Kultūros, kalbos, istorijos politika

Rytas Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gegužės 7 d. 22:23

8     

    

Rytas Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien

alkas.lt

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę.

Išsaugoti lietuvišką žodį sparčiai globalėjančiame pasaulyje svarbu ir šiandien, ir dar svarbiau taps ateityje. Teisiniu požiūriu tai garantuoja Konstitucija, įstatymai bei poįstatyminiai aktai. Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Asmenvardžių rašyba nusistovėjo kartu su lietuvių kalbos abėcėlės galutiniu susiformavimu daugiau kaip prieš šimtą metų. Nuostabą kelia dalis politikų, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA), kurie bando griauti jau nusistovėjusią asmenvardžių rašybą. Norėdami išsaugoti asmenvardžių rašybą visuomenininkai, mokslo ir kultūros tautiškai susipratę žmonės, susibūrę į „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ (toliau Talka) iniciatyvinę grupę, surinko per 70 tūkst. piliečių parašų dėl asmenvardžių rašybos lietuviškais rašmenimis pirmajame puslapyje. Kitame dokumento įrašų skyriuje leisti rašyti kitais rašmenimis, tuo palaikant brolišką latvių tautą. Lietuviai ir latviai jau tūkstančius metų esame kartu. Akademiko Eugenijus Jovaišos žodžiais, „mūsų tautos išaugo iš to paties aistiškojo kūno“.

Stebina faktas, kad Talkos grupės nariai turi aiškinti kai kuriems kalbininkams, kad rašyti valstybine kalba yra Konstitucinė priedermė ir kad tai nėra nusižengimas. Valstybinės kalbos komisijos išimtys dėl vardų, pavardžių rašybos kitais lotyniško pagrindo rašmenimis užsieniečiams, su užsieniečiais santuoką sudarantiems bei jų vaikams, sukuria pretekstą reikalauti tų pačių sąlygų ir Lietuvos piliečiams. Šios galimybės jau daugelį metų įžūliai reikalauja LLRA, prie jų prisijungė ir G. Kirkilas bei I. Šiaulienė. Tačiau šie nepagrįsti norai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimams ir kt. Piliečio pasas parodo ne tik asmens pilietybę, tačiau patvirtina jo nuolatinį teisinį ryšį su valstybe, asmens vardas ir pavardė turi būti lengvai perskaitomi visų Lietuvos piliečių. Lietuvių kalba susikalba visi Lietuvos piliečiai, todėl už jos išlikimą yra atsakingi ir Lietuvos žydai, rusai, lenkai, ukrainiečiai…

Prisiminkime LR Seime vykusią Konferenciją „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“, kurioje buvo kalbama apie valstybinės kalbos politiką Latvijoje bei Europos teisę ir asmenvardžių vartosenos praktiką, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvos siekius valstybinės kalbos klausimais. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei svečiai iš Latvijos. Ypač džiugino garsios Latvijos kalbininkės, mokslininkės, politikės Inos Druvietės pranešimas. Prof. Ina Druvietė – Latvijos universiteto prorektorė, buvusi Latvijos Švietimo ministrė, ilgametė Seimo narė, dešimties monografijų apie latvių kalbą ir jos apsaugą autorė. Ji atkreipė dėmesį, kad Latvijos kalbininkai ir politikai gerbia savo valstybės Konstituciją ir tvirtai saugo savo rašybos tradicijas. Valstybės Konstitucijos nuorodos į istoriją, kalbą, kultūrą suteikia stabilumo, leidžia tautai atpažinti save Konstitucijoje ir identifikuoti save su valstybe. Valstybės konstitucijos preambulė turi ne tik simbolinę ar politinę reikšmę. Ji stiprina argumentaciją rengiant konkrečias normas, tradicinių tikrinių daiktavardžių adaptavimo principus bei užtikrinant finansavimą kalbos tyrimams, apsaugai. Asmenvardžiai Latvijoje adaptuojami pagal latvių kalbos tradiciją ir rašomi pagal bendrinės kalbos normas. Asmenvardžiai rašomi pagal tarimą įtraukiant į latvių kalbos gramatinę sistemą ir pridedant galūnes.

Ypač svarbios prof. I. Druvietės išvados, kurias norisi pacituoti pažodžiui: „Valstybinės kalbos politika yra kompleksinė sistema, kurioje reikšmingas yra kiekvienas elementas. Latviai turi stabilią tikrinių daiktavardžių adaptavimo tradiciją, kurios keitimas gali turėti neigiamos įtakos valstybinės kalbos statusui. Atsisakius tradicinės praktikos, gali kilti daug sunkiai išsprendžiamų politinių ir lingvistinių problemų, kurių pasekmės gali būti toli siekiančios“.

Todėl turime didžiuotis ir ginti išsaugotą ir išpuoselėtą svarbiausią mūsų tautos kultūros vertybę – lietuvių kalbą, žemai nulenkdami galvas jos puoselėtojų pasišventimui, ryžtui ir sunkiam triūsui vardan Lietuvos gyvasties.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2016-05-9 9:58

Saugoti tikrai reiktu.Nebuves 12 metu Lietuvoje sugrizes negaliu susikalbeti,kalba paskendusi barbarizmuose ir gatves zargone: mesainiai,desrainia.Kompiuterijoje kazkokia abra-kadabra is Kalabi…iskiu kolukieciu zargono.
Visame pasaulyje priimta,kad kokioj salyj sukurtas reiskinys - tos salies kalba ir pavadinamas,jeigu kitu saliu kalbose nera atatikmenu.
Matyt valstybes puvimas prasiskverbe ir i filologijos sriti taip pat.

Ir kodėl       2016-05-9 7:38

lietuviai tokie PRADAŽNIKAI?

Pikasas       2016-05-8 20:52

Lietuvių kalba - vienintelė valstybinė. Ir tuo viskas pasakyta. Jokios kitos kalbos jokių prioritetų neturi. Tačiau tai nereiškia, kad, sakykim, antrame paso puslapyje bus atžymėta pavardė ir vardas kitos tautos rašmenimis. Sakykim lenkų,totorių ,latvių ir t.t. Pritariu Rytui Kupčinskui gerai suvokiančiam Tautos kalbos vertybę lietuvių mentaliteto išlikimui.

Šarūnas       2016-05-8 18:59

Kažkodėl viešieji lietuvių kalbos saugotojai rūpinasi tik nelietuviško asmenvardio įrašu pase, bet nekreipia jokio dėmesio, kas darosi beveik visose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant ir “nacionalinį” LRT kanalą. Ten, kaip grybai lietaus, be perstojo daugėja lietuviškai neperskaitomi (ir nesuprantami) ne tik užsienietiški asmenvardžiai, bet netgi ir nesuprantama “originalo kalba” užrašyti kultūrinių kūrinių pavadinimai, politinių - ekonominių projektų pavadinimų ir kt. Atrodo, kad netoli tas laikas, kai pradėsime rašyti neperskaitomomis ir nesuprantamomis “originalo kalbomis” visus pavadinimus, kurie tik ateina iš užsienio, įskaitant ir valstybių pavadinimus bei jų geografinių vietovių (miestų, kaimų, gatvių, ežerų, upių...) pavadinimus. Ar ne proto užtemimas vyksta Lietuvos valdžiažmogių galvose, kad jie leidžia skleistis tokiam kalbiniam jovalui?!

Saulius       2016-05-8 16:49

Patvorinis Kupčinskai, ko nebeini gelbėti Mergaitės? Gegužės 17 tauta darys violetinę revoliuciją, bus proga kiekvienam patvoriniam pasireikšti.

Julius Puras       2016-05-8 8:59

Raštas tai yra simbolis. Kuris simbolizuoja valstybe ir gyventojus. Čia viskas gerai. Bet. Dėl pačios lietuviu kalbos per paskuti šimtmeti susiaurintos iki bendrinės lietuviu kalbos negali būti jokių spekuleciju. Raštas tai dar nėra lietuviu kalba kaip bendrinė lietuviu kalba nėra visa lietuviu kalba. Lietuviu kalbos byla laukia savo eilės. Savo laikmečio. O tu lituanistu kurie prisidėjo prie lietuviu kalbos siaurinimo laukia analitiniai pragarai.

naikštė       2016-05-7 23:45

man atrodo, mažiau sentimentų liekim. ką mes norim sugraudinti? Pvz. dėl užsienietiškų pavardžių rašybos aš nuomonės nelabai turiu, bet pasitikėčiau specialistais, kalbos profesionalais, tačiau ne Seimo nariais, ir ypač ne Gražuliu.
Dėl rūpinimosi kalba valstybės lygiu turiu man atrodo, rimtų argumentų. Pirmiausia -  valstybė susiformavusi lietuviškai kalbančios lietuvių tautos pagrindu, kaip ir kaimyninės valstybės susiformavusios aplink savo tautas. Daugiau lietuviškai kalbančių valstybių nėra. Vadinasi, valstybė turi pareigą prieš savo tautą ir pasaulį saugoti savo kalbą, kadangi jokia kita valstybė tokios pareigos neturi.
O svarbiausia kalbos išlikimo sąlyga - kad būtų pakankamai tos kalbos vartotojų. Vadinasi, Lietuvos valstybės reikalas rūpintis, kad Lietuvoje gyventų kuo daugiau lietuviškai kalbančių žmonių. Kalbai taip pat reikalingas raštas, spauda. O spaudai reikia kuo daugiau skaitytojų, kad leidėjams apsimokėtų spausdinti lietuviškus laikraščius ir knygas. Kaip žinom - knygos tūkstančio ir šimto tūkstančių egzempliorių tiražo savikaina skiriasi beveik vien tik popieriaus kaina, o paruošti, išleisti, kainuoja tą patį.  Vadinasi, valstybė turi remti ir skatinti leidybos verslą. Taip pat kompiuterių programuotojus skatinti kurti programas lietuviškai, apie Lietuvą ir apie lietuvių kalbą. Jų sukurtas programas valstybė turėtų nupirkti ir platinti nemokamai.
Aš ne už kitų kalbų ribojimą, tačiau savaime suprantama, žmogus turi teisę susikalbėti lietuviškai bet kurioje Lietuvos valstybinėje įstaigoje.
Kalba yra dalis mūsų tapatybės. T.y. pati svarbiausia dalis - svarbesnė už kraują, religiją, ar odos spalvą.

Letas Palmaitis Autoriui       2016-05-7 23:38

Garbusis Autoriau,
labai apgailestauju, kad savo publikacija legitimuojate ne lietuvišką rašybą “Lietuvos piliečių dokumentose”, bet globalių spectarnybų sekimo lustą, įklijuotą į jokiais svarbiais atvejais niekam nereikalingą kartoniuką su “neteisinga rašyba”, kaip neva “Lietuvos piliečio pasą”.
Šių dviejų temų (rašybos ir elektroninio pavergimo) reikšmė nesugretinama!
Kalbėti apie privalomą elktroninę sekimo priemonę, kurioje krikšto vardas pakeistas lagerininko numeriu ir, galimas daiktas, užšifruotas EAN kodu su antikristine simbolika, kaip neva apie Lietuvos “piliečio” asmens dokumentą (oficialiu žargonu jis vadinamas “identifikacijos” dokumentu), reiškia sutikti su visų lietuvių “prekinių markeravimu” įtraukiant juos į sparčiai kuriamą globalinį elektroninį konclagerį.
Negi pritariate asmens privatumo naikinimui? Privalomai kiekvieno ubago bankinei kontrolei (kuri pavirs tiesiogine diktatūra panaikinus atsiskaitymą grynaisiais)? Dabar jau pradėta klastingai vilioti visus maisto pirkėjus internetu registruojamomis “Ačiū” kortelėmis su nepaprastomis nuolaidomis (suprantama, tik pirmam kartui - už ką parduodama laisvė!), kad spectarnyboms būtų žinomas net ir kiekvienas “įtariamojo” - t.y. “piliečio” - pirkinys.
Šią esmę ir maskuoja tušti ginčai dėl rašybos, kurie turėtų prasmę nebent jei lietuviai, pasekę graikų (vienintele tauta Europos Sąjungoje!) pavyzdžiu, išsikovotų norintiems teisę turėti normalius popierinius pasus be biometrinio lusto (kuris nežinia ar jau nesiejamas su aukos kūnu “fotografuojant” - Apr 13:17). Graikijoje tiems išsilaisvinusiems žmonėms vykstant į orvelinį užsienį, policija už juos apiformina visus biometrinius duomenis, taip kad asmeninė atsakomybė D-vui nebegula ant jų sąžinės, nors graikai tebeprotestuoja net ir prieš tai! Šlovė jiems!
Dėl rašybos (kuri NĖRA “KALBA”, bet kalbos vartotojų sutarimo dalykas) NORMALIAME neelektroniniame pase gali būti įvairių sprendimų. Patys lenkai turi tradiciją viską lenkinti (visus vardus versti lenkiškais). Su jais kalbėtis reikėtų pariteto pagrindu.
Turint totalinio tautų maišymo ir naikinimo grėsmę, vienodą ir lietuviams, ir lenkams, kalbėti apie ypatingą būtent lenkų pavojų lietuviams (užuot ieškojus sau bendraminčių sąjungininkų tarp lenkų) yra ne vien naivu, bet dar ir naudinga abiejų tautų priešams.
Manyčiau, kad tarp susibūrusiųjų į “Talką už valstybinę kalbą”, tiksliau - tarp SUBŪRUSIŲJŲ į ją, yra asmenybių, puikiausiai suprantančių tikrąją situaciją, bet pasinaudojančių minios emocijomis savo populiarumui kelti grynai egoistiniais karjeros sumetimais.
Prašau Jus ir kitus parlamentarus, kol dar lieka laiko, nedelsiant iškelti pasikėsinimo į asmens privatumą bei laisvės nuo privalomos bankinės sąskaitos klausimą Seime. Panaikinti ir melagingos Europos Parlamento direktyvos 2006/24/EC galiojimą Lietuvoje!
Šalin antikristrinę “orvelinę” kontrolę!


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.