet bendram vaizdui pagerinti apie K.Škirpa reikės kur kas daugiau to laikotarpio informacijos viešinimo . Neilgai trukus sulauksime ir lenku spaudimo papildyti savo istorijos puslapius jiems draugiškais to laikotarpio vertinimais . Gerai butu išvengti to stumdimosi alkunėmis .. su savo nauju strateginiu partneriu . smile))

StasysG       2019-07-17 9:57

Įdomios dokumentų kopijos. Ačiū.

Jules       2019-07-17 9:16

Karas, karas, karas, o kodėl nekalbama apie jo kilmę, priežastis, o tik apie pasekmes? Kodėl vaikai nuo darželio yra apgaudinėjami ir hipnotizuojami – zombinami? Rengiami ne atsakingai laisvei, o nežmoniškam išnaudojimui ateity, nes įgyja netikrų žinių – gauna makaulėn suklastotą, netikrą istoriją. Gauna patyčias apie mūsų didžiavyrius – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovotojus. Kodėl žmonės, siekiantys Tiesos ir teisingumo nuolat marginalizuojami ir jiems klijuojamos įvairios jų garbę ir orumą žeminančios etiketės – mobinguojami ir mėtomi iš darbų akimirksniu, jei ką ne taip apie šventąją Raudonąją oligarchiją ir jos sąjungininkes pasakė? Apie Blogio imperijos sąjungininkus. Kodėl Lenkija anuomet, 1939 metais, nėjo į derybas su Berlynu ir prisidėjo prie šio baisaus karo sukėlimo ir begalės nekaltų žmonių pražudymo, ir pačios žuvimo? Žinoma, kiek kitokiu lygmeniu nei mes. „Pourquoi Varsovie n‘a-t-elle pas voulu négocier avec Berlin en 1939? Varsovie n‘a pas négocié parce que les Polonais avaient une garantie de guerre de L‘Angleterre. Winston Churchill avait raison quand il l‘appelait „La Guerre Inutile“- la guerre qui pouvait porter un coup mortel à notre civilisation-tai ne tik mano nuomonė, bet kur kas rimtesnių žmonių už mane pasaulyje. Kodėl Lenkija, prisidėjusi prie Europos civilizacijos supartalinimo, buvo visgi Stalino Rusijos ir jos sąjungininkų pamaloninta – gavo milžinišką pajūrį, didžiąją dalį baltiškosios kilmės Prūsijos, o mes tiktai Gulagą ir LTSR – LK(bolševikų)P CK Biurą? Kodėl mes, anuomet buvę okupacinio režimo oponentais ir kitokiais pasipriešinimo Sovietijai dalyviais, šiandien vadinami vatnikais, suprantančiais Putiną? Kokie buvo Lenkijos slapti, mums viešai neatskleidžiami, prastuomenei neprieinami nuopelnai Stalinui? Juk dabar jau visuotinai gi žinoma, kad „Staline se préparait attaquer pour l‘été 1941“, o dabar irgi norinčių tai pakartoti netrūksta. Todėl, manyčiau, kad Mūsų Prezidentas lenkams turėtų būti ne ką mažiau svarbus nei Trumpas, kad Lenkija nebekartotų senų, mūsų civilizacijai pragaištingų, klaidų, o mes neprisidėtume prie savo didvyrių menkinimo ir žeminimo. O teigiančių, kad sukilti prieš okupantą ir išnaudotojus buvo neteisinga yra ne tik Rusijoje, bet ir Stalino Rusijos sąjungininkių gretose taip pat. Jos nuo to irgi neatsilieka, deja. Ir iš ten nuolat skrenda grėsmingi reikalavimai pasiduoti ir prisiimti Amžinąją kaltę, maniakinę kaltę. Atima iš pavergtųjų teisę į savigyną, į savo garbę ir orumą bei fizinį vientisumą. Ir ten stojama į Sovietijos ir konkrečiai į Stalino Rusijos pozicijas, deja. Kažkas čia ne taip. Kodėl XX amžiaus istorija įslaptinta ir neprieinama ubagynui? Kodėl Londono ir Maskvos archyvai uždaryti. Tiesa, prie Gorbio ir Jelcino kai ką pavyko drąsuoliams nufyrinti ir išgabenti į Vakarus, bet Putinas vėl viską aklinai nuo runkelių uždarė, kodėl? Pas mus irgi yra daug uždarytų temų - saugomų BK straipsnių ir “bojevykų” už durų.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.