Liustracija ir desovietizacija, Teismai

Rytas Kupčinskas, Vladas Vilimas. Teisingumas – tik žodis partijų programose, jo niekam nereikia

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 15 d. 10:28

13     

    

Rytas Kupčinskas, Vladas Vilimas. Teisingumas – tik žodis partijų programose, jo niekam nereikia

Teisingumo problemų sprendimas pokomunistinėse šalyse buvo vykdomas skirtingai, nors teisėjų sudėtis buvo visur likusi sovietinė. Pagal Kalininą, jie visi – geriausi komunistai.

Daugumoje posovietinių valstybių prieš formuojant teismų sistemą buvo atlikta teisėjų liustracija. Viena iš tokių valstybių, sėkmingiausiai atlikusi teismų reformą, tapo Estija. Liustruodama sistemą ji didelę dalį sovietinių teisėjų atleido į užtarnautą poilsį.

Vengrijoje nauja Konstitucija įsigaliojo tik 2012 m. Iki naujos Konstitucijos įsigaliojimo nebuvo jokios teismų liustracijos. Naujojoje Konstitucijoje, siekiant sumažinti sovietinį palikimą teismuose, buvo sutrumpintas teisėjų išėjimo į pensiją amžius – nuo 70 iki 62 metų. Taip susidarė realios galimybės pasinaudoti Estijos pavyzdžiu. Už tokią liustraciją jos nekritikavo netgi daug pretenzijų reiškusi Venecijos komisija – čia nėra diskriminacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad posovietinėse valstybėse, išskyrus Lietuvą, išliko visuomenės atstovų-tarėjų institucija, be to, daugelis iš jų įvedė konstitucinio skundo institutą, visa tai sudarė prielaidas normaliam šių valstybių vystymuisi.

Lietuvoje viskas buvo daroma kitaip. Iniciatyvą teismų pertvarkos reikalu į savo rankas perėmė sovietiniai teisininkai. Tam susidarė palankios sąlygos, nes aukščiausius valdžios postus užėmė buvusieji su Mykolu priešakyje. 1995 m buvo duotas nurodymas Teisingumo ministerijai parengti tokį Teismų įstatymą, kuris nemaišytų teismams kurti „geresnę“ Lietuvą – panašią į tą, kokią dabar turime. Tam reikėjo iš teismų sistemos pašalinti visuomenės atstovus. Tai ir buvo padaryta.

Motyvų tokiam žingsniui pradžioje buvo labai mažai. Vienas iš tokių – gana universalus, taikomas visai Lietuvai: Lietuvos visuomenė nesubrendusi dalyvauti vykdant teisingumą. Tai teismų elito neginčytina nuomonė – jų nevalia painioti su nesusipratėliais, šių tėra tik apie tris šimtus tūkstančių.

Toks „demokratinių“ teismų kūrimo procesas neliko nepastebėtas visuomenės. Ji suprato, kas į savo rankas ima vieną iš pagrindinių valdžios struktūrų – Teismą.

Lietuvos Sąjūdis, tada dar atstovavęs „nesubrendusiai“ visuomenei, ėmėsi žygių. Jis inicijavo klausimo dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą įtraukimo į Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą. Planas buvo patvirtintas Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1185.

Plano 14 skyriaus antrajame skirsnyje buvo aiškiai suformuluoti du veiksmai.

Pirmuoju veiksmu buvo numatyta:

„Sudaryti LR Seimo laikinąją komisiją, kuri, dalyvaujant mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, parengtų ir pateiktų Seimui svarstyti išvadas dėl tarėjų instituto įvedimo (jo formos, įvedimo laiko, etapų ir t. t ).“

Antruoju veiksmu buvo numatyta:

„... parengti ir pateikti priimti teisės aktų papildymus ir pataisas. Prireikus – naujų teisės aktų projektus, reikalingus Seimo priimtai koncepcijai įgyvendinti.“

Nuspręsta:

„Vykdo: LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimo kontrolierių įstaiga, LR Vyriausybė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Terminas 2005 m. balandžio 1 d.“

Atrodo, kad visi taškai ant „i“ sudėti, – tereikia laukti rezultatų. Tuo labiau, kad buvo skirta ir lėšų šiam reikalui.

Bet reikalai pakrypo kita linkme, kai Seimas užsakė studiją, t. y. sumokėjo 5 tūkst. litų Teisės institutui, kad šis įrodytų, jog visuomenės atstovai teismuose yra didžiausias blogis. Pirmiausia finansiniu požiūriu. Šio instituto mokslininkė I. Mačernytė-Panomariovienė suskaičiavo, kad išlaidos sudarytų iki 70 mln. Lt. metams. Vien mantijoms – 14 mln. Lt. Nors, tiesą pasakius, mantijų tarėjai nevilki.

Galutinai studijos paskirtis išaiškėjo atsiskaitant už Plano įvykdymą. Buvo atspausdinta ataskaita, pavadinimu „Žmogaus teisės Lietuvoje“, Vilnius, 2005 m. Čia vienas iš instituto mokslininkų ir parašė: „Nei pagal Konstituciją, nei pagal šalies tarptautinius įsipareigojimus, nei pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus piliečiai neturi jokių galimybių tiesiogiai dalyvauti teisingumo vykdyme (žinoma, išskyrus galimybę tapti teisėju).“

Bet kiekvieni Seimo rinkimai partijų funkcionieriams kelia vis daugiau rūpesčių – mat ne visi rinkėjai dar pasinaudojo Teisės instituto rekomendacija tapti teisėjais.

Šiuo reikalu visos sisteminės partijos sutarė – problemą spręsti rinkiminiais pažadais. Toks sprendimas tapo priimtinas pasitikint rinkėjų užmaršumu.

Pagrindinių sisteminių partijų įsipareigojimai rinkimų programose dėl teismų sistemos pertvarkos Lietuvoje.

TS-LKD

2009 m. kadencijos pradžioje:

„Visuomenei reikalaujant, taip pat siekdami stiprinti žmonių pasitikėjimą teismais, pirmaeiliu uždaviniu laikome įvykdyti teismų reformą pertvarkant juos pagal demokratinių valstybių pavyzdį: konstituciniu lygiu įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą, sieksime, kad mūsų frakcijos Seime jau pateikta Konstitucijos pataisa būtų kuo greičiau priimta. Priėmus konstitucinę pataisą numatome papildyti Teismų įstatymą, kad teismų taryboje būtų atstovaujamas ir tarėjų institutas.“

Pasibaigus kadencijai partijos lyderis ir Premjeras randa išeitį. 2012 m. birželio 20 d. Vyriausybė priima nutarimą Nr. 727, kuriame tarėjų institutas vertinamas kaip padedantis suvienyti profesionalus ir neprofesionalus bendram siekiui.

Bet nutarime toliau nurodoma, kad norint įgyvendinti numatytą įsipareigojimą būtina keisti Konstitucijos 147 straipsnį, tačiau Vyriausybei siūlyti Konstitucijos pakeitimą teisė nėra suteikta.

Nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas A. Kubilius ir Teisingumo ministras R. Šimašius.

Dabar nauji rinkimai – 2016 m. Naujas pasižadėjimas toks:

„Teismų sistemoje po ilgai užsitęsusių diskusijų ir svarstymo būtina pagaliau įteisinti visuomeninių teisėjų-tarėjų institutą.“

Šią frazę dedikuoja ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

LSDP

2007 m. Inicijuoja individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją (J. Sabatauskas).

Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. X-1264

2012 m. kadencijos pradžioje:

„Mes sieksime: atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, įvesti teismuose tarėjų visuomeninių teisėjų institutą. Įtvirtinti individualaus kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą teisę kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui.“

Kas padaryta šiuo reikalu? Nieko. Tiesa, koncepcija prisiminta, bet ne ta, kuris 2007 m. buvo priimta ir Seimo patvirtinta, pagal kurią reikėjo įvykdyti savo įsipareigojimą dėl individualaus konstitucinio skundo, bet atkartota pirmiau minėtame Plane, kuris patvirtintas Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1185: „... parengti ir pateikti priėmimui teisės aktų papildymus ir pataisas. Prireikus – naujų teisės aktų projektus, reikalingus Seimo priimtai koncepcijai įgyvendinti.“

Eidama į šiuos rinkimus LSDP dabar vėl siūlo:

„Siekiant teismų atvirumo ir žmonių pasitikėjimo teisingumo sistema, bus įteisintas visuomenės teisėjų (tarėjų) lygiavertis su teisėjais statusas.

Bus įtvirtinta galimybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui.“

DARBO PARTIJA

2012 m.:
„Atversime teismų sistemą visuomenei, demokratizuosime pagrindinę valdžios instituciją-teismą.“

2016 m.:
„Perimsime demokratinių valstybių praktiką, kai teismai neįsivaizduojami be visuomenės atstovų. Integruosime visuomenės atstovus į šią sistemą, tam numatant papildomas lėšas valstybės biudžete; įteisime teismų sistemoje tarėjų institutą.“

Apibendrinant galima teigti, kad ateinančiuose rinkimuose vienintelis išsigelbėjimas – tik rinkėjų užmaršumas. Bet nereikia pamiršti, kad melas, o tuo labiau – melas politikoje, palieka gilius randus, kurių kosmetinėmis priemonėmis, be chirurginės operacijos, neužmaskuosi.

Juk mes likome vienui vieni su savo politiniais randais, pertvarkydami vieną iš pagrindinių valdžios institucijų posovietinėje Rytų Europoje. Traukinys nuvažiavo. Tiesa, bėgdami iš paskos mūsų elito atstovai dar bando jį stabdyti – tai KT pirmininko D. Žalimo, prof. L. Donskio pusiau cenzūriniai pasisakymai dėl Lenkijos ir Vengrijos teismų reformos gali sukelti tik šypseną. Lenkija abejojantiems demokratija jų šalyje siūlo pasitikrinti sveikatą. Matyt, tai liečia ir juos.

Kas lieka daryti mums? Tik esminės Konstitucijos pataisos gali išgelbėti situaciją. Orientuotis turime į ką – Estija. Įvertinus kai kurias klaidas, dėl kurių Venecijos komisija kritikavo, pvz., Vengrija buvo kritikuojamas už tai, kad pataisos nepriimtos referendumu.

Mums tai vienintelis kelias, bet laiko liko tikrai nedaug.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lakmusui       2016-09-16 21:50

Jei tauta tikrai būtų už violetinius kedofilus, tai Daugiausia balsų surinktų Drąsos Kelias ir Lietuvos Sąrašas. Tačiau labai akivaizdu kad šių partijų šansai pateikti prie lovio yra lygūs apskritam nuliui. Nes tik keliolikos kedofilų “tauta” juos tepalaiko.

Lakmusas       2016-09-16 14:12

tai popierėlis tiksliai parodantis kas yra kas. Šiandien buvę seimūnai rinkimų bijo. Jie jaučia, kad Tauta nepamiršo nei 240 liaudies gynėjų šturmo nei 12 sek.  trukmės įrašo, nei tų seimo įnamių, kurie teisė ir nuteisė nekaltą Teisėją. Prieš du tūkstančius metų kažkas panašaus buvo atsitikę Jeruzalėje. Gal pamenat?

Pikasas       2016-09-16 12:16

Partijų pažadai rinkiminėse programose dėl teisėsaugos problemų gali būti ir vėl palaidoti. Nesunku įsivaizduoti, kaip suglaus pečius ketvirtoji valdžia - Teismas, kai bus bandoma paliesti jų interesą ir toliau išvengti bent kokios priežiūros bei kontrolės. Jei ir toliau konfidenciali informacija apie politikus bus laikoma rankose, susijusiose su teisine sistema, tai viską gali nulemti “pokiliminė kova”. Kas valdo informaciją, tas valdo situaciją. Nežiūrint tokių liūdnų prognozių, viltis vis tiek išlieka. Teismų sistema turi pereiti kad ir pavėluotą liustraciją, o teisminiai kadrai, besidarbavę kolaboruojančioje sovietinėje sistemoje turi trauktis. Net ir be didelio triukšmo galima juos išleisti į “užtarnautą poilsį” net jei tas poilsis ir nėra užtarnautas.

Dzeikas       2016-09-16 10:20

Rasa,
yra svarbesniu darbu.Pvz. lenteliu su rusiskai ir lenkiskais gatviu pavadinimu nuiminejimu.

Kotys skaitytojai       2016-09-16 0:44

Jis dar rodos apie mėnesį pabuvo teisėjo pareigose, o po to išėjo “savo noru”. Neteko girdėti apie kokį nors teismą, rodos, įstatymas numato galimybę susitaikyti su žuvusio asmens giminaičiais. Teko girdėti, bet info nepatikrinta, kad įsidarbino Lifosoje, priklausančioje vienam Šveicarijoje įsikūrusiam rusų “verslininkui”.

skaitytojai       2016-09-15 17:19

Norėčiau ir aš sužinoti.Bet nenustebčiau,jei išlįstų kaip koks “Ogminos”,ar panašios,su KGB ir Vilniaus brigada susijusios,verslo struktūros teisininkas naujame amplua.

Pedofilų Klano Pirmininkas       2016-09-15 17:19

Mes irgi turime savo teises. Mūsų narių gausu visose partijose, todėl planuojame turėti tarp 80 ir 90 procentų vietų naujajame Seime. Priešintis mums tikrai neapsimoka, nes tai beviltiškas ir pavojingas užsiėmimas. Prieš vėją nepapūsit.

Rasa       2016-09-15 16:07

Kuo skubiau daryti reikia ,new nuteisia nekaltus zmones ,kaip Girdauskiene ,gyd .Bloznelyte ,teisia nekaltus pagrobtos mergaite senelius. Jie siauteja IR niekas ju negali sustabdyti .Geda kad turime tokia KORUMPUOTA TEISESAUGA.

Skaitytoja       2016-09-15 15:42

Labai norėčiau sužinoti (gal kas turi tokios informacijos), ką dabar veikia teisėjas Kondratjevas, kuris užmušė vieną žmogų ir sužalojo kitą. Niekada neteko girdėti, kad jis būtų teisiamas už tokį nusikaltimą, nors apie visus kitus, padariusius dar ir mažesnes avarijas, tuojau sužinome, Taip pat nebuvo niekada pranešta, kad jis pašalintas iš teisėjų, kad tiriama byla. Gražu, ar ne? Gal jis vis dar teisėjas, nes labai” nusipelnė”, jau vien plačiai žinomi jo sprendimai ypač niekšiški, nieko bendro neturintys su teisingumu. Taigi, ar reikia dar klausti, kodėl tokia mūsų valstybė, kodėl gyvename blogiausiai ES, kodėl niekas negali rasti teisingumo, tenka tik emigruoti. O tos gaujos, vadinamos partijomis, gali laisvai vogti, siautėti.  Nematyti šviesos net tunelio gale.

Julius Puras       2016-09-15 13:33

Mėsos partijos ir jų pažadai.

Oberpedofilas laimingai juokiasi       2016-09-15 12:09

mūsiškiai valdo !!!
ir konservatoriai tapo mūsiškiais, kai reikėjo balsuoti prieš neklusniąją N.Venckienę !!

tai kad       2016-09-15 10:37

ne teismus reikia tvarkyti o LR Baudžiamojo Proceso Kodeksą sudarntį sąlygas fabrikuoti bylas ikiteismininkams ir prokurorui.

hmmm       2016-09-15 10:33

koks gali būti teisingumas kapitalizme?


Rekomenduojame

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.